Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), išsituokusio, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), turinčio vidurinį išsilavinimą, skundą dėl 2020 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo Nr. 30-ANR_N-11205-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, taip pat iš pridėtos elektroninės baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2020 m. spalio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu J. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį, ir jam, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta galutinė bausmė - 64 MGL (3200 Eur) dydžio bauda. J. B. nuteistas už tai, kad 2020-09-20, 01.03 val., degalinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už tai, kad vairavo automobilį „VW Tauran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, už pageidaujamą neteisėtą neveikimą, tam kad pareigūnai nerašytų administracinio nusižengimo protokolo ir nepatrauktų jo administracinėn atsakomybėn, patruliams M. B. ir T. P. davė 550 eurų kyšį. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. sausio 15 d.

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo J. B. skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, skundžiamu Institucijos nutarimu J. B. buvo pripažintas kaltu dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir jam paskirta administracinės nuobauda – 800 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – 12 mėnesių specialiosios teisės atėmimas. Nutarime nurodyta, kad J. B. 2020 m. rugsėjo 20 d., 01.03 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,46 promilių girtumo (neblaivumo) laipsnis. Tokiais veiksmais J. B. pažeidė KET 14 punktą.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio nusižengimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (LAT 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-12-2013).

Šiuo atveju svarbu nustatyti vairavimo faktą ir vairuotojo apsvaigimo nuo alkoholio faktą bei alkoholio kiekį. Ginčo, jog J. B. įvykio metu vairavo automobilį byloje nėra. J. B. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu bei teismo posėdžio metu pripažino, kad jis važiavo automobiliu „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) namo, ir 20 minučių prieš vairavimą buvo išgėręs 3-4 butelius alaus. Tačiau, tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu J. B. teigė, kad įvykio dieną alkotesterio rodmenys J. B. nebuvo parodyti, apie alkotesterio rodmenis jis buvo informuotas tik žodžiu, jam pareigūnai neleido antrą kartą pūsti į alkotesterį, taip pat pažeista jo teisė pasitikrinti blaivumą pačiam gydymo įstaigoje. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo teiginiais ir vertina juos kritiškai.

Teismas pažymi, kad asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų, nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014, 2AT-54-489/2018).

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad J. B. 2020 m. rugsėjo 20 d. 01.03 val. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, vairavo automobilį „Volkswagen touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,46 promilių girtumo (neblaivumo) laipsnis. Iš alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnai tikrino pareiškėjo neblaivumą, patikros sertifikato matyti, kad jo patikra atlikta 2020 m. gegužės 5 d., patikros sertifikatas galiojo iki 2020 m. lapkričio 5 d. (b. l. 32). Nustatyta, jog J. B. blaivumui tikrinti naudotas būtent nurodytas alkoholio matuoklio prietaisas, kurio numeris - ARZJ-0191. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 20 d., 01 val. 03 min., patikrinus J. B. blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu, jam buvo nustatytas 0,46 promilių girtumo laipsnis. Paprastai pareigūnai vairuotojų patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014). Konstatuotina, kad pažeidimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0191 buvo tinkamas naudoti, o jo metrologinė patikra buvo galiojanti. Byloje nėra jokių duomenų, jog tikrinimo alkoholio matuokliu procedūra galėjo būti atlikta netinkamai. Taigi, tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu J. B. nustatytas neblaivumas – lengvas girtumo laipsnis. Iš byloje esančio alkoholio kiekio matuoklio Alkotest 6810 Nr. ARZJ-0191 panaudojimo registracijos žurnalo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 20 d. 01 val. 03 min. alkoholio kiekio matuokliu patikrinus J. B. blaivumą, jam buvo nustatytas lengvas - 0,46 prom. neblaivumas. J. B. pasirašė alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnale, t.y. jis buvo pasirašytinai supažindintas su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis (b.l. 33). Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog policijos pareigūnai jam davė alkoholio kiekio matuoklio žurnale pasirašyti bei jis pasirašė jame. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, J. B. teiginiai, kad įvykio dieną alkotesterio parodymai jam nebuvo parodyti, apie alkotesterio parodymus jis buvo informuotas tik žodžiu, atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat pareiškėjas tvirtino, kad policijos pareigūnų mažiausiai 3-4 kartus prašė atlikti pakartotinį jo blaivumo patikrinimą, tačiau policijos pareigūnai jo neblaivumo antrą kartą netikrino. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai nesudarė galimybės jam nuvykti į medicinos įstaigą, kurioje būtų atliktas jo būklės medicininis patikrinimas bei paimtas kraujo mėginys alkoholio kiekio nustatymui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (nusižengimo padarymo metu galiojusi suvestinė redakcija nuo 2019 m. balandžio 1 d.) (toliau – Taisyklės) įtvirtinta policijos pareigūnų teisė tikrinti metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatant transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumą, jose numatyta šio patikrinimo tvarka. Taisyklių 2.3 p. inter alia nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Šių Taisyklių 3 punkte numatyta, jog policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros; 4 punkte - policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Taisyklių 29 punkte, inter alia, numatyta, jog jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo, atlikto policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros, arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis.

