Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vedęs, vidurinio išsilavinimo, atliekantis terminuotą laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, teistas:

1) 2000 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 310 straipsnio 1 dalį, 310 straipsnio 6 dalį, 16 straipsnio 2 dalį 310 straipsnio 6 dalį, 42 straipsnį – 105 MGL (13125 Lt) bauda su viso turto konfiskavimu;

2) 2001 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, BK 43 straipsnio pagrindu bausmė subendrinta su 2000 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams su viso turto konfiskavimu ir 105 MGL dydžio (13125 Lt) bauda;

3) 2002 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, 2003 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, BK 42 straipsnio 4 dalies pagrindu bausmė subendrinta su 2002 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams su ¼ turto konfiskavimu, paleistas 2003 m. kovo 7 d. atlikus bausmę;

4) 2004 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 12 metų;

5) 2013 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 35 paroms, BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams;

6) 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu bausmė subendrinta su 2013 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams; 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrinta su 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrinta su 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 2 mėnesiams;

7) 2015 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 20 parų arešto bausmė, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu prie 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 7 metai 2 mėnesiai 15 dienų laisvės atėmimo;

8) 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu subendrinta su 2015 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 5 mėnesiams;

9) 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šios bausmės pridėta dalis 2016 m. birželio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 metų; 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šios bausmės dalis pridėta prie 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 16 metų, BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu įskaityta bausmė, atlikta pagal 2017 m. vasario 27 d. nuosprendį, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktuose.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2018 m. vasario 18 d. apie 9 val. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būrio patalpų gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), be jokios dingsties, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, kitų nuteistųjų akivaizdoje, gulinčiam nukentėjusiajam R. A. tyčia peiliu smogė mažiausiai du smūgius į galvos ir kaklo-sprando sritis, po ko, tęsdamas veiką, (duomenys neskelbtini)-ojo nuteistųjų būrio patalpų gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)-ojo nuteistųjų būrio patalpų koridoriuje, R. A. tyčia peiliu smogė mažiausiai keturis smūgius į kaklo-sprando, nugaros, krūtinės ir pilvo sritis, tuo padarydamas durtines-pjautines žaizdas galvoje, kakle, sprande, nugaroje, krūtinės, pilvo ir dešinės rankos srityse, dešinio inksto, kepenų dešinės skilties ir storosios žarnos kylančiosios dalies sužalojimus, išplitusį pilvaplėvės uždegimą, oro ir kraujo susikaupimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje, hemoraginį šoką, kas, dėl kiaurinio pilvo sienelės pažeidimo su dešinio inksto, kepenų ir storosios žarnos pažeidimo, vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tuo būdu dėl chuliganiškų paskatų pasikėsino nužudyti R. A., bet savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis aktyviai pasipriešino fizinio smurto veiksmams, padėti nukentėjusiajam atėjo kiti nuteistieji, nukentėjusiajam skubiai buvo suteikta kvalifikuota medicinos pagalba.

