Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-03-10 · Civilinė byla Nr. 2-426-642/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-10
Bylos Nr.
2-426-642/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12669-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Atsakovas
V. Ž., G. Ž.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-426-642/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12669-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 2.6.39.2.6.1.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1; 3.2.6.5. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 10 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė,sekretoriaujant Joanai Runelienei, Violetai Žalienei ir Dovilei Paliokienei,dalyvaujant atsakovams V. Ž. ir G. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams V. Ž. ir G. Ž. dėl nepagrįstai gautos išmokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 1 849,80 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. gruodžio 21 d. Kaišiadorių rajone įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė A. P. vairuojama, V. Š. priklausanti transporto priemonė VW GOLF, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) bei V. Ž. vairuojama, jai ir G. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti, transporto priemonė MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas A. P.. Minėto eismo įvykio metu A. P. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę VW GOLF, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo V. Ž. kreipėsi į ieškovą. ADB „Reso Europa“, vykdydama 2002 m. sausio 1 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 3 nuostatas bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo ir atlygino atsakovams padarytą žalą, išmokėdama 1 849,80 Eur (6 387 Lt) draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. punkto nuostatas, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui (buvęs ADB „Reso Europa“) kompensavo išmokėtą 1 849,80 Eur (6 387 Lt) draudimo išmoką. A. P. atsisakė grąžinti ieškovui dėl minėto eismo įvykio sumokėtą draudimo išmoką, todėl ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1517-528/2011, ieškinį atmetė, kadangi paaiškėjo, jog atsakovai jau yra prisiteisę minėto eismo įvykio metu dėl transporto priemonės MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo patirtos žalos atlyginimą tiesiogiai iš A. P. (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 25 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-359/2007). Paaiškėjus aukščiau nurodytai aplinkybei, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovai gavo 1 849,80 Eur (6 387,00 Lt) draudimo išmoką iš ieškovo. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 65 punkto nuostatomis, atsakovai privalo grąžinti ieškovui be pagrindo gautus 1 849,80 Eur (6 387,00 Lt). Ieškovas pretenzijomis kreipėsi į atsakovus dėl nepagrįstai gautos išmokos grąžinimo, tačiau atsakovai ieškovui nepagrįstai gautos draudimo išmokos negrąžino ir yra skolingi 1 849,80 Eur.

Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas į teismo posėdį neatvyko, teisme gautas prašymas bylą nagrinėjant ieškovo atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla nagrinėtina ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimu į ieškovo ieškinį nesutiko su ieškovo reikalavimais. Atsakovai nurodė, kad 2007 m. liepos 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-359/2007 A. P. buvo pripažintas kaltu dėl 2005 m. gruodžio 21 d. įvykusio eismo įvykio ir iš A. P. priteista 2 429,04 Eur (8 387,00 Lt) suma nukentėjusiesiems, t.y. atsakovams šioje civilinėje byloje V. ir G. Ž. nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, įsiteisėjo 2007 m. spalio 31 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeitus 2007 m. liepos 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį (dalyje dėl žalos priteisimo V. ir G. Ž. nuosprendis liko nepakeistas). Vėliau ši byla buvo nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pagal A. P. kasacinį skundą ir 2008 m. balandžio 8 d. Aukščiausiojo Teismo nutartimi kasacinis skundas buvo atmestas. Minėtoje baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu buvo pripažintas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Taigi, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras toje byloje turėjo civilinio atsakovo procesinę padėtį, todėl jam, kaip proceso dalyviui, buvo žinomos visos bylos aplinkybės, pareikšti ieškiniai ir pats minėtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Po nuosprendžio įsiteisėjimo, G. Ž. 2007 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą dėl draudimo išmokos, dėl minėto eismo įvykio, išmokėjimo. 2008 m. kovo 12 d. ADB „Reso Europa” (vėliau tapusi AAS „Gjensidige Baltic”), veikdama Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro vardu, pervedė į V. Ž. sąskaitą 1 849,80 Eur (6 387 Lt), o AAS „Gjensidige Baltic“ šią išmoką 2009 m. rugsėjo 16 d kompensavo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Taigi, ieškovui aiškiai žinant apie įsiteisėjusį teismo nuosprendį, ieškovas nenutraukė pretenzijos nagrinėjimo, nematė jokių kliūčių išmokėti draudimo išmoką ir ją išmokėjo, kompensuodamas AAS „Gjensidige Baltic“. Tačiau po to, kai 2011 m. lapkričio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje buvo atmestas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys dėl Ž. išmokėtos draudimo išmokos priteisimo iš A. P., ieškovas nusprendė, jog išnyko teisinis pagrindas, šiai išmokai, kurios ieškovas neginčijo ir kuria neabejojo, sutikdamas ją išmokėti. Pažymėtina, kad teismo nuosprendis, kuriuo nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje priteistas žalos atlyginimas tiesiogiai iš kaltininko, neatima teisės nukentėjusiajam kreiptis į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą dėl draudiminės išmokos, atsiradusios dėl žalos, pripažintos teismo nuosprendžiu, išmokėjimo. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, jog po 2008 m. kovo 12 d. draudiminės išmokos išmokėjimo atsakovams, jokių teisinių pasikeitimų neįvyko. Ieškovas savo ieškinyje, kaip savo reikalavimo pagrindą nurodė 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau Taisyklių) 65 punkto bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio l dalies nuostatas. Tačiau, atsakovų nuomone, ieškovo ieškinyje minimi teiginiai dėl nepagrįstai išmokėtos draudimo išmokos yra nepagrįsti ir neteisingi. Be to, atsakovų nuomone, dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų yra suėję sutrumpinti vienerių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalis) arba trejų metų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnis 8 dalis) senaties terminai ir todėl prašo taikyti šioje civilinėje byloje senaties terminą. Atsakovai pažymi ir tai, kad su ieškovu buvo tartasi dėl galimybės perleisti reikalavimo teisę pagal 2007 m. liepos 25 d. teismo nuosprendį į žalą padariusį asmenį A. P. ieškovui, tačiau ieškovas, pats pateikęs atsakovams siūlymą dėl reikalavimo teisės perleidimo, su atsakovais daugiau nebekontaktavo, į skambučius bei elektroninius laiškus neatsakė, o pateikė teismui ieškinį dėl nepagrįstai išmokėtos išmokos grąžinimo.

