- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-27
- Bylos Nr.
- A-415-1088-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Nijolė Piškinaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vistulė“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Darius Pocius
- Kategorijos
- 9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vistulė“ atstovui advokatui Dariui Pociui
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vistulė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vistulė“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. S-339-(7-351/2005), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2005 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 69-150 bei Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (6.5)-93 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vistulė“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama sprendimą Nr. S-339-(7-351/2005), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2005 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 69-150 bei Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (6.5)-93.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2005 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. ( 6.5 )-93 patvirtino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. sausio 28 d. patikrinimo aktą Nr. 9.-05-10-48-AC1 ir nurodė UAB „Vistulė“ sumokėti į biudžetą 99 798 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 9 920 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 29 939 Lt pridėtinės vertės mokesčio baudą (MGK b. l. 24-28).
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2005 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 69-150 patvirtino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (6.5)-93 nurodymus UAB „Vistulė“ sumokėti į biudžetą 99 798 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 29 939 Lt pridėtinės vertės mokesčio baudos ir 9 920 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių (MGK b.l. 9-11).
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. S-339- ( 7-351/2005 ) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2005 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 69-150 (MGK b. l. 140-143).
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Vistulė“ prekybinius sandorius su UAB „Litsima“ vykdė nuo 2003 m. rugsėjo mėn. 2003 m. rugsėjo 2 d. sudarytos sutarties pagrindu. Sudarant sutartį, Edvardas Krauza pateikė UAB „Litsima“ pažymėjimo kopiją, pranešimo apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą kopiją, Lietuvos Respublikos piliečio paso kopiją. Pareiškėjos teigimu, abejoti E.K. įgalinimais veikti UAB „Litsima“ vardu nebuvo pagrindo. Valstybinės mokesčio inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainės duomenų bazės duomenimis UAB „Litsima“ buvo įregistruota PVM mokėtoja. Tai, jog UAB „Litsima“ 2003 m. gruodžio 16 d. išregistruota iš PVM mokėtojų, pareiškėjai sudarant naują sutartį su UAB „Litsima“ nebuvo žinoma. Tokios informacijos mokesčių administratorius viešai nepaskelbė. UAB „Vistulė“ skunde pažymėjo, jog pareiškėja nežinojo ir jai negalėjo būti žinoma, kad UAB „Litsima“ nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų, nepateikia patikrinimui buhalterinės apskaitos dokumentų. Pagrindo įtarimui, kad UAB „Litsima“ už konkrečia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokės pridėtinės vertės mokesčio, pareiškėja neturėjo. Pareiškėja skunde pažymėjo, kad mokesčių administratorius, vertindamas UAB „Vistulė“ nesąžiningumą, nurodė neprotingas priemones, kurių tariamai privalėjo imtis pareiškėja, sudarydama sandorius su UAB „Litsima“ ir siekdama įsitikinti sutarties partnerio veiklos teisėtumu. Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratorius nepateikė įrodymų, jog UAB „Litsima“ neperdavė UAB „Vistulė“ pirkimo - pardavimo sutarties dalyką sudarančius objektus - žuvies produktus. Pareiškėjos tvirtinimu, mokesčių administratorius nepateikė ir duomenų, kad ūkinės operacijos įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodytos buhalterinės apskaitos dokumentuose (b. l. 6-8).
