Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Marinos Ridikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas:

1. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 46 MGL, t. .y. 5 980 litų dydžio bauda;

2. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 46 MGL, t. .y. 2 300 eurų dydžio bauda,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. P. pažeidė viešąją tvarką, o būtent – jis, 2023 m. spalio 22 d., apie 22.26 val., lošimo namų „Olympic casino“ sporto bare „OlyBet“, esančiame Konstitucijos pr. 20, Vilniuje, sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu išsakė E. B. įvairius grasinimus fiziniu smurtu ir kitokiu susidorojimu, po ko tyčia metė į E. B. savo piniginę, pataikydamas E. B. į kaktą ir padarydamas jam kaktos muštinę žaizdą - nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko išeidamas, neištraukdamas iš kišenės pademonstravo nukentėjusiajam daiktą, panašų į pistoletą, tokiu būdu būdamas viešoje vietoje jis įžūliu elgesiu, pasireiškusiu grasinimais bei fiziniu smurtu, E. B. pažįstamų bei kitų pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Įtariamasis Ž. P. 2023 m. gruodžio 22 d. apklausos metu parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, psichikos sutrikimų neturi, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, lietuvių kalbą moka, gynėjas nereikalingas ir sutinka duoti parodymus. Jis prieš trejus metus gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) (kaip vadinasi įmonė, kurioje jis dirbo, neatsimena). E. B. buvo šios įmonės savininkas, šis taip pat dirbo su juo (duomenys neskelbtini). E. B. kaip darbdavys turėjo siųsti alimentus jo vaikui ir antstoliams į Lietuvą, tačiau, kaip vėliau sužinojo, šis to nedarė, t. y. apgaudinėjo jį ir pasisavindavo pinigus (apie tai sužinojo 2020 m. lapkričio mėn. gale, t. y. jis paskambino buhalterei ir ši jam paaiškino, kad niekas jokių alimentų ir įmokų antstoliams nemokėjo). Nuo 2020 m. E. B. vengė su juo susitikti, nes bijojo. 2023 m. spalio 22 d. jis iš pažįstamo sužinojo, kad E. B. su draugais būna „"Olympic Casino“. Sužinojęs apie tai, jis vienas iš namų atvažiavo į „Olympic Casino“ ir „Olympic Casino“ sutiko E. B.. Kartu su E. B. buvo trys pastarojo draugai. Norėdamas išsiaiškinti su E. B. dėl skolos, atsisėdo su jais prie bendro stalo. Ant stalo jis padėjo savo piniginę ir telefoną. Jis pradėjo kalbėti su E. B. pakeltu tonu, o šis jį provokavo, kalbėjo nesąmones. Tada jis neištvėrė ir pasiėmęs nuo stalo savo piniginę metė ją į E. B. pusę bei pataikė šiam į kaktos sritį. Prieš mesdamas jis dar pagalvojo, kad telefoną gali sudaužyti, ir nusprendė mesti piniginę, o ne telefoną. Jis pastebėjo, kad po piniginės pataikymo E. B. liko sužeista kakta (el. b. t. 1, l. 173-176).

2024 m. gegužės 2 d. papildomos apklausos metu parodė, kad įvykio metu neatsimena, kad būtų su savimi atsinešęs ginklą, jam atrodo, kad nebuvo atsinešęs, tačiau ginklą turi. Jis tikro šaunamojo ginklo neturi. Jokių ginklų jis neturi ir nenešioja. Jis nėra grasinęs nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis, tačiau jis kažką nukentėjusiajam sakė, kad įmes į upę ar kažką panašaus, tačiau taip kalbėjo dėl savo girtumo. Tikrų, panašių ketinimų jis neturėjo. Įvykio metu savo kišenėje jis turėjo piniginę (kurią metė) ir telefoną. Jeigu ir būtų turėjęs kišenėje ginklą, kad ir žaislinį, jis būtų jį ištraukęs, tačiau nei žaislinio, nei kokio kitokio ginklo su savimi tada neturėjo. Apskritai tą dieną buvo iš po miego, po baliavojimo, ir tokių smulkmenų neatsimena. Su nukentėjusiuoju jis nebendrauja, žino, kad šis dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), bet kartais atvažiuoja į Vilnių. Paskutinį kartą šį buvo matęs įvykio metu. Įvykio metu jis iš buvusių asmenų prie staliuku pažįsta tik nukentėjusįjį ir D. Š., kuris jam telefonu pranešė apie E. B., kad šis yra lošimų namuose ir kad jis gali atvykti su pastaruoju išsiaiškinti (el. b. t. 2, l. 25-30).