Atsakovė V. Ž. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad eismo įvykio metu ji ir G. Ž. buvo sutuoktiniai. Jų transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Įvykus eismo įvykiui, jie kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą dėl išmokos išmokėjimo. Ieškovas išnagrinėjo jų prašymą ir išmokėjo draudimo išmoką. Neatsimena, ar sakė ieškovui apie tai, kad eismo įvykio kaltininkui yra iškelta baudžiamoji byla ir jie toje byloje yra pripažinti civiliniais ieškovais. Negali tiksliai pasakyti kada, bet ieškovas siūlė pasirašyti reikalavimo perleidimo sutartį. Ji ir ieškovo atstovė susirašinėjo, skambinosi dėl sutarties pasirašymo. Jai kilo klausimų dėl minėtos sutarties, tačiau ieškovo atstovė į pateiktus klausimus nieko nebeatsakė ir į skambučius neatsiliepė, todėl sutartis liko nepasirašyta. Ji gavo draudimo išmoką dėl padarytos žalos iš ieškovo ir manė, kad nebegali ir nebeturi teisės išmokos reikalauti iš įvykio kaltininko. Prašo teismo taikyti senatį dėl draudiminių teisinių santykių.

Atsakovas G. Ž. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, palaikė atsakovės V. Ž. pateiktus paaiškinimus ir prašė teismo taikyti ieškinio senatį.

Teismaskonstuoja :

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pranešta apie 2005 m. gruodžio 21 d. eismo įvykį (b.l. 7-8). 2007 m. lapkričio 21 d. G. Ž. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pateikė prašymą išmokėti išmoką pavedimu į V. Ž. sąskaitą (b. l. 9). 2008 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ADB „Reso Europa“ pervedė V. Ž. 1 849,80 Eur (6 387,00 Lt) (b. l. 25). 2009 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kompensavo draudimo išmokas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui (b. l. 26). 2007 m. liepos 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu priteista iš A. P. 8 387 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti V. Ž. ir G. Ž. naudai (b. l. 33-37). 2011 m. lapkričio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu teismas atmetė ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. P. ir V. Š. dalyje, kuria ieškovas prašė priteisti iš atsakovo A. P. 1 849,80 Eur (6 387,00 Lt) (b. l. 28-32). 2014 m. kovo 5 d. bei 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras V. Ž. ir G. Ž. pateikė pretenzijas 1 849,80 Eur (6 387 Lt) sumai, taip pat prašė informuoti dėl galimybės pasirašyti reikalavimo perleidimo sutartį (b. l. 39-42). Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovės Astridos Švedienės ir V. Ž. susirašinėjimo elektroniniu paštu dokumentų matyti, kad buvo kalbama ir tariamasi dėl reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo, 2016 m. birželio 21 d. Astrida Švedienė siuntė V. Ž. reikalavimo perleidimo sutarties pavyzdį (b. l. 100-101). 2017 m. vasario 8 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras raštu dėl informacijos pateikimo civilinėje byloje Nr. 2-426-642/2017 pateikė atsakymus į Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pateiktus klausimus, susijusius su žalos administravimu, nurodė, kad nei atsakovai, nei ieškovas nepranešė draudimo bendrovei ADB „Reso Europa“ apie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 25 d. nuosprendį (b. l. 172).

