- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- ATP-1077-327/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02888-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimo V. L. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. L. surašytas už tai, kad jis 2015 m. kovo 21 d. 10.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko saugaus atstumo iš šono ir atsitrenkė į stovintį automobilį, nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių nepasiliko eismo įvykio vietoje ir iš jos pasišalino. Įvykio metu nežymiai apgadintas automobilis Audi. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 126, 220 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimu V. L. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir skyrė 30 Eur baudą. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teiseną nutraukė, nesant šio pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Institucija skunde prašo Kauno apylinkės teismo2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimą dalyje dėl bylos pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukimo panaikinti ir priimti naują nutarimą. Skunde teigiama, kad V. L. pažeidimas, remiantis ATPK 256 str. įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, paaiškinimais. V. L. turi galiojančių nuobaudų. Nustatyta, kad jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad asmuo pažeidimą padarė sulaukęs 65 metų, atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad pakartotinai per metus įvykdė naują administracinį teisės pažeidimą. Skunde teigiama, kad iš V. K. paaiškinimo matyti, jog V. L. suvokė kliudęs jo transporto priemonę. Institucija pažymi, kad iš asmens teiginių ir elgesio galima spręsti, kad V. L. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės už savo priešingą teisei veiką. Pats V. L. neneigia, jog automobilių kontaktas įvyko. Institucijos teigimu, apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl V. L. pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, nepilnai išanalizavo įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą skundžiamoje nutarimo dalyje.
Atsiliepimas
V. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad automobiliams padaryti nežymūs apgadinimai, išorinių apgadinimų nesimato. Aukštesnysis teismas sutinka su tokia apylinkės teismo išvada. Byloje esančiose automobilių nuotraukose (b. l. 6, 17-18), eismo įvykio schemoje (b. l. 5) nėra užfiksuota žymių automobilių apgadinimų, automobilių dalys nėra įlenktos. V. L. neneigia, kad prisilietė prie nukentėjusiojo automobilio, tačiau nurodo, kad nebuvo jokio susilietimo garso. Sprendžiant tyčios klausimą būtina atsižvelgti ir į pažeidėjo elgesį po eismo įvykio. Priešingai nei teigiama Institucijos skunde, V. L. nepasišalino iš eismo įvykio vietos, jis automobilį pastatė netoliese, toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, bendravo su V. K.. Tokių pažeidėjo veiksmų nėra pagrindo pripažinti pasitraukimu iš eismo įvykio vietos ATPK 130 str. prasme. Pažymėtina, jog sąmoningai šalintis iš įvykio vietos V. L. nebuvo jokio tikslo – jos automobilis buvo apdraustas, nėra duomenų, kad įvykio metu jis buvo neblaivus.
Nors Institucijos skunde teigiama, jog V. L. pažeidimas, remiantis ATPK 256 str. įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, paaiškinimais, tačiau toks skundo argumentas niekuo nepagrįstas – šie įrodymai užfiksuoja tik įvykio faktą. Aukštesniosios instancijos teismo aptartos aplinkybės paneigia V. L. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., subjektyvinę pusę – tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Kaip teisingai skundžiamame nutarime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nesant objektyvių duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato, jog jis apgadino kitą automobilį ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) pagrįstai sprendė, kad V. L. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d sudėties.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, todėl naikinti skundžiamą nutartį Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti, palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.