Kaip nustatyta iš ištirtų įrodymų, A. S. 2018 m. vasario 18 d. 8.33 val. iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų nuteistųjų (-)-ojo būrio kiemo perlipęs tvorą pateko į nuteistųjų (-)-ojo būrio kiemą, o iš ten į šio būrio nuteistųjų gyvenamąsias patalpas. Kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad į (-)-ą būrį ėjo ne tik ketindamas su nuteistuoju K. R. atsigerti arbatos, bet ir nužudyti būrio ūkvedį R. A., kadangi šis informuoja apie nuteistųjų elgesį PN administraciją. Nurodė, kad nužudyti nukentėjusįjį norėjo ir tikėdamasis po tokio nusikaltimo būti perkeltas bausmę atlikti į kitus pataisos namus. Kaltinamasis pripažino, kad nusikaltimui ruošėsi iš anksto, kieme prie sportinio inventoriaus buvo paslėpęs peilį, kurį pasiėmė prieš perlipdamas tvorą. Išgėręs arbatos, su E. A. nuėjo į nuteistųjų gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiaiškino, kuri gyvenamoji vieta priklauso nukentėjusiajam R. A.. Liudytojas E. A. patvirtino, kad kaltinamasis jo prašė didelio peilio, bet paaiškinus, kad būryje tokių nėra, šiam pasakė, jog „ožiui pjauti“ pakaks ir turimo. Šie įrodymai patvirtina, kad nusikalstamas sumanymas nužudyti R. A. buvo ne spontaniškas, o iš anksto apgalvotas, suplanuotas. Po pokalbio su liudytoju E. A., kaip matyti iš ištirtų įrodymų, A. S. vienas nuėjo į nuteistųjų gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno būrio ūkvedys R. A., ir ten ėmė vykdyti savo sumanymą. Gyvenamojoje patalpoje jo prieš nukentėjusįjį atliktų veiksmų niekas nematė, o kaltinamasis paaiškino, kad priėjęs prie nukentėjusiojo lovos, kurioje šis miegojo, nuklojo antklodę ir palaukęs, kol R. A. atsimerks (prabus), dūrė jam peiliu du kartus į kaklą. Nurodė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusysis pašoko ir atsisėdo lovoje, o jis dar du kartus dūrė pastarajam, stengdamasis kuo sunkiau sužaloti. Dėl to R. A. suriko ir išbėgo į koridorių, o jis nubėgo nukentėjusiajam iš paskos. Koridoriuje, prie laiptinės durų, pasivijęs R. A., šiam dar dūrė peiliu į krūtinę, pilvą, o po to leido nukentėjusiajam pasišalinti, kadangi manė, jog šį jau pakankamai sužalojo ir kad R. A. neišgyvens. Šios jo nurodytos nusikaltimo padarymo aplinkybės iš esmės neprieštarauja ir nukentėjusiojo parodymams, kad smurtinius veiksmus jo atžvilgiu atliko kaltinamasis ir kad tokie veiksmai buvo atliekami keliais etapais, t. y. pirminiai smūgiai buvo jam dar gulint lovoje, sekantys – atsisėdus (lovoje), paskutiniai – koridoriuje prie laiptinės durų. Kad būtent A. S. nukentėjusįjį R. A. badė peiliu koridoriuje prie laiptinės durų patvirtino dėl triukšmo ir riksmų į koridorių išbėgę liudytojai G. K., E. A. ir J. Ž.. Liudytojas K. B. matė A. S. netrukus po nusikaltimo įvykdymo. Šis liudytojas nurodė, kad kai kaltinamasis perlipęs tvorą grįžo į (-)-ojo nuteistųjų būrio kiemelį, jo rankos buvo kruvinos, striukė suplyšusi. Be to, kaltinamasis A. S. liudytojui K. B. prisipažino atsikratęs vieno „ožio“. Šią aplinkybę kaltinamasis nurodė ir pataisos namų darbuotojui D. K.. Pastarajam tvirtino, kad norėjo nužudyti R. A.. Specialisto išvadoje Nr. G. 279/2018(09) konstatuota, kad nukentėjusiojo sužalojimai galėjo būti padaryti byloje esančiu peiliu. Būtent ant šio peilio rastas R. A. kraujas. Visi šie aptarti įrodymai patvirtina, kad A. S. 2018 m. vasario 18 d. apie 9 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų (-)-ojo nuteistųjų būrio patalpų gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), gulinčiam nukentėjusiajam R. A. tyčia peiliu smogė mažiausiai du smūgius į galvos ir kaklo-sprando sritis, po to, tęsdamas veiką, (-)-ojo nuteistųjų būrio patalpų gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (-)-ojo nuteistųjų būrio patalpų koridoriuje, nukentėjusiajam tyčia peiliu smogė mažiausiai keturis smūgius į kaklo-sprando, nugaros, krūtinės ir pilvo sritis. Tokiais veiksmais jis pasikėsino nužudyti R. A., bet savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis aktyviai pasipriešino fizinio smurto veiksmams, padėti nukentėjusiajam atėjo kiti nuteistieji, nukentėjusiajam skubiai buvo suteikta kvalifikuota medicinos pagalba.

Motyvuojamoji dalis

BK 129 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Šiame baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyta veika yra tyčinis nusikaltimas, tai yra kuris gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju A. S. kaltinamas, kad su peiliu užpuolė R. A. ir pasikėsino jį nužudyti, bet savo nusikalstamos veikos baigti nespėjo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis gindamasis pasipriešino, atbėgo padėti kiti nuteistieji, nukentėjusiajam skubiai buvo suteikta kvalifikuota medicinos pagalba.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Toks pasikėsinimo apibrėžimas suponuoja kaltininko siekį, kad atsirastų BK numatyti padariniai, t. y. jo tiesioginę tyčią. Taigi pasikėsinimas padaryti veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tiesiogine tyčia, kai, darydamas pavojingą veiką, kaltininkas suvokia pavojingą jos pobūdį, numato kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika ir nori konkrečiai vienoje BK straipsnio dispozicijoje (šiuo atveju BK 129 straipsnio) apibrėžtų, konkrečių, padarinių. Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad čia yra ne visi norėto padaryti nusikaltimo objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, jog kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Taigi nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Todėl nagrinėjamu atveju turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato siekė kaltinamasis A. S..