2024 m. liepos 19 d. papildomos apklausos metu parodė, kad jis visiškai pripažįsta savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo. Viską jau yra papasakojęs savo praeituose apklausuose. Prašo šiais jo parodymais vadovautis. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Labiausiai jam tiktų piniginė bausmė (el. b. t. 2, l 159-161).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. spalio 25 d. specialisto išvadoje Nr. G 1564/2023(04) nurodyta, kad E. B. nustatyta kaktos muštinė žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu riboto paviršiaus daiktu 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. E. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarant E. B. nustatytą sužalojimą galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku (el. b. t. 1, l. 103-105).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas 2023 m. spalio 22 d. „Olybet“ lošimo namų, esančių Konstitucijos pr. 20, Vilniuje vaizdo įrašas (el. b. t. 1, l. 91-98).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Už šios nusikalstamos veikos įvykdymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Šios veikos kvalifikavimą lemia tokie objektyvieji nusikaltimo padarymo požymiai, kaip padarytos veikos pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai.

Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti; tiesa, padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Šios nusikalstamos veikos padarymo vieta yra viešoji vieta. Tai tokia erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Be to, veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne; svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-693/2018, 2K-66-942/2017, 2K-308-942/2017).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad Ž. P. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis Ž. P. pažeidė viešąją tvarką, o būtent – jis, 2023 m. spalio 22 d., apie 22.26 val., lošimo namų „Olympic casino“ sporto bare „OlyBet“, esančiame Konstitucijos pr. 20, Vilniuje, sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu išsakė E. B. įvairius grasinimus fiziniu smurtu ir kitokiu susidorojimu, po ko tyčia metė į E. B. savo piniginę, pataikydamas E. B. į kaktą ir padarydamas jam kaktos muštinę žaizdą - nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko išeidamas, neištraukdamas iš kišenės pademonstravo nukentėjusiajam daiktą, panašų į pistoletą, tokiu būdu būdamas viešoje vietoje jis įžūliu elgesiu, pasireiškusiu grasinimais bei fiziniu smurtu, E. B. pažįstamų bei kitų pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį

BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Kaltininkas ir pats prisipažino, kad padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką naudojo smurtą lošimo namų „Olympic casino“ sporto bare „OlyBet“, esančiame Konstitucijos pr. 20, Vilniuje.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Ž. P. kaltę dėl įrodo nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiojo E. B., liudytojų M. P., A. M., D. Š., D. K., T. M. parodymai, kurie iš esmės atitinka ir papildo vieni kitus, taip pat kitų objektų apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje užfiksuotos aplinkybės.

Taigi, Ž. P. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį, nes jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, jis veikė savarankiška tyčia.

Ž. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Ž. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Nukentėjusiajam E. B. 2024 m. liepos 19 d. išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę Ž. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

Ž. P. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 284 straipsnis).

Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybių nebuvimą.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį Ž. P.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis vykdo individualią veiklą (el. b. t. 2, l. 130-133). Kaltinamasis Ž. P. baustas administracine tvarka (el. b. t. 2, l. 134-137), nėra duomenų, jog būtų gydytas psichiatrijos įstaigose ar būtų įrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomos bausmės dydis – 51 MGL, t. y. 2 550 eurų – yra teisingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jo nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, Ž. P. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir jam skirtina galutinė 34 MGL, t. y. 1 700 eurų dydžio bauda.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį ir jo finansinę padėtį, mano, kad Ž. P. skirtinos baudos sumokėjimui tikslinga nustatyti 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. K. 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimu kaltinamajam Ž. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. t. 1, l. 177-184). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 51 MGL, t. y. 2 550 eurų dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti Ž. P. 34 MGL, t. y. 1 700 eurų dydžio baudos bausmę.

Ž. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

6. Bauda per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

7. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

8. Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.