- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- 1-3375-929/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32117-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- V. Z.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:
V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, Lietuvoje nedirbantis, faktiškai gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Z. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė narkotinę medžiagą - 0,189 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 8,4 % iki tol, kol 2018-07-06 apie 14.10 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad prieš dvejus metus, t. y. 2016 metais birželio 6 dieną, vakaro metu, valandos neprisimena, įgijo per draugus kanapių, koks buvo kiekis, nežino, tik prisimena, kad mokėjo 20 eurų, tai buvo Justiniškių mikrorajone, tikslesnės vietos negali pasakyti, neprisimena. Kadangi kitą dieną buvo jo gimtadienis, tai pirko sau parūkyti. Likusią dalį įdėjęs į futliarą cigarams, paliko šalia savo namo (duomenys neskelbtini), paslėpęs tarp plytų, žemėje, kad niekas nerastų. Tas futliaras žemėje pragulėjo dvejus metus. 2018 m. liepos 6 d., grįžęs į Lietuvą, prisiminė, kad buvo paslėpęs kanapes, nusprendė patikrinti ar vis dar jos yra ten kur paslėpė. Radęs savo paslėptas kanapes, darė suktinuką ir pasiėmė su savimi, tada pastebėjo savo pažįstamus, prie kurių priėjo pasisveikinti. Kanapes turėjo tik sau, niekam jų nesiūlė ir nebūtų siūlęs. Jam priėjus prie pažįstamų, po kelių minučių prie jų priėjo policijos pareigūnai. Pamatęs policijos pareigūnus bandė paslėpti po marškiniais kanapes, tačiau pareigūnai pastebėjo, paklausė jo ką turi, jis iš karto jiems padavė suktinuką. Dėl padarytos veikos labai gailisi (b. l. 35, 37).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. S. parodė, kad 2018 m. liepos 6 d. patruliavo su vyr. patruliu T. M.. Apie 14.10 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp (duomenys neskelbtini) namų, vaikų žaidimo aikštelėje triukšmauja jaunuoliai, geria alkoholį. Atvykus, pamatė, kad yra 5 vyrai. Vienas iš jų, kaip vėliau išsiaiškino, V. Z., kažką pasikišo po marškinėliais. Priėjus ir paklausus ką pastarasis paslėpė, V. Z. iš po marškinių išsitraukė suktinuką. Paklausus V. Z. kas tai, jis pasakė, kad tai narkotinė medžiaga – kanapės sumaišytos su tabaku. Taip pat, paaiškino, kad šią medžiagą jis įsigijo labai seniai, maždaug prieš 6 metus, todėl kur įsigijo, jau neprisimena. Ar tuo metu buvę aikštelėje vyrai buvo tarpusavyje pažįstami, pasakyti negali. Nustačius jų asmenybes, jie yra surašyti jo tarnybiniame pranešime, šiuo metu neprisimena jų duomenų, asmenys buvo patikrinti, tačiau nei vienas iš jų su savimi neturėjo draudžiamų daiktų, todėl jiems buvo liepta išsiskirstyti ir nebetriukšmauti (b. l. 17).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. A. parodė, kad 2018 m. liepos 6 d. buvo susitikęs su savo pažįstamais A., D., D. ir V., jų pavardžių nežino. V. Z. buvo kaimynas, tačiau šiuo metu jis gyvena užsienyje, jo kontaktų irgi neturi. Kaip ir kodėl jie susitiko, neprisimena. Tačiau jie buvo vaikų žaidimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp (duomenys neskelbtini) namų. Kodėl buvo iškviesta policija, jis nežino. Kažkuriuo metu prie jų priėjo policijos pareigūnai, tačiau jie iš karto priėjo prie V. Z.. Kiek prisimena, V. Z. pareigūnams pats atidavė suktinę, tačiau kur ją laikė, negali pasakyti, nematė. Jiems būnant kartu, jis nematė ir nežinojo, kad V. Z. turi narkotinių medžiagų, prie jų jis nerūkė, apie tai, kad turi su savimi, jiems nesakė ir jiems nesiūlė (b. l. 19).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. N. parodė, kad 2018 m. liepos 6 d. buvo po darbo susitikęs su draugu D. B., vėliau, jeigu gerai prisimena, prie parduotuvės IKI, (duomenys neskelbtini) gatvėje sutiko A. P. ir Tomą, pavardės nežino. Visi kartu nuėjo į aikštelę (duomenys neskelbtini) gatvėje tarp (duomenys neskelbtini) namų, ten sėdėjo. Vėliau prie jų buvo priėjęs V., kurio pavardės nežino. Jis buvo atėjęs, paskui kažkur nuėjo ir vėl grįžo. Kai jis grįžo iškart prie jų prisistatė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai juos visus išvaikė, o V. sulaikė. Pareigūnams priėjus, V. kažką pradėjo slėpti, tada pareigūnai pasakė, kad jis nebeslėptų, tačiau ką jis ten turėjo, nežino, nes juos išvaikė ir jie nuėjo. Prie jų V. buvo labai trumpai, todėl ką jis su savimi turėjo, nežino, jiems nieko nesakė ir nieko nesiūlė (b. l. 21).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. liepos 26 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(3465)-IS1-4214 nurodyta, kad žalsvos spalvos augalinės medžiaga iš suktinėje esančio žalsvos ir rudos spalvų augalinių medžiagų mišinio, paimta 2018-07-06 tarp (duomenys neskelbtini) namų, Vilniuje pas V. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,189 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8,4 %). Rudos spalvos augalinėje medžiagoje iš suktinėje esančioje žalsvos ir rudos spalvų augalinių medžiagų mišinio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta (b. l. 12-13).
2018 m. spalio 9 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 1704/2018(01) konstatuojama, kad V. Z. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir mažiausia etilo alkoholio koncentracija 1,16 ‰ (promilės) ( b.l. 30).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. reikalavimais, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 2 d., įrodyta.
Pagal BK 259 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Taigi baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytos tik viršutinės narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio ribos, žemutinė konkrečių medžiagų nedidelio kiekio riba neapibrėžta.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad V. Z. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotinę medžiagą – 0,189 g kanapių (antžeminių dalių), iki kol 2018 m. liepos 6 d., apie 14.10 val. policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą. Remiantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, toks kiekis narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) neviršija nedidelio (5 g) kiekio šios narkotinės medžiagos.
Tačiau V. Z. inkriminuotas ir kitas alternatyvus BK 259 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymis – narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) įgijimas. Suformuotoje teismų praktikoje nustatytas reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK 259 str. kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 259 ar 260 str. nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-159/2011). Nagrinėjamu atveju kaltinimo formuluotė, kad V. Z. 2016 m. vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens ir nenustatytu būdu, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,189 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), aukščiau aptartų reikalavimų neatitinka, nes byloje nėra surinkta jokių šios BK 259 str. 2 d. numatytos alternatyvios veikos padarymą pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) įgijimas iš kaltinimo šalintinas, reikšmės V. Z. veikos kvalifikavimui tai neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė leisti ją sumokėti dalimis (b. l. 46-48).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę V. Z. teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas baudžiamasis nusižengimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. Z. – jauno amžiaus, neteistas, administracine tvarka nebaustas. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. Z. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl kaltinamojo prašymo leisti jam paskirtą baudą sumokėti dalimis pažymėtina, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nenumatyta galimybė išdėstyti baudą dalimis, tačiau teismas gali, atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, nustatyti ilgesnį, nei BVK 22 str. 2 d. numatytą dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą. Tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis savo prašyme nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jam turėtų būti nustatytas ilgesnis paskirtos baudos sumokėjimo terminas. Nors turimais duomenimis asmuo Lietuvoje nedirba, tačiau V. Z. nurodė gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, teismui nėra pateikta duomenų, ar jis minėtoje valstybėje dirba ir kokios yra jo gaunamos pajamos. Tokiu būdu byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie sudarytų pagrįstą pagrindą manyti, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki ir kad baudos sumokėjimas per įstatyme numatytą terminą kaltinamajam būtų didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo V. Z. prašymas nustatyti jam ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą netenkintinas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su tyrimo objektais ir jų pakuotėmis, patalpintas saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą pagal 2018-08-17 kvitą B Nr. 6PK001581 (b. l. 15) – šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendžia:
V. Z. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. ir skirti jam 30 MGL (1500 eurų) dydžio baudą;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Z. skirti galutinę bausmę – 20 MGL (1000 eurų) dydžio baudą.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su tyrimo objektais ir jų pakuotėmis, patalpintą saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą – šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB „Šiaulių bankas“; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.