Kaltinamasis nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu momento kategoriškai tvirtino, kad norėjo nužudyti R. A.. Būtent šio tikslo vedinas ėjo į (-)-ojo nuteistųjų būrio patalpas iš anksto pasiruošęs nusikaltimui įvykdyti būtiną įrankį. Apie savo ketinimus kaltinamasis užsiminė ir liudytojui E. A.. Po nusikaltimo įvykdymo apie tai, kad norėjo nužudyti R. A., nurodė ir liudytojui D. K.. Byloje nustatyti kaltinamojo veiksmai – įrankio – peilio, pasiėmimas, informacijos apie nukentėjusiojo gyvenamąją vietą rinkimas, daugkartiniai smūgiai peiliu tik į gyvybiškai svarbias kūno vietas – kaklą, taip pat krūtinę, pilvą (kuriose išsidėstę žmogaus gyvybinėms funkcijoms svarbūs organai), patvirtina, jog A. S. siekė ne kokių nors neapibrėžtų padarinių, tačiau aiškiai suvokė savo veiksmų pavojingumą ir taip elgėsi norėdamas konkretaus rezultato – nužudyti nukentėjusįjį R. A.. Nusikaltimas nebuvo baigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios, – R. A. pasipriešino, jam padėti atėjo kiti nuteistieji, nukentėjusiajam buvo laiku suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Todėl daroma išvada, jog A. S. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia ir turi atsakyti už pasikėsinimą nužudyti.

BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus nužudymą dėl chuliganiškų paskatų. Tokios paskatos yra veiką kvalifikuojantis požymis. Nužudymas dėl chuliganiškų paskatų – tai nužudymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties arba akivaizdžiai neadekvati (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–164/2014, 2K-129/2016).

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pasikėsinimas nužudyti R. A. buvo įvykdytas dėl chuliganiškų paskatų. Nustatyta, kad anksčiau kaltinamojo ir nukentėjusiojo jokie tarpusavio santykiai nesiejo. Anksčiau jie nėra konfliktavę, nebuvo vienas kitam skolingi. Kaip nustatyta iš byloje ištirtų įrodymų, A. S., būdamas nepatenkintas bausmės atlikimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, norėjo būti perkeltas į kitą pataisos įstaigą, todėl šio tikslo siekti nusprendė padarydamas naują nusikaltimą. Nužudyti būtent nuteistąjį R. A. nusprendė dėl to, kad šis, kaip teigė kaltinamasis, bendradarbiavo su pataisos namų administracija, pranešdavo apie tam tikrus neteisėtus nuteistųjų veiksmus ir ne vienam nuteistajam yra pakenkęs. Nėra abejonių, kad tokios nusikaltimo padarymo paskatos yra menkavertės, veika padaryta nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Viešoje vietoje – kitų nuteistųjų gyvenamoje patalpoje ir bendrame koridoriuje nukentėjusiojo atžvilgiu atliktais brutaliais veiksmais A. S. neabejotinai siekė priešpastatyti save aplinkiniams, demonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą. Todėl pripažįstama, kad R. A. kaltinamasis pasikėsino nužudyti dėl chuliganiškų paskatų (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

A. S. kaltinamas ir tuo, kad pasikėsino nužudyti miegantį ir dėl to esantį bejėgiškos būklės asmenį – R. A.. Teismas su tokiu veikos kvalifikavimu nesutinka.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai nužudomas asmuo, kuris dėl fizinių ar psichikos savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164/2014, 2K-72/2015). Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant ar dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichikos būklę apibūdinančias aplinkybes. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę.

Taigi pripažįstant asmenį kaltu nužudžius (pasikėsinus nužudyti) bejėgiškos būklės žmogų, turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui arba kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę.