Dėl ieškinio senaties termino taikymo, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui reiškiant reikalavimą grąžinti nepagrįstai išmokėtą draudimo išmoką.

Atsakovai tiek pateikdami atsiliepimą į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų yra suėję sutrumpinti vienerių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalis) arba trejų metų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis) senaties terminai ir todėl prašo taikyti šioje civilinėje byloje senaties terminą.

Draudimo teisinių santykių atsiradimo pagrindas – draudimo sutartis; draudimo teisiniai santykiai sieja tik draudiką ir draudėją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.987 straipsnis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentėjusiajam trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką, nors ir nėra sudaręs sutarties su atsakingu už žalos padarymą asmeniu, taigi nėra draudikas. Dėl to, nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant susiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo išmoką išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Taigi draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nesusiklosto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012). Lietuvos Respublikos 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas būtent iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Kadangi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, tai nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra susiklostę draudimo teisiniai santykiai, bei taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą Lietuvos Respublikos 1.125 straipsnio 7 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalių nesieja draudimo teisiniai santykiai, byloje taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-2019/2015). Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, šioje byloje nėra pagrindo taikyti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas ADB „Reso Lietuva“ 1 849,80 Eur (6 387,00 Lt) draudimo išmoką V. Ž. išmokėjo 2008 m. kovo 12 d., o ieškinys šioje byloje pareikštas 2016 m. rugsėjo 20 d., taigi nepraleidus bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino.

Dėl pareigos grąžinti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui nepagrįstai išmokėtą draudimo išmoką

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl apdraustos šiuo draudimu transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą, neviršijant įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos, taip pat užtikrinti apdraustojo turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiradus civilinei atsakomybei žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą transporto priemonę, ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2009).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl padarytos per eismo įvykį žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, tačiau, tokiu atveju Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo – tai asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir kuris šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui ar jo atstovui. Vienas tokių atvejų, minėta, įtvirtintas 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte – jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalis).

