Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinęs su pareiškėjo A. D. pareiškimu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. A2-11158-994/2023 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2023 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. A2-11158-994/2023 buvo gautas pareiškėjo A. D. prašymas dėl civilinės bylos Nr. 2-117-734/2009 atnaujinimo. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, kuriuo buvo patenkintas ieškovo A. S. prevencinis ieškinys ir A. D. bei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Laisvas laikraštis“ uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti straipsnius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu bei Gedimino Kiesaus nužudymu, buvo įvesta cenzūra, o teisėjai, atsisakydami atnaujinti šios bylos nagrinėjimą, klastojo nutartis, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi. Prašyme pareiškėjas taip pat pareikalavo nušalinti visus Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo jo prašymo dėl civilinės bylos Nr. 2-117-734/2009 atnaujinimo nagrinėjimo. Nušalinimas grindžiamas teisėjų nutarčių, kuriose, pareiškėjo įsitikinimu, iš esmės buvo apribotas Konstitucijos galiojimas cenzūros draudimui, neteisėtumu, teisėjų savivale ir piktnaudžiavimu.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas išspręsti pareiškėjo A. D. prašyme pareikštas reikalavimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo.

Pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo netenkinamas

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

4. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

5. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo.

6. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y., nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y., jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

7. Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96). Tam, kad būtų nušalinti visi apylinkės ar apygardos teismo teisėjai, turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

8. Pagrįsdamas savo pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo, pareiškėjas iš esmės nurodė nesutinkantis su Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 priimtu sprendimu bei vėlesnėmis teismų nutartimis, kuriomis atsisakyta atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje. Pareiškėjo įsitikinimu, teisėjai atsisakydami atnaujinti procesą, priėmė neteisėtas nutartis.

9. Pareiškėjo įvardytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad A. D. prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-117-734/2009 atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme negali būti išnagrinėtas nešališkai. Pareiškėjo pareiškimas grindžiamas iš esmės subjektyviais vertinimais dėl priimtų procesinių sprendimų teisėtumo, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktų, paneigiančių minėtų teismų teisėjų galimybes nešališkai išspręsti pareiškėjo prašymą.

10. Kadangi nėra duomenų, sudarančių pagrindą pagrįstai abejoti Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant A. D. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-117-734/2009 atnaujinimo, pareiškimas dėl minėtų teismų teisėjų nušalinimo netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. D. pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. A2-11158-994/2023 nagrinėjimo netenkinti.