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su UAB „Vistulė“ skundu nesutiko ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodė, kad UAB „Vistulė“ į PVM atskaitą įtraukė 99 798,28 Lt pirkimo PVM, išskirtą UAB „Litsima“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. UAB „Litsima“ PVM dėl ginčo ūkinės operacijos nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo. UAB „Litsima“ 2003 m. gruodžio 16 d. išregistruota iš PVM mokėtojų dėl to, jog PVM mokėtojų vardu įsigytus apskaitos dokumentus naudoja kiti asmenys. Informacija apie UAB „Litsima“ išregistravimą iš PVM mokėtojų paskelbta 2004 m. sausio 10 d. „Valstybės žinių“ informaciniame pranešime Nr. 2. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, E. K., pasirašęs UAB „Litsima“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir išdavęs jose nurodytas prekes, UAB „Litsima“ dirbo nuo 2003 m. balandžio 10 d. iki 2003 m. liepos 1 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, UAB „Litsima“ veiklos jos nurodytu adresu nevykdė, bendrovės vadovai nerandami, UAB „Litsima“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai teikė paštu, paskutinę deklaraciją pateikė tik už 2003 metų gruodžio mėnesį. Pareiškėja už gautą produkciją su UAB „Litsima“, pagal pastarosios pateiktus prašymus, atsiskaitė per banką Rygoje, Latvijos Respublikoje, kur pinigų gavėjas nurodytas ne UAB „Litsima“, o Latvijos Respublikos įmonė BECCTEX LLC. Atsakovės teigimu, pareiškėja UAB „Vistulė“ turėjo visas galimybes išsiaiškinti tikrąjį apskaitos dokumentus pasirašiusio asmens statusą, išsiaiškinti, kad UAB „Litsima“ nuo 2003 m. gruodžio 16 d. mokesčių administratoriaus sprendimu priverstinai išregistruota iš PVM mokėtojų registro ir kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neturėjo teisės išrašyti PVM sąskaitų faktūrų ir jose išskirti PVM sumų, o taip pat išsiaiškinti, kad UAB „Litsima“ mokesčių administratoriui neteikia PVM deklaracijų ir nemoka PVM. UAB „Vistulė“ turėdama visas galimybes įvertinti savo veiklos partnerį bei sužinoti, kad jis elgiasi neteisėtai, elgėsi nerūpestingai. Pareiškėja nesidomėjo ūkinės operacijos partnerio veiklos teisėtumu ir legalumu, dėl ko, atsakovės tvirtinimu, toks pareiškėjos kaip mokesčio mokėtojo neveikimas vertinamas kaip nesąžiningumas, kuris paneigia teisę į PVM atskaitą (b. l. 46-48 ).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
Byloje nustatyta, kad UAB „Vistulė“ 2004 m. sausio 2 d. sudarė sutartį su UAB „Litsima“ dėl žuvies produkcijos pirkimo (MGK b.l. 69). Pagal šią sutartį UAB „Vistulė“ 2004 metų sausio - vasario mėnesiais pirko iš UAB „Litsima“ atšaldytą žuvį (menkes, plekšnes, karšius, starkius) ir menkės kepenis už 654 233,18 Lt (MGK b.l. 71). UAB „Litsima“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas 99 798, 28 Lt pridėtinės vertės mokestis bei minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad prekes išdavė ir PVM sąskaitas faktūras pasirašė UAB „Litsima“ direktorius Edvardas Krauza, o prekes priėmė UAB „Vistulė“ direktorius Viktoras Šukšteris (MGK b.l. 72-83).
Byloje yra nustatytas ir neginčijamas faktas, kad pareiškėja „Vistulė“ atskaitė 99 798,28 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Litsima“ 2004 m. sausio 5 d. iki 2004 m. vasario 8 d. laikotarpiu išrašytas dvylika PVM sąskaitų faktūrų. UAB „Vistulė“ 99 798,28 Lt pirkimo PVM deklaravo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui pateiktose 2004 metų sausio ir vasario mėnesių PVM deklaracijose (MGK b.l. 33-41).
Mokesčių administratorius atlikęs UAB „Litsima“ priepriešinį patikrinimą nustatė, kad UAB „Litsima“ 2003 m. gruodžio 16 d. išregistruota iš PVM mokėtojų (b.l. 84). E.K. 2004 metų sausio ir vasario mėnesiais „Litsima“ nedirbo (b.l. 86). Edvardas Krauza iki 2001 m. lapkričio 12 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu Laukininkų g. 43-4, Klaipėda, o nuo 2001 m. lapkričio 12 d. E. K. gyvenamosios vietos nėra deklaravęs. UAB „Litsima“ vadovai nerandami, o UAB „Litsima“ registruotu adresu įsikūrusi kita įmonė, kurios darbuotojai apie UAB „Litsima“ jokios informacijos nesuteikė. UAB „Litsima“ Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas teikė paštu, paskutinę deklaraciją pateikė už 2003 metų gruodžio mėnesį. UAB „Litsima“ 2004 metų sausio ir vasario mėnesiais išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose išskirtą pardavimo PVM nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, mokesčių administratorius konstatavo, kad UAB „Litsima“ neturėjo ir nesukūrė pridėtinės vertės mokesčio objekto (MGK b. l. 33-41).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ši mokesčių administratoriaus išvada administracinės bylos medžiaga nėra paneigta. Pareiškėja UAB „Litsima“ veiklos neteisėtumo fakto iš esmės taip pat neginčija.
Dėl teisės į PVM atskaitą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A1-355/2004, nurodė, kad mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, kad pardavėjas už tokia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokės pridėtinės vertės mokesčio, elgiasi nesąžiningai, todėl toks mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą.