Nagrinėjamos bylos duomenimis, 2005 m. gruodžio 21 d. Kaišiadorių rajone įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė A. P. vairuojama, V. Š. priklausanti transporto priemonė VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei V. Ž. vairuojama, jai ir G. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas A. P.. A. P. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę VW GOLF valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl atsakovai kreipėsi į ieškovą dėl žalos atlyginimo. ADB „Reso Europa“, vykdydama 2002 m. sausio 1 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 3 nuostatas bei veikdama ieškovo vardu, 2008 m. kovo 12 d. išmokėjo atsakovei V. Ž. 1 849,80 Eur (6 387,00 Lt) draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. punkto nuostatas, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui (buvęs ADB „Reso Europa“) kompensavo išmokėtą 1 849,80 Eur (6 387 Lt) Eur draudimo išmoką.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prašymą išmokėti išmoką atsakovas G. Ž. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pateikė 2007 m. lapkričio 21 d., t.y. po 2007 m. liepos 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-107- 359/2007, kuriuo A. P. buvo pripažintas kaltu dėl 2005-12-21 įvykusio eismo įvykio ir iš A. P. priteista 8 387 Lt suma V. ir G. Ž. nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, įsiteisėjimo (2007 m. spalio 31 d.). Pateiktu prašymu (pretenzija) G. Ž. patvirtino, kad: „ 1) Man žinoma, kad nurodžius neteisingus duomenis arba nuslėpus informaciją, turinčią įtakos draudiminio įvykio aplinkybėms išaiškinti, Biuras pasilieka teisę mažinti išmoką arba atsisakyti ją mokėti; 2) Man žinoma, kad išmokos gavimas be teisėto pagrindo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, yra laikomas bandymui nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita ir sukelia teisines pasekmes; 3) Dėl žalos atlyginimo į teismą nesikreipiau. Man žinoma, kad kreipimasis į teismą, reikalaujant žalos atlyginimo iš kaltininko arba jo draudiko, užkerta kelią gauti išmoką iš biuro. Apie tokį kreipimąsi įsipareigoju nedelsiant informuoti Biurą; 4) Žalos atlyginimo iš kaltininko, kitų fizinių ar juridinių asmenų negavau. Kaltininkui, kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims atlyginus žalą, įsipareigoju panešti Biuro atstovui.“ Iš šioje byloje esančios medžiagos ir ieškovo teismui pateiktos žalos administravimo bylos kopijos matyti, kad nėra informacijos apie tai, kad atsakovai, teikdami prašymą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui ADB „Reso Europa“ išmokėti draudimo išmoką, būtų nurodę, kad yra išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje atsakovams yra priteistas žalos atlyginimas iš A. P.. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama draudikų biurui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytus atvejus (bankrutavus draudimo įmonei). Nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti draudikų biurui tik atsisakęs eismo įvykio kaltininkui arba atsakingam draudikui pareikšto ieškinio, jei šį atsisakymą teismas priėmė ir bylą nutraukė. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad nors atsakovai formaliai neįvykdė pareigos tinkamai informuoti atsakovą apie tai, kad 2007 m. liepos 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovams iš A. P. priteistas žalos atlyginimas, tačiau svarbu paminėti yra tai, kad pats Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras minėtoje baudžiamojoje byloje turėjo civilinio atsakovo procesinę padėtį su visomis įstatymu numatytomis procesinėmis teisėmis ir pareigomis, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kaip proceso dalyviui, buvo žinomos visos bylos aplinkybės, byloje pareikšti ieškiniai ir pats įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Be to, pažymėtina tai, kad atsakovai, siekdami gauti draudimo išmoką, užpildė blanketinę prašymo formą, kuri iš anksto buvo paruošta ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, ir tai buvo tik prašymas (pretenzija), kurį Lietuvos Respublikos transporto priemonių biuras nagrinėja, nustato žalos dydį ir mokėtinos išmokos dydį Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi ieškovas, prieš tenkindamas prašymą ir išmokėdamas draudimo išmoką turi būti aktyvus, pats domėtis prašymo pagrįstumu, žalos dydžio nustatymu ir turi teisę pateikto prašymo netenkinti. Tačiau šioje byloje, ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui aiškiai žinant apie įsiteisėjusį 2007 m. liepos 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį, ieškovas nenutraukė prašymo (pretenzijos) nagrinėjimo, nenustatė jokių aplinkybių, trukdančių išmokėti draudimo išmoką ir 2008 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymu ADB „Reso Europa“ pervedė V. Ž. 1 849,80 Eur (6 387,00 Lt).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas teikė ieškinį A. P. ir V. Š. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, tačiau Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ieškinį dalyje dėl 1 849,80 Eur (6 387,00 Lt) priteisimo ieškovui iš atsakovo A. P. atmetė, motyvuodamas tuo, kad V. ir G. Ž. tiesiogiai iš A. P. yra priteistas 8 387 Lt žalos atlyginimas, tame tarpe ir 1 849,80 Eur (6 387,00 Lt) už automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimą ir priteisti iš A. P. tos pačios žalos atlyginimą dar kartą nėra pagrindo. Minėtame Kauno miesto apylinkės teismo sprendime taip pat nurodyta, kad nukentėjusiems tretiesiems asmenims V. ir G. Ž. pareiškus civilinį ieškinį Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-359/2007 eismo įvykio kaltininkui atsakovui A. P., toje baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu buvęs Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turėjo nutraukti Ž. pretenzijos nagrinėjimą. Taigi, teismas nustatė aplinkybę, kad, kaip jau minėta anksčiau, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, nagrinėdamas atsakovų prašymą (pretenziją) dėl draudimo išmokos nagrinėjimo, turėjo būti aktyvus ir žinant apie V. ir G. Ž. patenkintą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, pateiktą prašymo (pretenzijos) nagrinėjimą nutraukti. Tokia Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareiga nurodyta ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nutraukia pretenzijos nagrinėjimą tais atvejais, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo kaltininką ar atsakingą draudiką padavė į teismą dėl žalos atlyginimo arba kitos valstybės atsakingos institucijos pateikė informaciją, kad dėl šio eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas ar teismo procesas dėl nukentėjusiojo trečiojo asmens veiksmų. Svarbu paminėti tai, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, vykdydamas savo fiduciarinę pareigą – sumokėti draudimo išmoką, turėjo laikytis bonus pater familias standartų, t.y. veikti apdairiai, rūpestingai, atidžiai bei racionaliai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje esantys duomenys, atsakovų paaiškinimai patvirtina, kad nors atsakovams 2007 m. liepos 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-359/2007 iš A. P. buvo priteista 2 429,04 Eur (8 387 Lt) suma nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, tačiau atsakovai pagal minėtą nuosprendį į antstolį dėl priteistos sumos išieškojimo nesikreipė ir jokios išmokos iš A. P. jie nėra gavę. Be to, atsakovai sutiko su ieškovo siūlymu pasirašyti reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau, kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovė, dėl kilusių klausimų sutartis nebuvo pasirašyta. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovai dvigubo padarytos žalos atlyginimo nėra gavę ir pagrindas nepagrįstai praturtėti byloje nėra nustatytas.

Pažymėtina, kad ieškinio teisiniu pagrindu ieškovas nurodo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 65 punkto nuostatą. Šiame punkte yra reglamentuoti penki atvejai, kuomet Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti išmokėti pinigai, tačiau ieškinyje nei vienas konkretus atvejis neįvardijamas ir nepagrindžiamas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ištyrus šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys dėl nepagrįstai gautos išmokos grąžinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 – 179 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškovo ieškinys iš esmės atmestinas, jam nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai neprašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidų, nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovams nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Žvinklytė