Iš aptarto teisės akto reglamentavimo matyti, jog policija asmens į konkrečią sveikatos priežiūros įstaigą neveža (asmuo pristatomas tik tuomet, kai nustatomas daugiau kaip 1,5 promilės neblaivumas, asmuo vengia tikrinimo arba patikrinti alkotesteriu nėra įmanoma), medicinos įstaigą pasirenka ir į ją vyksta pats asmuo. Pareiškėjas J. B. teigė, kad pareigūnai nevykdė jo prašymo dėl pakartotinio tikrinimo alkotesteriu, tačiau teismas pažymi, jog pareigūnams nėra numatyta pareiga kiekvienu atveju be išimties po du kartus asmenį tikrinti alkotesteriu, juolab nesant jokių duomenų, kad tikrinimas technine priemone buvo netinkamas. Iš teismų praktikos matyti, jog kitoks policijos pareigūnų elgesys, t. y., pakartotinis blaivumo tikrinimas nustačius asmens blaivumą ir nesant jokių duomenų, kad tikrinimas technine priemone buvo netinkamas (gautas rezultatas neobjektyvus), netgi gali būti laikomas netinkamu policijos pareigūno pareigų imtis priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui ir įforminti administracinį teisės pažeidimą surašant protokolą, vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-3769-492/2016). Vadovaujantis aptartų Taisyklių nuostatomis, galiojusiomis tiriamo nusižengimo padarymo metu, pareigūnai neturėjo pareigos J. B. alkotesteriu tikrinti antrą kartą. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo minėtomis Taisyklėmis. Liudytojas policijos pareigūnas M. B. teisme patvirtino, kad įvykio dieną administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neprašė antrą kartą patikrinti jo neblaivumo. Taip pat nurodė, kad vairuotojas neneigė, kad vartojo alkoholį ir pats nurodė prieš kiek laiko vartojo alkoholį bei kokį kiekį. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais policijos pareigūno duotais parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Byloje nenustatyta, kad liudytojas būtų priešiškuose santykiuose su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, ar kad turėtų kokį nors motyvą apkalbėti jį.

Teismas pažymi, kad tiek iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, tiek iš pridėtos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bylos medžiagos matyti, kad J. B. prašymas antrą kartą tikrinti jį alkotesteriu užfiksuotas nebuvo. Iš pridėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio kompaktinio disko apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtame kompaktiniame diske esančiame garso įraše užfiksuota, kaip J. B. siūlo policijos pareigūnui pinigų ir padavęs 550 eurų nurodo, jog šie pinigai už tai, kad neįformintų protokolo, jog vairavo neblaivus (baudžiamoji byla, 1 t., b. l. 47-50). Tačiau nei iš minėto apžiūros protokolo, nei iš kitų baudžiamojoje byloje esančių duomenų nenustatyta, jog J. B. jį tikrinusiems pareigūnams, ar vėliau atvykusiam kitam pareigūnų ekipažui išreiškė prašymą patikrinti jo neblaivumą antrą kartą ir (ar) pateikė prašymą nuvykti į medicinos įstaigą. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų bei paaiškinimų duotų teisme matyti, jog policijos pareigūnui pildant administracinio nusižengimo protokolą ir J. B. įdavus pinigus už administracinio nusižengimo protokolo nesurašymą, buvo iškviestas antras policijos pareigūnų ekipažas, kuris buvo informuotas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Būtent dėl šios priežasties J. B. buvo sulaikytas ir nuvežtas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. J. B. teiginiai, kad jis 3-4 kartus prašė policijos pareigūnų patikrinti jo neblaivumą antrą kartą bei tokį prašymą teikė areštinėje, vertintini kritiškai, kaip siekis švelninti teisinę padėtį bei išvengti administracinės atsakomybės. Kaip jau minėta anksčiau, jokių objektyvių duomenų ir (ar) rašytinių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes, nėra nei administracinio nusižengimo byloje nei pridėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo J. B. atstovas advokatas O.M. suformulavo prašymą J. B. atžvilgiu taikyti alternatyvią ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą administracinio poveikio priemonę, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tai yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 1 (vienerių) metų draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK 422 straipsnio 6 dalies pakeitimai. J. B. padaryto administracinio nusižengimo metu (2020 m. rugsėjo 20 d.) ir šiuo metu galiojanti ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams privalo būti skiriamas arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 1 metų 6 mėnesių, arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Ši norma nėra imperatyvi ir teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, spręsdama, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. ANK nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Siekdamas prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl, šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.

J. B. atstovas teismo posėdžio metu prašė pakeisti skundžiamą nutarimo dalį ir J. B. skirti trumpesnį, t.y. 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kartu skiriant vienerių metų draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Kaip minėta, ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytos alternatyvios administracinio poveikio priemonių taikymo galimybės. Viena iš alternatyvų už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą yra galimybė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti dvi administracinio poveikio priemones - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra viena iš ANK 27 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų administracinio poveikio priemonių (ANK 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl nėra abejonių, kad ši administracinio poveikio priemonė taip pat padeda įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinių nuobaudų paskirtį.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad antialkoholinis variklio užraktas yra įtaisas, neleidžiantis užvesti transporto priemonės variklio, jeigu transporto priemonės vairuotojo iškvėpto oro ėminyje aptinkama alkoholio. SEAKĮ 24 straipsnio 6 dalyje taip pat nurodyta, kad, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikui, asmeniui, kuriam paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šio draudimo laikotarpiu grąžinama teisė vairuoti tik transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Taigi, pirmiau minėtu reglamentavimu įtvirtinta galimybė skirti švelnesnio pobūdžio administracinio poveikio priemonę, siekiant užtikrinti, kad asmens, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, elgesys tam tikrą laiką būtų kontroliuojamas, t. y. jam būtų leidžiama tam tikrą laikotarpį vairuoti tik automobilius, kuriuose įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, kartu paskiriant trumpesnį privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo ir sutinka, kad jam būtų paskirta administracinio poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju žala niekam nebuvo padaryta, pareiškėjo J. B. darbas yra tiesiogiai susijęs su vairavimu ir kuriam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b.l. 21), jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (b.l. 22), yra priešpensijinio amžiaus, anksčiau nėra baustas už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 13-15) – sprendžia, jog yra pagrindas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui vietoje paskirtos vienos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 12 (dvylikai) mėnesių, paskirti dvi ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teismo vertinimu šios administracinio poveikio priemonės įgyvendins ne tik pažeidėjui paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir atliks prevencinį poveikį. Pastarųjų administracinio poveikio priemonių paskyrimas leis užtikrinti, kad J. B. nevairuos transporto priemonių būdamas neblaivus, jos atitiks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir bus proporcingos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsniui, kartu tai J. B. leis užsiimti darbine veikla. Teismas nustatydamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat atsižvelgia į tai, kad J. B. savo kaltės nepripažino ir savo elgesio kritiškai nevertino, taip pat atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo J. B. skundas tenkinamas iš dalies, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-11205-2020 keičiamas, sutrumpinant J. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki aštuonių mėnesių bei skiriant papildomą administracinio poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo J. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11205-2020.

Sutrumpinti J. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - terminą iki 8 (aštuonių) mėnesių bei papildomai paskirti administracinio poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieneriems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.