Sprendime padaryta išvada, jog mokesčių administratoriaus pateikti įrodymai patvirtina, kad 2004 m. sausio 2 d. sutarties, pasirašymo su UAB „Litsima“, metu E.K.įgalinimų veikti UAB „Litsima“ vardu ir interesais ne tik neturėjo, bet šis asmuo šios bendrovės interesams realiai neatstovavo ir jos vardu neveikė. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis E. K. UAB „Litsima“ dirbo tik nuo 2003 m. balandžio 10 d. iki 2003 m. liepos 1 d. E. K. nei 2003 m. rugsėjo 2 d. (MGK b.l. 16), nei 2004 m. sausio 2 d. UAB „Litsima“ nedirbo. Pareiškėjos mokesčių administratoriui pateikta E. K. paso šviesokopija nėra patvirtinta (MGK b.l. 19). Nurodyto paso šviesokopijoje yra žyma, jog E. K. gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Tačiau gyventojų duomenų bazės duomenimis šią gyvenamąją vietą E. K. buvo deklaravęs iki 2001 m. lapkričio 12 d., t. y. iki pareiškėjos nurodytų sutarčių pasirašymo. Sutarčių pasirašymo metu E. K. gyvenamosios vietos nebuvo deklaravęs iš viso, bylos duomenys rodo, jog ir šiuo metu E. K. buvimo vieta yra nežinoma (b.l. 71). E. K. pase esantis jo parašas akivaizdžiai netapatus parašams esantiems sutartyse (MGK b.l. 16, 69), PVM sąskaitose faktūrose ( MGK b.l. 72-83 ) ir prašymuose (MGK b.l. 90-98 ). Kaip matyti iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. sausio 9 d. rašto, UAB „Litsima“ vadovai nerandami, bendrovės buveinės jos registruotu adresu nebuvo ir nėra (b.l. 68).
UAB „Litsima“ iš PVM mokėtojų išregistruota 2003 m. gruodžio 16 d. UAB „Litsima“ išregistravimo iš PVM mokėtojų priežastis - PVM mokėtojo vardu įsigytų apskaitos dokumentų neteisėtas naudojimas. Mokesčių administratoriui pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad pareiškėja UAB „Vistulė“ 99 798,28 Lt pirkimo PVM atskaitė pagal UAB „Litsima“ PVM sąskaitas faktūras išrašytas po UAB „Litsima“ išregistravimo iš PVM mokėtojų.
Sprendime nurodoma, jog šios aplinkybės liudija, kad mokesčių administratorius pateikė įrodymus, pagrįstai keliančius abejonių mokesčių mokėtojo sąžiningumu, todėl šiuo atveju mokesčių mokėtojas privalo įrodyti, kad apie kontrahento veiklos neteisėtumą jis nežinojo arba neturėjo galimybės žinoti. Pareiškėja į bylą nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių jos sąžiningumą, o byloje esantys duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Pareiškėja savo veiklos sąžiningumą grindžia pateiktomis į bylą dokumentų kopijomis. Tačiau nurodytų dokumentų kopijos nepatvirtina E. K. įgalinimų veikti UAB „Litsima“ vardu teisėtumo bei neįrodo, jog pareiškėja vykdė prekybinius sandorius su UAB „Litsima", o uždarąją akcinę bendrovę atstovavo ir jos vardu teisėtai veikė vienas ir tas pats asmuo E. K.. Pareiškėjos tvirtinimas, jog nebuvo pagrindo abejoti E. K. įgalinimais, yra paneigtas administracinės bylos medžiaga. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nėra pakankamas pagrindas įsitinkinti kontrahento veiklos teisėtumu ir nepaneigia pareiškėjos nesąžiningumo.
Be to pažymėta, kad UAB „Vistulė“ mokėjimus UAB „Litsima“ vykdė pastarosios prašymuose nurodytam gavėjui BECCTEX LLC į jo sąskaitą 0000756227, Parek Bank, Riga, Latvija (MGK b.l. 90-98, 102-105).
Nurodytų aplinkybių visuma tiesiogiai rodo mokesčio mokėtojo – UAB „Vistulė“ nesąžiningumą įgyvendinant teisę į PVM atskaitą, todėl konstatuota, kad pareiškėja neturi teisės atskaityti 99 798 Lt PVM.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalį, delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Mokesčių administratoriui nustačius, kad UAB „Vistulė“ turėjo sumokėti į biudžetą 99 798 Lt PVM, bet to nepadarė, pagrįstai mokesčių administratorius pareiškėjai priskaičiavo 9 920 Lt PVM delspinigių bei, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio nuostatomis, pagrįstai pareiškėjai paskyrė 30 procentų nuo papildomai apskaičiuotos PVM sumos 29 939 Lt baudą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir nauju sprendimu skundą patenkinti.
Pareiškėjas mano, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek mokesčių administratorius, tiek Mokestinių ginčų komisija priėmė neteisėtus bei nepagrįstus sprendimus. Sprendimuose padarytos išvados nepagrįstos surinktais įrodymais, kurie leistų daryti nors kiek pagrįstą prielaidą, kad UAB „Vistulė“ sudarinėjo fiktyvius sandorius ar elgėsi nerūpestingai bei nesąžiningai. Mokesčių administratorius tikrindamas bendrovės veiklą netinkamai ištyrė faktines aplinkybes ir pritaikė įstatymus, o Mokestinių ginčų komisija jas patvirtino, todėl padarytos išvados bei priimti sprendimai grindžiami tik prielaidomis, nepateikiant konkrečių įrodymų.
Apie PVM veikimo mechanizmą pasisakė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2004 m. spalio 27 d. priimtoje nutartyje.
Šioje nutartyje nurodoma, jog prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti yra šių veiksmų atlikimas: pirma, PVM mokėtojas turi prekę įsigyti ir sumokėti už ją prekės pardavėjui atitinkamą PVM sumą (pirkimo PVM); antra sukūręs su šia preke pridėtinę vertę, prekę turi realizuoti. Taigi prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti yra mokesčio mokėtojo atlikti prekės įsigijimo ir su šia preke sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmai. Prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti turi būti realus, t. y. tokie veiksmai turi būti atlikti iš tiesų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose.
PVM įstatymas įtvirtina reikalavimą, jog kitiems PVM mokėtojams priklausančių sumokėti mokesčių sumų atskaitymas galimas tik tuo atveju, kai šios sumos išskirtos juridinę galią turinčiuose PVM sąskaitose faktūrose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais kituose juridinę galią turinčiuose apskaitos dokumentuose.
Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme įtvirtinta privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko, ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga.
Mokesčių administratorius, norėdamas paneigti teisę į PVM atskaitą, turi įrodyti ne tai, kad prekių ankstesnė apyvarta nėra patvirtinta buhalterinės apskaitos dokumentais, ir ne tai, kad prekė yra neteisėtai patekusi į rinką, bet tai, kad nebuvo realaus prekių ar paslaugų teikimo kaip PVM objekto, t. y. parduodant prekes ar teikiant paslaugas nebuvo sukurta pridėtinė vertė, o tuo pačiu nėra minėtosios teisės į PVM atskaitą atsiradimo prielaidos. Aplinkybės, jog prekės neturi buhalterinės apskaitos dokumentų, gali būti reikšmingos kaip netiesioginiai įrodymai įrodinėjant aplinkybes, kad prekių apskritai nėra ir jos nebuvo patiektos. Tačiau realus prekių buvimas ar nebuvimas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į aplinkybių visumą, o ne vien į buhalterinės apskaitos dokumentų buvimą arba nebuvimą.
Realus ūkinės operacijos atlikimas ir šios operacijos turinį leidžiantis nustatyti įforminimas buhalterinės apskaitos dokumentais yra teisiškai reikšmingos aplinkybės, leidžiančios teigti, kad pirkėjas turi teisę į PVM atskaitą.
Mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas, ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, jog pardavėjas už tokią ūkinę operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokės pridėtinės vertės mokesčio, elgiasi nesąžiningai, todėl toks mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą. Siekiant nustatyti, ar mokesčių mokėtojas žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie neteisėtą kontrahento veiklą susijusią su konkrečia ūkine operaciją reikia vertinti visumą bylos aplinkybių, tokių kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis, jų tęstinumas, elgsena prieš sandorio sudarymą jo sudarymo ir vykdymo metu, mokesčių mokėtojo atlikti veiksmai, siekiant įsitikinti kitos sandorio šalies veiklos teisėtumu, įsigyjamų prekių ar paslaugų kaina ir kt. Pažymėtina, jog vertinant mokesčių mokėtojo sąžiningumą iš jo negali būti reikalaujama imtis neprotingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti. Protingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų.
Kaip matyti iš patikrinimo medžiagos, mokesčių administratorius nepateikė įrodymų, jog UAB „Litsima“ neperdavė UAB „Vistulė“ pirkimo - pardavimo sutarties dalyką sudarančius objektus - žuvies produktus. Kitaip tariant, mokesčių administratorius neįrodė, jog ūkinės operacijos, kurių pagrindu bendrovė siekia įgyti teisę į PVM atskaitą, neįvyko.
PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintos ūkinės operacijos su UAB „Litsima“, turi Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nurodytus rekvizitus. Taip pat mokesčių administratorius nenustatė, kad ūkinės operacijos įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodytos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Todėl nėra pagrindo teigti, kad UAB „Vistulė“ neturi teisės į PVM atskaitą dėl to, jog neatlikti realūs prekių įsigijimo ir su šiomis prekėmis sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmai.
Mokesčių administratorius, spręsdamas klausimą ar UAB „Vistulė“ žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie galimą UAB „Litsima“ veiklos neteisėtumą, turėjo atlikti išsamų, nešališką tyrimą apimantį ir ankstesnius ūkinius santykius tarp minėtų bendrovių, atsižvelgti į tai, kokių protingų priemonių bendrovė ėmėsi siekdama įsitikinti kitos sandorio šalies veiklos teisėtumu, bei į kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tik tada vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais padaryti išvadas.
UAB „Vistulė“ prekybinius sandorius su UAB „Litsima“ 2003 m. rugsėjo 2 d. sutarties pagrindu vykdė nuo 2003 m. rugsėjo mėn. Prieš sudarant sutartį, bendrovei pareikalavus UAB „Litsima“ direktorius E. K. pateikė įmonės pažymėjimo kopiją pranešimo apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą kopiją kuriame nurodyta, kad E. K. UAB „Litsima“ direktorius bei E. K. Lietuvos Respublikos piliečio paso kopiją, kurių turinio teisingumu buvo įsitikinta sulyginus duomenis su E. K. pateiktų dokumentų originalais. Be to, bendrovė turimus duomenis apie UAB „Litsima“, kaip PVM mokėtoją, tikrino interneto svetainėje pagal VMI prie FM duomenų bazėje paskelbtus duomenis, kur buvo nurodyta, kad UAB „Litsima“ įregistruota PVM mokėtojų registre. 2004 m. sausio 2 d. sudarant naują pirkimo - pardavimo sutartį, tiksliau pratęsiant prieš tai sudarytą, kadangi prekybiniai sandoriai tarp bendrovių buvo tęstinio pobūdžio, UAB „Litsima“ duomenis patikrinus pagal interneto svetainėje VMI prie FM duomenų bazėje paskelbtus duomenis, jokios informacijos apie tai, kad UAB „Litsima“ 2003 m. gruodžio 16 d. buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro ar kad nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų ir nepateikia tikrinti buhalterinės apskaitos dokumentų, nebuvo, todėl bendrovė sudarydama sutartį su UAB „Litsima“ bei vykdydama sandorius su minėta bendrove neturėjo jokio pagrindo įtarti, kad pastaroji darys mokesčių įstatymų pažeidimus, t. y. už konkrečia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokės PVM.
2004 m. sausio 2 d. pasirašant pirkimo - pardavimo sutartį su UAB „Litsima“ dalyvavo E. K., kuris buvo žinomas kaip minėtos bendrovės direktorius ir kuris įmonės pažymėjimo kopiją, pranešimo apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą kopiją, piliečio paso kopiją buvo pateikęs 2003 metų rugsėjo mėn., todėl tų pačių dokumentų reikalauti iš E. K., nepraėjus nuo jų pateikimo nei keturiems mėnesiams, nebuvo pagrindo, juolab, kad UAB „Litsima“ duomenys 2004 m. sausio 2 d. buvo patikrinti pagal interneto svetainėje VMI prie FM duomenų bazėje paskelbtus duomenis.
Mokesčių administratorius, vertindamas pareiškėjo sąžiningumą, nurodo neprotingas priemones, kurių pareiškėjas privalėjo imtis sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti. Neprotinga reikalauti visais atvejais nustatinėti iš kur verslo partneriai perka, kur ir kaip laiko pardavimui skirtą žuvį, nesant būtinumo neprotinga lankytis būsimų verslo partnerių buveinėse arba veiklos vykdymo vietose, gavus prekes paimti ir laikyti prekių gabenimo važtaraščius (prekių gabenimo dokumentus privalomus tik krovinį gabenusiam subjektui), nustatinėti ir fiksuoti krovinį atgabenusių transporto priemonių valstybinius numerius, domėtis kokiu maršrutu, kas gabeno prekes ir kieno transportu, domėtis, kodėl Lietuvoje registruotos bendrovės apmokėjimui už prekes nurodo pinigus pervesti į užsienio valstybių bankus.
Ūkiniai komerciniai santykiai tarp bendrovių vystosi dinamiškai ir jei bendrovės imtųsi tokių neprotingų priemonių, kokių imtis reikalauja mokesčių administratorius, sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti, bendrovių veikla būtų nepagrįstai apsunkinta, o veiksmai – nebūdingi verslo dalyviams.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnyje nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 100 000 litų. Prašymo įregistruoti PVM mokėtoju nepateikimas neatleidžia apmokestinamojo asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas ir mokėti jį į biudžetą, jeigu tai privaloma daryti.
Kaip matyti iš medžiagos, UAB „Vistulė“ 2004 m. sausio ir vasario mėn. pirko iš UAB „Litsima“ atšaldytą žuvį ir menkės kepenis už 654 233,18 Lt (iš to skaičiaus 99798,28 Lt PVM). PVM įstatymo reikalavimu UAB „Litsima“ privalėjo registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti į biudžetą kadangi atlygio suma per metus viršijo 100 000 litų. UAB „Litsima“, nors ir nebūdama įregistruota kaip PVM mokėtojas, PVM įstatymo prasme sukūrė pridėtinę vertę, kurią turėjo skaičiuoti ir sumokėti į biudžetą kaip to reikalauja įstatymas, todėl Mokestinių ginčų komisijos teiginys, kad ne PVM mokėtojas nesukuria pridėtinės vertės PVM įstatymo prasme, neturi jokio faktinio pagrindo, nes nesukūrus pridėtinės vertės, nebūtų ir prievolės ją sumokėti į biudžetą o tai prieštarauja įstatymo esmei.
UAB „Vistulė“ sudarė sutartį su UAB „Litsima“ dėl žuvies pirkimo 2004 m. sausio 2 d. „Valstybės žinių“ priede Informaciniai pranešimai Nr. 2 informacija, kad UAB „Litsima“ išregistruota iš PVM mokėtojų, paskelbta tik 2004 m. sausio 10 d., t. y. jau po sandorio sudarymo. Duomenis apie UAB „Litsima“ tikrinti Inspekcijos interneto svetainėje prieš sudarant sandorį ir jokios informacijos apie tai, kad UAB „Litsima“ būtų išregistruota iš PVM mokėtojų, nebuvo. Kad tokie duomenys buvo svetainėje, įrodymų nepateikė ir mokesčių administratorius. Vėliau tikrinti UAB „Litsima“ patikimumą nebuvo pagrindo, nes bendrovė laikėsi sutarties sąlygų ir dėl jos patikimumo nekilo jokių abejonių. Esant tokiai padėčiai komisijos konstatuotas UAB „Vistulė“ nesąžiningumas neturi jokio pagrindo.
Mokesčių administratorius, siekdamas paneigti UAB „Vistulė“ teisę į PVM atskaitą turi pateikti įrodymus apie tai, jog bendrovės sutartinis partneris UAB „Litsima“ už parduotas prekes nesumokėjo PVM mokesčio ir įrodymus, keliančius abejonių mokesčių mokėtojo sąžiningumu.
Mokesčių administratorius pateikė pakankamai įrodymų apie UAB „Vistulė“ sutartinio partnerio UAB „Litsima“ neteisėtą veiklą ir PVM mokesčio nesumokėjimą, tačiau nepateikė įrodymų, keliančių pagrįstą abejonę UAB „Vistulė“ sąžiningumu. Įrodinėjimo našta apie tai, kad UAB „Vistulė“ nežinojo ar neturėjo galimybės žinoti, jog UAB „Litsima“ veikla buvo neteisėta, šioje teisinėje situacijoje negali būti perkelta UAB „Vistulė“, o tai reiškia, jog UAB „Vistulė“ laikytina sąžininga ir neturi pareigos papildomai įrodinėti savo sąžiningumo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir į Vyriausiojo administracinio teismo PVM įstatymo taikymo išaiškinimus, kaip nurodoma Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Pareiškėja į PVM atskaitą įtraukė 99798,28 Lt pirkimo PVM, išskirtą UAB „Litsima“ vardu išrašytuose PVM sąskaitose faktūrose. Krovinio gabenimo važtaraščių pareiškėja patikrinimo metu nepateikė. UAB „Litsima“ 2003 m. gruodžio 16 d. išregistruota iš PVM mokėtojų, o išregistravimo priežastis - PVM mokėtojo vardu įsigytus apskaitos dokumentus naudoja kiti asmenys (informacija apie UAB „Litsima“ išregistravimais PVM mokėtojų paskelbta 2004 m. sausio 10 d. „Valstybės žinių“ informaciniame pranešime Nr. 2). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis E. K. UAB „Litsima“ dirbo nuo 2003 m. balandžio 10 d. iki 2003 m. liepos 1 d. Vilniaus AVMI 2004 m. sausio 9 d. raštu Nr. 11.5.1.-08-32-755 informavo, kad UAB „Litsima“ vadovai nerandami, o nuvykus į bendrovę jos registruotu adresu, kitos įmonės darbuotojai paaiškino, kad UAB „Litsima“ niekada čia nebuvo. PVM deklaracijas Vilniaus AVMI ši bendrovė teikė paštu, o paskutinė deklaracija pateikta už 2003 m. gruodžio mėn. UAB „Litsima“ 2004 m. sausio ir vasario mėn. PVM sąskaitose faktūrose išskirto pardavimo PVM nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo. Už gautą produkciją Pareiškėja su UAB „Litsima“ pagal šios bendrovės pateiktus prašymus atsiskaitydavo per banką esantį Rygoje, kur pinigų gavėjas nurodytas ne UAB „Litsima“, o Latvijos Respublikos įmonė BECCTEX LLC. PVM sąskaitų faktūrų rekvizitų tikrumas ir pakankamumas - tai aplinkybės, kurios turi būti vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar atitinkamo rekvizito trūkumas, jo nenurodymas yra esminis pažeidimas, susijęs su pardavėjo identifikavimu, ūkinės operacijos tikrumu ir pan., ar tai tik akivaizdus apsirikimas, kurį galima ištaisyti nustatyta tvarka (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4-848-2004). Ginčijamu atveju ūkio subjektas, pagal kurio apskaitos dokumentus Pareiškėja atskaitė pirkimo PVM sumas nuo 2003 m. gruodžio 16 d. nėra PVM mokėtojas (išregistruotas iš PVM mokėtojų), todėl nuo šios datos jis negalėjo išrašyti PVM sąskaitų faktūrų ir nurodyti jose PVM mokėtojo kodo, kadangi šis rekvizitas nebėra identifikuojantis šį ūkio subjektą kaip apmokestinamąjį asmenį. Atsakovo manymu, PVM sąskaitos faktūros juridinė galia, mokesčių mokėtojo teisė į PVM atskaitą sietina ne tik su prekių pardavimo ar paslaugos suteikimo fakto konstatavimu, bet ir ūkinėje veikloje dalyvavusių asmenų identifikavimu, jų statuso nustatymu. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pažymėtina, kad UAB „Litsima“ PVM dėl ginčo ūkinės operacijos nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo. Pareiškėja pagal bylos aplinkybes turėjo galimybes įvertinti savo veiklos partnerį bei sužinoti, kad jis elgiasi neteisėtai, turėjo visas galimybes išsiaiškinti tikrąjį apskaitos dokumentus pasirašiusio asmens statusą išsiaiškinti, kad UAB „Litsima“ nuo 2003 m. gruodžio 16 d. mokesčių administratoriaus sprendimu priverstinai išregistruota iš PVM mokėtojų registro ir pagal PVM įstatymą neturėjo teisės išrašyti PVM sąskaitų faktūrų ir jose išskirti PVM sumų, išsiaiškinti, kad UAB „Litsima“ mokesčių administratoriui neteikia PVM deklaracijų ir nemoka PVM. Šių duomenų pareiškėja net nebandė nustatyti, ką tokioje situacijoje padarytų bet kuris rūpestingas verslininkas. Jeigu Pareiškėja būtų elgusis rūpestingai ir pasidomėjusi apie savo veiklos partnerį, ji būtų galėjusi nustatyti šio partnerio veiklos nesąžiningumą. įvertinus bylos aplinkybes matyti, kad pareiškėja elgėsi nerūpestingai ir nesidomėjo savo komercinio partnerio veiklos ypatybėmis, įvertinat tai, kad ši informacija buvo viešai prieinama ir skelbiama. Iš byloje turimų duomenų matyti, kad pareiškėja turėjo realią galimybę žinoti, kad UAB „Litsima“ ginčijamų apskaitos dokumentų išrašymo metu buvo išregistruota iš PVM mokėtojų, kadangi šie duomenys buvo viešai prieinami, t. y. apie tai buvo paskelbta „Valstybės žinių“ 2004 m. sausio 10 d. priede Informaciniai pranešimai Nr. 2. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neįgijo teisės į PVM atskaitą. Kadangi pareiškėja 99798,28 Lt PVM į PVM atskaitą buvo įtraukusi ir šios sumos nesumokėjo į biudžetą, todėl mokesčių administratorius pagrįstai davė nurodymus šį PVM sumokėti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas advokatas Darius Pocius, palaikydamas apeliacinį skundą, prašo jį patenkinti. Naujų, skunde nepaminėtų, pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo argumentų jis neišdėstė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Uždarosios akcinės bendrovės „Vistulė“ apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimas pakeičiamas, o pareiškėjo skundas patenkinamas iš dalies.
Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. S-339-(7-351/2005), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2005 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. 69-150 bei Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. (6.5)-93 pakeičiamas – pareiškėjui priskaičiuota mokėtina PVM suma mažinama iki 96711 Lt, PVM bauda – iki 29013 Lt, o delspinigiai – iki 9607 Lt.
Toks sprendimas priimamas įvertinus svarbias ir teisės į PVM atskaitą įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes, t. y. kiek UAB „Vistulė“, atlikdama ūkines operacijas su UAB „Litsima“, įformintas PVM sąskaitomis faktūromis, nurodytomis patikrinimo akto 4 lape (MGK bylos 36 lapas), elgėsi sąžiningai - rūpestingai ir teisingai, nepiktnaudžiaudamas teise.
Nustatant mokesčius siekiama gauti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti. Be to, mokesčiais reguliuojami valstybėje vykstantys ekonominiai, socialiniai procesai, skatinamos naudingos ūkinės pastangos, paremiami ūkio plėtros prioritetai (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Taigi akivaizdu, jog mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai (2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo 7, 8 straipsniai), nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys. Šiuos principus pažeidžianti veikla negali būti laikoma teisėta veikla. Jeigu mokesčių mokėtojas žino apie tai, jog jo atliekamos ūkinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, arba nors ir nežino, bet atsižvelgiant į eilę teisiškai reikšmingų aplinkybių turi galimybę žinoti, ir nepaisydamas to atlieka tokią ūkinę operaciją, jis elgiasi nesąžiningai. Mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas, ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, jog pardavėjas už tokia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokės pridėtinės vertės mokesčio, elgiasi nesąžiningai, todėl toks mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą.
Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, UAB „Litsima“ 2003 m. gruodžio 16 d. išregistruota iš PVM mokėtojų dėl to, jog PVM mokėtojų vardu įsigytus apskaitos dokumentus naudoja kiti asmenys, informacija apie UAB „Litsima“ išregistravimą iš PVM mokėtojų paskelbta 2004 m. sausio 10 d. „Valstybės žinių“ informaciniame pranešime Nr. 2. Būtent šis faktas – paskelbimas „Valstybės žinių“ informaciniame pranešime Nr. 2 apie mokesčių mokėjimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su ūkio subjekto teisinės padėties pasikeitimu, yra svarbus ir nuo šio momento leidžiantis pripažinti, jog pareiškėjas neatitinka anksčiau paminėtų teisinių sąžiningumo ir rūpestingumo, kurie yra sudėtine teisės į pirkimo PVM atskaitą dalimi, principų. UAB „Vistulė“, atlikdama ūkines operacijas su UAB „Litsima“, įformintas PVM sąskaitomis faktūromis, nurodytomis patikrinimo akto 4 lape (MGK bylos 36 lapas), turėjo ir elgiantis rūpestingai galėjo žinoti apie UAB „Litsima“ teisinio statuso pasikeitimą nuo 2004 m. sausio 10 d. bei tokio sprendimo priėmimo pagrindus – šio PVM mokėtojo įsigytus apskaitos dokumentus naudoja kiti asmenys, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog pagal patikrinimo akto 4 lape esančioje lentelėje išvardintas eilės tvarka nuo 2 iki 12 PVM sąskaitas faktūras (MGK bylos 36 lapas) pirkimo PVM atskaita yra neteisėta. Sąskaita faktūra LAA Nr. 4321876 išrašyta iki viešo paskelbimo apie esminį faktą dėl ūkio subjekto mokestinio teisinio statuso pasikeitimo, todėl pirkimo PVM atskaita yra teisėta. Šios išvados sąlygoja ginčijamų nsprendimų pakeitimą mažinant priskaičiuotus mokesčius, baudą bei delspinigius (mokėtina PVM suma - 99798 Lt - 3087 Lt = 96711 Lt; PVM bauda - 96711 x 30 procentų = 29013 Lt; perskaičiuojami delspinigiai pagal patikrinimo akto 2 priedą (MGK bylos 48 lapas): keičiasi lentelės 7 eilutė - 3087 Lt mažėja suma, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai ir gaunama mažesnė delspinigių suma 11 eilutėje - 9606,89 Lt (suapvalinus 9607 Lt).
Kiti pareiškėjo argumentai: UAB „Vistulė“ prekybinius sandorius su UAB „Litsima“ 2003 m. rugsėjo 2 d. sutarties pagrindu vykdė nuo 2003 m. rugsėjo mėn. ir prieš sudarant sutartį, bendrovei pareikalavus UAB „Litsima“ direktorius E. K. pateikė įmonės pažymėjimo kopiją pranešimo apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą kopiją kuriame nurodyta, kad E. K. UAB „Litsima“ direktorius bei E. K. Lietuvos Respublikos piliečio paso kopiją, kurių turinio teisingumu buvo įsitikinta sulyginus duomenis su E. K. pateiktų dokumentų originalais; be to, bendrovė turimus duomenis apie UAB „Litsima“, kaip PVM mokėtoją, tikrino interneto svetainėje pagal VMI prie FM duomenų bazėje paskelbtus duomenis, kur buvo nurodyta, kad UAB „Litsima“ įregistruota PVM mokėtojų registre, - kad UAB „Vistulė“ elgėsi pakankamai rūpestingai ir teisingai nėra paneigti. Gi atsakovo nurodomi pagrindai, kuriais remiantis, pasak atsakovo, pareiškėjas neturėjo teisės į pirkimo PVM atskaitą: pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, E. K., pasirašęs UAB „Litsima“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir išdavęs jose nurodytas prekes, UAB „Litsima“ dirbo nuo 2003 m. balandžio 10 d. iki 2003 m. liepos 1 d.; Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, UAB „Litsima“ veiklos jos nurodytu adresu nevykdė, bendrovės vadovai nerandami; UAB „Litsima“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai teikė paštu, paskutinę deklaraciją pateikė tik už 2003 metų gruodžio mėnesį; pareiškėja už gautą produkciją su UAB „Litsima“, pagal pastarosios pateiktus prašymus, atsiskaitė per banką Rygoje, Latvijos Respublikoje, kur pinigų gavėjas nurodytas ne UAB „Litsima“, o Latvijos Respublikos įmonė BECCTEX LLC, - vienais atvejais niekaip nesusiję su pareiškėjo veikla, kitais atvejais, pvz., vykdant atsiskaitymų operacijas, tokia veikla yra įprasta, leistina ir teisėta, todėl niekaip nepatvirtina pareiškėjo nesąžiningumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Uždarosios akcinės bendrovės „Vistulė“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti, o pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. S-339-(7-351/2005), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2005 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 69-150 bei Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (6.5)-93 pakeisti – pareiškėjui priskaičiuotą mokėtiną PVM sumą sumažinti iki 96711 Lt, PVM baudą – iki 29013 Lt, o delspinigius – iki 9607 Lt.
Nutartis neskundžiama.