Kaip jau minėta anksčiau šiame nuosprendyje, A. S. nusikaltimą įvykdė keliais etapais. Pirmiausia jis peiliu dūrė lovoje gulinčiam nukentėjusiajam, po to – šiam atsisėdus ant lovos, galiausiai – koridoriuje, kur nubėgo R. A.. Liudytojai G. K., E. A. nurodė, kad tuo metu, kai kaltinamasis pirmą kartą buvo atėjęs į gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) ir domėjosi, kur yra R. A. gyvenamoji vieta, nukentėjusysis miegojo. Tačiau daryti kategorišką išvadą, kad kaltinamasis A. S. pirmą kartą peiliu dūrė miegančiam nukentėjusiajam, nėra pagrindo. A. S. išsamiai pasakodamas nusikaltimo padarymo aplinkybes, visų apklausų metu tvirtino, kad priėjęs prie R. A. lovos palaukė, kol šis atsimerks ir tik tuomet dūrė jam peiliu į kaklą. Pats nukentėjusysis teisme aiškino, kad įvykio detalių dėl patirto šoko neprisimena, tik pajuto stiprų skausmą. Daugiau nei vienas asmuo nematė, kaip A. S. dūrė lovoje gulinčiam nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, lieka nepaneigti kaltinamojo teiginiai, kad jis išties pirmuosius dūrius atliko tik R. A. atsimerkus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po pirmųjų smūgių nukentėjusysis pašoko lovoje, suriko, o po to išbėgo į koridorių. Taigi jis ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad išvengtų jo atžvilgiu kaltinamojo atliekamų veiksmų. Specialisto išvadoje Nr. G 279/2018(09) konstatuota, kad žaizdos dešinėje rankoje galėjo būti padarytos nukentėjusiajam ginantis (2 t., b l. 36-37). Specialisto išvados Nr. G 205/2018(09) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad A. S. paaiškino, jog 2018 m. vasario 18 d. apie 9.20 val. (-)-ajame būryje su peiliu užpuolė kitą nuteistąjį norėdamas jį nužudyti. Šiam pasipriešinus, susižalojo kairės plaštakos III-IV pirštus (2 t., b. l.30). Be to, buvo suplėšyta ir A. S. striukė. Nukentėjusiojo R. A. aktyvumas įvykio metu neleidžia daryti išvados, jog jis buvo bejėgiškos būklės. Be to, ir vertinant kaltinamojo parodymus negalima daryti kategoriškos išvados, kad nukentėjusįjį jis norėjo nužudyti pasinaudodamas būtent bejėgiška R. A. būkle. Dėl išdėstytų aplinkybių šis veiką kvalifikuojantis požymis šalintinas iš pareikšto kaltinimo.

Bausmės paskirtis nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Tai sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

A. S. pasikėsino padaryti labai sunkų nusikaltimą. Nusikaltimas įvykdytas tiesiogine tyčia. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą įvykdė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamajam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant narkotines medžiagas, priklausomybė nuo alkoholio (2 t., b. l. 55), A. S. teistas devynis kartus, tame tarpe ir už tyčinį nužudymą iš chuliganiškų paskatų. Pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai. Jis sistemingai pažeidinėja pataisos namuose nustatytą tvarką, nuo 2003 metų iki nusikalstamos veikos padarymo drausmine tvarka baustas 116 kartų. Savo veiksmų kaltinamasis kritiškai nevertina, nurodo, kad gailisi tik dėl vieno – jog R. A. liko gyvas, be to pripažįsta, kad siekdamas savo tikslų vėl gali padaryti panašų nusikaltimą. Šios aplinkybės rodo padidintą kaltinamojo pavojingumą aplinkiniams.

BK 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą (1 punktas), būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą (2 punktas). Šį naują labai sunkų nusikaltimą A. S. padarė, kaip minėta, jau būdamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (nužudymą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte), būdamas daugybę kartų teistas už įvairius tyčinius nusikaltimus (būdamas recidyvistu), todėl atsižvelgus į jo asmenybę, teistumų skaičių, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į prisipažinimą, kad ir vėl įvykdys panašaus pobūdžio nusikaltimą, jei manys, kad tai būtina, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais kaltinamasis pripažįstamas pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 3 dalis).

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, nežiūrint į tai, kad ši veika nebaigta, skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė, nei sankcijoje numatytas jos vidurkis. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatomis, turi būti subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant (atsižvelgiant į BK 50 straipsnio 2 dalies nuostatas).

Be to, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, į jo padarymo vietą ir motyvus, vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi, dalis bausmės skiriama atlikti kalėjime.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi ir 63 straipsnio 9 dalimi įskaičiuoti suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 2 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir bausmę, atliktą pagal 2018 m. birželio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendį (atmetant laikotarpį, išbūtą suėmime).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 4280,30 eurų žalos atlyginimo Ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl patirtų sužalojimų R. A. buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos patvirtina, kad valstybinė ligonių kasa yra tinkamas ieškovas. Kaltinamajam A. S. taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi jis yra kaltas dėl asmens sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 298, 302, 304, 305, 307 straipsniais

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti 16 (šešiolika) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 20 (dvidešimt) metų laisvės atėmimo.

Pirmuosius 7 (septynerius) metus bausmės paskirti atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, A. S. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuoti suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 2 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir bausmę, atliktą pagal 2018 m. birželio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendį.

Kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. S. 4280,30 Eur (keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų 30 ct) išlaidų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: A. S. striukę, saugomą (duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. S., du čiužinius, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugomus (duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriuje, palikti (duomenys neskelbtini) PN, dvi paklodes, pagalvę, antklodę, užklotą, peilį, taip pat saugomus (duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriuje – sunaikinti. 2 kompaktinius diskus su A. S. parodymų patikrinimo vietoje įrašu ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų stebėjimo kameros vaizdo įrašu – palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos).