- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- 2A-1075-967/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00102-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bendraieškių V. P., A. M., I. P., E. V., A. A., J. G., F. K., B. N., V. Š., A. B., A. A. ir V. B. ieškinį atsakovei individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – R. H. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bendraieškiai V. P., A. M., I. P., E. V., A. A., J. G., F. K., B. N., V. Š., A. B., A. A. ir V. B. (toliau – bendraieškiai) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami pripažinti, kad:
1.1. 2015 m. kovo 31 d. įvykusiame atsakovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – bendrija) visuotiniame narių susirinkime priimti nutarimai:
– penktuoju darbotvarkės klausimu „Mokesčių už Bendrijos paslaugas ir išlaikymą klausimas“;
– šeštuoju darbotvarkės klausimu „Teisinių paslaugų pirkimo klausimas“;
– aštuntuoju darbotvarkės klausimu „Tolimesnių Bendrijos veiksmų dėl asmenų, neprisidėjusių ar nepilnai prisididėjusių prie Bendrijos infrastruktūros objektų sukūrimo ir su šiuo klausimu susiję piniginiai klausimai“;
– devintuoju darbotvarkės klausimu „Nuomos mokesčio vedimo Bendrijos gyventojams, neprisidėjusiems ar nepilnai prisidėjusiems prie infrastruktūros objektų sukūrimo, tačiau tokiais objektais besinaudojantiems, galimybės svarstymo klausimas“;
ir 2016 m. kovo 9 d. įvykusiame atsakovės visuotiniame narių susirinkime priimti nutarimai:
– septintuoju darbotvarkės klausimu „Kaupimo fondo minimalios sumos nustatymas“, dvyliktuoju klausimu „Skolų už bendrojo naudojimo objektų sukūrimą klausimas“,
– tryliktuoju darbotvarkės klausimu „R. S. permokos už bendrojo naudojimo objektų sukūrimą klausimas“,
nesukūrė turtinių prievolių ieškovams ir jų galiojimą ieškovų atžvilgiu panaikinti nuo priėmimo dienos;
1.2. Atsakovė nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. faktiškai suteikė bendraieškei A. M. 202,54 Eur sumos paslaugas už nuotekų šalinimą, o bendraieškiams V. P., A. A., F. K., A. B., V. B., B. N., I. P., E. V., J. G., V. Š., A. A. – kiekvienam po 320,63 Eur sumos paslaugas už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą;
Atsiliepimas
1.3. Atsakovė nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. teiktuose bendraieškiams mokėjimo nurodymuose nepagrįstai nurodė mokėti jiems tokias sumas: A. M. – 702,71 Eur; A. B. – 1 430,03 Eur; V. P. – 263,30 Eur; B. N. – 6 215,99 Eur; V. Š. – 6 292,47 Eur; A. A. – 919,51 Eur; E. V. – 1 233,154 Eur; F. K. – 1 497,43 Eur; I. P. – 6 209,90 Eur; A. A. – 2 690,00 Eur; V. B. – 2 820,84 Eur; J. G. – 3 442,32 Eur.
2. Nurodė, kad bendraieškiai nuosavybės teise valdo pastatus su žemės sklypais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, Vilniuje. Bendraieškiai nėra atsakovės nariai ir neturi jokio bendro turto. Atsakovė bendraieškiams tiekia vandenį ir šalina nuotekas (išskyrus bendraieškę A. M., jai teikiamos tik nuotekų šalinimo paslaugos), bet neteikia jokių kitų paslaugų. Bendraieškiai nėra bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, bet šiais objektais naudojasi ir gauna naudą.
3. Atsakovės išlaidas teikiant nurodytas paslaugas sudaro išlaidos už elektros energiją, sunaudotą siurblių, įrenginių priežiūros ir remonto paslaugoms. Atsakovė yra nurodžiusi, jog paslaugos yra teikiamos 70 namų, bet kadangi bendraieškė A. M. iš dviejų sklypų viename turi nebaigtą statyti namą, atsakovė šiam namui paslaugų neteikia ir išlaidos turi būti dalijamos iš 69 namų. Atsakovė kiekvieną mėnesį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. teikia bendraieškiams mokėjimo nurodymus, kuriais reikalauja sumokėti jai mokesčius. Iki 2015 m. gegužės 1 d. mokėjimo nurodymuose buvo nurodomi du mokesčiai – bendrijos infrastruktūros išlaikymo mokestis po 16,00 Eur ir skolos už bendrojo naudojimo objektų sukūrimą mokestis, kiekvienam bendraieškiui skirtinga suma. Bendraieškiai nežino, kas ir kokiu pagrindu nustatė tokius mokėjimus. Bendraieškiai pripažįsta, jog bendrijos faktiškai patirtos išlaidos UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „Lesto“ už tiektą elektros energiją, išskyrus dalį dėl bendraieškės A. M., bei UAB „Artva“ ir kitų įmonių teiktas vandens tiekimo sistemos techninės priežiūros ir remonto darbus yra būtinos ir jas bendraieškiai turi kompensuoti, bet šių išlaidų suma nesiekia po 16,00 Eur.
4. 2015 m. kovo 31 d. įvyko bendrijos narių visuotinis susirinkimas, jame dalyvavo dalis bendraieškių, bet jiems nebuvo leista pasisakyti ir balsuoti klausimais, susijusiais su jų teisėmis. Bendraieškių manymu, klausimai, susiję su bendrojo naudojimo objektų atnaujinimu, lėšų kaupimu, gali būti sprendžiami tik visuotiniame visų pastatų savininkų, o ne bendrijos narių susirinkime. Po šio susirinkimo bendrija nuo 2015 m. gegužės 1 d. reiškia bendraieškiams nepagrįstus reikalavimus mokėti kitokius mokesčius: kaupiamąsias įmokas (klausimas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę ir priimtas ne savininkų visuotiniame susirinkime); už teisines paslaugas (išlaidos, nesusijusios su bendrojo naudojimo objektų valdymu, ir sprendimas priimtas ne savininkų visuotiniame susirinkime); skolą už bendrojo naudojimo objektų sukūrimą (bendraieškiai neturi jokių skolų); nuomos mokestį už naudojimąsi infrastruktūros objektais (bendraieškiams nežinomi infrastruktūros objektai ir sprendimas priimtas ne savininkų susirinkime); už kitas paslaugas, kaip tinklinio įrangą, futbolo aikštelės įrengimą, lieptelio remontą, banko komisinius ir delspinigius (tai nėra bendrojo naudojimo objektai ir bendraieškiai neturi už juos mokėti). Bendraieškiai sutinka, kad turi padengti tik faktines nuolatinės techninės priežiūros, vandens gręžinių elektros ir nuotekų siurblinės išlaidas, atitinkamai jas perskaičiavus atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes dėl bendraieškės A. M..
5. 2016 m. kovo 9 d. buvo sušauktas bendrijos narių visuotinis susirinkimas, jame buvo priimti bendraieškių teises pažeidžiantys nutarimai. Nutarimu Nr. 6 buvo nustatyta 3,00 Eur dydžio mėnesinė įmoka į kaupiamąjį fondą, tačiau toks klausimas galėjo būti sprendžiamas tik visuotiniame visų pastatų savininkų, o ne bendrijos narių susirinkime. Nutarimu Nr. 12 nutarta nenurašyti skolų už bendrojo naudojimo objektų sukūrimą, tačiau bendraieškiai nėra skolingi bendrijai.
6. Nutarimu Nr. 13 įvestas 10,00 Eur mėnesinis mokestis dėl skolos trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. S. grąžinimo, tačiau bendraieškiai jokių skolų jai neturi ir neatsako už bendrijos skolas, toks klausimas galėjo būti sprendžiamas tik visuotiniame visų pastatų savininkų susirinkime.
7. 2015 m. kovo 31 d. visuotiniame narių susirinkime priimti nutarimai buvo paviešinti interneto svetainėje tik 2015 m. spalio 1 d., todėl trijų mėnesių ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šios datos. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2016 m. sausio 4 d., todėl nebuvo praleistas ieškinio senaties terminas.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad įgyvendina individualių namų, pajungtų vietiniais elektros tinklais, savininkų bendrąsias teises, iš esmės užtikrindama, jog gyvenamieji namai turėtų švarų, tinkamą vartoti geriamąjį vandenį ir būtų šalinamos nuotekos. Iš viso yra 70 namų. Atsakovė yra ne pelno siekiantis subjektas, nevykdantis jokios kitos komercinės veiklos, dėl kurios gyventojai turėtų papildomų išlaidų. Skirtingų paslaugų atsakovė savo nariams ir jai nepriklausantiems neteikia. Asmuo atsakovės nariu tampa sumokėjęs nario mokestį, tokiu būdu prisidėdamas prie bendros infrastruktūros sukūrimo. Be bendrijos pirmininko, transporto, kanceliarinių, buhalterinių išlaidų atlyginimo nebūtų įmanoma teikti paslaugas, todėl bendraieškiai, besinaudojantys infrastruktūra, turi mokėti įmokas kaip ir kiti atsakovės nariai. Aplinkybė, kad bendraieškės A. M. namas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje nebaigtas statyti, nesudaro pagrindo neskaičiuoti jai mokesčių, į statybvietę taip pat tiekiant vandenį.
9. Bendraieškių lentelėje pateikti paskaičiavimai – neteisingi, sumas dalinant iš 69, o ne iš 70, remiantis netiksliais duomenimis, todėl pagal juos reiškiamus reikalavimus tenkinus, bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidas turėtų padengti kiti gyventojai.
10. Bendraieškiai nesutinka su išlaidomis advokato padėjėjui ir antstoliui dėl skolų išieškojimo iš UAB „Akordas“, tačiau šios išlaidos buvo būtinos, siekiant kad nedidėtų įmokos kitiems gyventojams. Lėšos į atsakovės kaupiamąjį fondą renkamos tam, kad ji galėtų šalinti neatidėliotinas avarijas, tokiu atveju dažniausiai prašant skubių apmokėjimų. Bendraieškių ginčijamas 16,00 Eur mokestis, kurį buvo prašoma sumokėti iki 2016 m. gegužės 1 d., nustatytas atsakovės įgaliotų asmenų 2014 m. rugsėjo 24 d. susirinkime ir per mažas bendrojo naudojimo objektams sukurti.
11. Bendraieškiai dalyvavo 2015 m. kovo 31 d. susirinkime, todėl žinojo apie skundžiamus sprendimus ir juos vėliau vykdė, todėl pareiškus ieškinį praėjus daugiau kaip pusei metų, taikytinas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas.
12. Atsakovė teikia papildomas paslaugas to pageidaujantiems asmenims. Vamzdžiai ir siurblinės priklauso fiziniams asmenims, o atsakovė juos valdo ir prižiūri. Pareiga apmokėti išlaidas bendraieškiams kyla iš įstatymo, skundžiamuose nutarimuose, priimtuose atsakovės, prievoles detalizuojant. Bendraieškiai, nusipirkdami namus, įgijo bendrąją dalinę nuosavybę, už kurią nemokant yra susidaręs įsiskolinimas. Atsakovei sudėtinga šiuo metu nustatyti visus bendrojo naudojimo objektų savininkus, todėl bendraieškiai, reikšdami patikslintą ieškinį, tokia situacija naudojasi. Mokėjimo nurodymuose įrašytą skolą sudaro stojimo mokesčiai, bendraieškiams pateikus tokius prašymus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-896-960/2018 ieškinį tenkino iš dalies, pripažindamas, kad:
12.1. 2015 m. kovo 31 d. įvykusiame atsakovės visuotiniame narių susirinkime priimti nutarimai:
– penktuoju darbotvarkės klausimu „Mokesčių už Bendrijos paslaugas ir išlaikymą klausimas“;
– šeštuoju darbotvarkės klausimu „Teisinių paslaugų pirkimo klausimas“;
– aštuntuoju darbotvarkės klausimu „Tolimesnių Bendrijos veiksmų dėl asmenų, neprisidėjusių ar nepilnai prisididėjusių prie Bendrijos infrastruktūros objektų sukūrimo ir su šiuo klausimu susiję piniginiai klausimai“;
– devintuoju darbotvarkės klausimu „Nuomos mokesčio vedimo Bendrijos gyventojams, neprisidėjusiems ar nepilnai prisidėjusiems prie infrastruktūros objektų sukūrimo, tačiau tokiais objektais besinaudojantiems, galimybės svarstymo klausimas“;
ir 2016 m. kovo 9 d. įvykusio atsakovės visuotiniame narių susirinkime priimti nutarimai:
– septintuoju darbotvarkės klausimu „Kaupimo fondo minimalios sumos nustatymas“;
– dvyliktuoju darbotvarkės klausimu „Skolų už bendrojo naudojimo objektų sukūrimą klausimas“;
– tryliktuoju darbotvarkės klausimu „R. S. permokos už bendrojo naudojimo objektų sukūrimą klausimas“;
nesukūrė turtinių prievolių bendraieškiams;
Atsiliepimas
12.2. Atsakovė nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. teiktuose bendraieškiams mokėjimo nurodymuose nepagrįstai nurodė mokėti tokias sumas: bendraieškei A. M. – 702,71 Eur; bendraieškiui A. B. – 1 428,29 Eur; bendraieškei V. P. – 261,56 Eur; bendraieškei B. N. – 6 214,25 Eur; bendraieškiui V. Š. – 6 290,73 Eur; bendraieškiui A. A. – 917,77 Eur; bendraieškei E. V. – 1 231,41 Eur; bendraieškiui F. K. – 1 495,69 Eur; bendraieškei I. P. – 6 208,16 Eur; bendraieškei A. A. – 2 688,32 Eur; bendraieškiui V. B. – 281,10 Eur; bendraieškiui J. G. – 3 440,58 Eur;
12.3. Kitą ieškinio dalį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nustatė, kad bendraieškiai nėra atsakovės nariai, nors dalis jų buvo pateikę prašymus įstoti į bendriją. Pagal atsakovės 2015 m. spalio 12 d. bendrojo naudojimo objektų aprašą, bendrojo naudojimo objektai yra: vandens gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje; vandens gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje; vandens filtrai, esantys prie abiejų gręžinių; vandentiekio vamzdynas, esantis visoje (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje; 2 hidrantai, esantys (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritorijoje; nuotekų siurblinė, esanti valstybinėje žemėje, netoli AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos; nuotekų vamzdynai, esantys visoje (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritorijoje; nuotekų vamzdynai, einantys nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės iki nuotekų siurblinės (apie 1,9 km) (toliau – bendrojo naudojimo objektai). Šie objektai nepriklauso atsakovei nuosavybės teise, bet ji faktiškai juos valdo bei naudoja.
14. Bendraieškiams nepripažįstant savo nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo objektus, o atsakovei teigiant priešingai, teismo vertinimu, atsakovė privalėjo įrodyti, kad bendraieškiai yra bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai. Byloje nepateikta jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teises. Pateiktuose gręžinių pasuose nurodyta, kad gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra NSB „(duomenys neskelbtini)“, o gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) pase nurodyta užsakovė – individualių statytojų bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė nė vieno Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1-11 punktuose nustatyto nuosavybės teisės įgijimo pagrindo. Teismas pažymėjo, kad šalys iš esmės pripažino, jog bendraieškiai neprisidėjo (nemokėjo) prie bendrojo naudojimo objektų sukūrimo. Vien bendraieškių inžinerinės infrastruktūros prijungimo prie bendrojo naudojimo objektų faktas, nesant įrodyto šalių susitarimo dėl tokiu būdu įgijamos nuosavybės, teismo vertinimu, nesukuria bendraieškių nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo objektus. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog bendraieškiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo objektai.
15. Teismas, įvertinęs įrodymus dėl bendraieškei A. M. priklausančių namų, jų būklės ir jai atsakovės teikiamų paslaugų, sprendė, kad byloje laikoma įrodyta faktinė aplinkybė, jog atsakovė teikia tik nuotekų šalinimo iš bendraieškės A. M. namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje paslaugas, o aplinkybė, jog šiai bendraieškei atsakovė tiekia geriamąjį vandenį į du namus ir šalina nuotekas iš dviejų šios bendraieškės namų, nėra įrodyta.
16. Teismas, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, sprendė, kad bendraieškių ir atsakovės nesieja bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo teisiniai santykiai, nes byloje neįrodyta, jog jie yra bendrojo naudojimo objektų savininkai. Atsakovė, nebūdama savininkė, per bendrojo naudojimo objektus tiekia savo nariams ir bendraieškiams geriamąjį vandenį (išskyrus A. M.) bei šalina nuotekas. Nurodęs, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas ir CK 4.72-4.92 straipsniai reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tarp bendrosios dalinės nuosavybės savininkų, bet nereglamentuoja santykių, kurie atsiranda tarp bendrosios dalinės nuosavybės savininkų ir kitų asmenų, teismas konstatavo, jog šios teisės negali būti taikomos byloje nagrinėjamam ginčui spręsti. Teismas vertino, kad tarp kiekvieno bendraieškio ir atsakovės susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų transportavimo, jie kvalifikuotini kaip sutartiniai energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai ir juos reglamentuoja CK bei Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ ) normos.
17. Teismas nustatė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos sutarčių, taip pat nebuvo susitarusios dėl paslaugų kainos, jos mokėjimo tvarkos, o atsakovė iš esmės vienašališkai, remdamasi savo organų priimtais sprendimais, reikalauja iš bendraieškių mokėti jos apskaičiuotas sumas, grindžiamas patirtų išlaidų padengimu. Su šiomis išlaidomis bendraieškiai sutinka tik iš dalies.
18. Remdamasis CK 6.385 straipsnio 4 dalimi, GVTNTĮ 24, 34 straipsniais, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad byloje susiklostė tokia situacija, jog atsakovė tiekė bendraieškiams vandenį ir teikė nuotekų transportavimo paslaugas bei šių paslaugų kaina nebuvo nustatyta pagal metodiką, tarp šalių nebuvo susitarimo dėl teikiamų paslaugų kainos, teismas padarė išvadą, jog, tarp šalių susiklosčius vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų transportavimo teisiniams santykiams, bendraieškiai privalo atlyginti atsakovės patirtų išlaidų dalį, susijusią su vandens tiekimu ir nuotekų transportavimu.
19. Vertindamas bendraieškių pareikštą reikalavimą dėl sprendimų pripažinimo nesukuriančiais jiems pasekmių ir jų galiojimo bendraieškiams panaikinimo, teismas padarė išvadą, kad reikalavimas yra prieštaringas, nes pripažinimas, jog sprendimas nesukuria bendraieškiams jokių pareigų, nulemia, kad tokio sprendimo galiojimas neturėtų būti naikinamas, nes jis ir taip nesukuria jokių teisinių pasekmių. Jeigu priimtas sprendimas sukuria teisines pasekmes, tai jis gali būti panaikintas, nes kitaip jo sukurtos pasekmės savaime neišnyksta. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, sprendimo pripažinimas negaliojančiu bendraieškiams ir kartu jo panaikinimas yra negalimas.
20. Įvertinęs atsakovės atstovo paaiškinimus, jog ginčijami nutarimai patys savaime nesukūrė bendraieškiams prievolių, o tik detalizavo prievoles, esančias įstatyme, taip pat įvertinęs ginčijamų nutarimų turinį, aplinkybes, kad bendraieškiai nėra bendrijos nariai ir bendrojo naudojimo objektų savininkai, su atsakove juos sieja tik anksčiau teismo nustatyti sutartiniai teisiniai santykiai, atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamuose nutarimuose nėra aiškiai nustatytos prievolės bendraieškiams, o yra išdėstyta vien tik bendrijos narių valia, kuri pati savaime nesukuria kitiems asmenims pareigų, teismas padarė išvadą, jog, atsakovei nesutinkant su ieškiniu ir teismui siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, bendraieškių reikalavimas, kuriuo ginčijami atsakovės visuotiniame narių susirinkime priimti nutarimai, tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad ginčijami nutarimai jiems nesukūrė turtinių prievolių. Teismas netenkino reikalavimo panaikinti ginčijamus nutarimus.
21. Teismo vertinimu, CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimui dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, o reikalavimui dėl pripažinimo, jog sprendimai nesukūrė teisinių pasekmių, taikytinas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 6.125 straipsnio 1 dalis). Nustatęs, kad šis ieškinio senaties terminas nėra praleistas, teismas netenkino atsakovės prašymo dėl ieškinio senaties taikymo.
22. Teismas sprendė, kad, atsakovei tiekiant bendraieškiams vandenį (išskyrus bendraieškę A. M.) bei teikiant nuotekų transportavimo paslaugas, bendraieškiams kilo pareiga atlyginti atsakovės patirtas išlaidas. Teismas nurodė, kad bendraieškiai iš esmės neginčijo ir pripažino savo pareigą atlyginti dalį atsakovės patirtų išlaidų, bet tarp šalių kilo ginčas, kurias išlaidas reikia laikyti išlaidomis, susijusiomis su bendraieškiams teikiamomis paslaugomis.
23. Teismas nustatė, kad atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius patirtas 25 759,83 Eur išlaidas, o bendraieškiai, išskyrus bendraieškę A. M., pripažino savo pareigą iš šios sumos atlyginti 22 123,47 Eur. Atsižvelgdamas į nustatytą aplinkybę, kad atsakovė teikia tik vienam bendraieškės A. M. namui nuotekų transportavimo paslaugas, teismas laikė, jog dėl šios bendraieškės atsakovės 8 148,52 Eur išlaidos yra nepagrįstos.
24. Įvertinęs bendraieškių patikslintame ieškinyje ir lentelėje Nr. 1 nurodytas nepripažįstamas bei atsakovės reikalaujamas padengti išlaidas, teismas padarė išvadą, kad bendraieškių nepripažįstamos išlaidos yra susijusios ne su atsakovės bendraieškiams teikiamomis vandens tiekimo ir nuotekų transportavimo paslaugomis, o su atsakovės teikiamomis papildomomis paslaugomis, bendrijos vykdomomis funkcijomis ir jos veikla. Nebūdami bendrojo naudojimo objektų savininkai ir bendrijos nariai, teismo vertinimu, bendraieškiai neprivalo mokėti jokių kitų mokėjimų į bendrijos kaupiamąjį fondą bei grąžinti skolą kitiems bendrijos nariams.
25. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bendraieškei A. M. priklauso du žemės sklypai (iš viso jų 70) ir jai atsakovė iš viso netiekia vandens, o nuotekų transportavimo paslaugas teikia tik vienam jos namui, padarė išvadą, jog bendraieškiams paskirstytinos atsakovės patirtos išlaidos, susijusios su nuotekų transportavimu, turi būti padalytos iš 69 namų, o išlaidos, susijusios su vandens tiekimu, turi būti padalytos iš 68 namų.
26. Pripažinęs pagrįstomis atsakovės patirtas 22 123,47 Eur sumos išlaidas bendraieškių, išskyrus bendraieškę A. M., atžvilgiu, o bendraieškės A. M. atžvilgiu iš šios sumos – nepagrįstomis dėl 8 148,52 Eur, teismas sprendė, kad bendraieškei A. M. tenkančių atlyginti atsakovės patirtų išlaidų dalis sudaro 202,54 Eur ((22 123,47 Eur – 8 148,52 Eur) / 69 namai), o kitų bendraieškių atlygintina atsakovės patirtų išlaidų dalis sudaro 322,37 Eur ((8 148,52 Eur / 68 namai) + (22 123,47 Eur – 8 148,52 Eur) / 69 namai).
27. Nustatęs, kad bendraieškiai turėjo sumokėti atsakovei 322,37 Eur, o ieškovė A. M. – 202,54 Eur, teismas sprendė, jog atsakovė nepagrįstai reikalavo iš bendraieškių apmokėti: A. M. – 702,71 Eur (905,25 Eur – 202,54 Eur); A. B. – 1 428,29 Eur (1 750,66 Eur – 322,37 Eur); V. P. – 261,56 Eur (583,93 Eur – 322,37 Eur); B. N. – 6 214,25 Eur (6 536,62 Eur – 322,37 Eur); V. Š. – 6290,73 Eur (6 613,10 Eur – 322,37 Eur); A. A. – 917,77 Eur (1 240,14 Eur – 322,37 Eur); E. V. – 1 231,41 Eur (1 553,78 Eur – 322,37 Eur); F. K. – 1 495,69 Eur (1 818,06 Eur – 322,37 Eur); I. P. – 6 208,16 Eur (6 530,53 Eur – 322,37 Eur); A. A. – 2 688,32 Eur (3 010,69 Eur – 322,37 Eur); V. B. – 281,10 Eur (603,47 Eur – 322,37 Eur); J. G. – 3 440,58 Eur (3 762,95 Eur – 322,37 Eur).
Šalies argumentai
28. Teismas pažymėjo, kad bendraieškiai ieškiniu prašė pripažinti, jog atsakovė nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. faktiškai suteikė kiekvienam bendraieškiui paslaugų už konkrečią sumą, ir pripažinti, kad atsakovės bendraieškiams teiktuose už minėtą laikotarpį mokėjimo nurodymuose nepagrįstai iš kiekvieno jų buvo reikalaujama sumokėti atitinkamo dydžio sumą. Esant šalių ginčui dėl skolos dydžio, atsakovė (kreditorė) byloje nepareiškė priešieškinio priteisti skolą. Teismas vertino, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškinio dalykas yra bendraieškių ginčijamų reikalavimų suma, o pripažįstami reikalavimai laikytini ieškinio pagrindu, todėl teismas rezoliucinėje dalyje nurodo tik tenkintus reikalavimus (dalykas), bet ne ieškinio pagrindą. Teismas sprendė, kad bendraieškių pareikšti turtiniai reikalavimai tenkintini iš dalies pripažįstant, jog atsakovė nepagrįstai nurodė bendraieškiams mokėti tam tikras sumas.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo skirti bendraieškiams baudą ir pripažinti, jog jų elgesys tikslinant ieškinius buvo netinkamas. Ieškinio tikslinimą, teismo vertinimu, lėmė į bylą atsakovės teikiami nauji įrodymai. Pradiniame ieškinyje bendraieškių nurodytos aplinkybės, kad atsakovė jiems neteikia jokių paslaugų, teismo nuomone, buvo nulemtos bendraieškių turimos informacijos ir įrodymų trūkumo, kilusio ginčo dėl bendrojo naudojimo objektų savininko ir paslaugas teikiančio subjekto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
30. Apeliaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-896-960/2018 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
30.1. Aplinkybė ar bendraieškiai yra atsakovės nariais, ar ne, neturi įtakos jų nuosavybės teisei į bendrą (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje sukurtą turtą, taip pat bendraieškių, kaip bendraturčių teisėms ir pareigoms, numatytoms CK 4.76 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu buvo paneigtas bendraturčių lygiateisiškumo principas, mokant lygiomis dalimis už bendro turto išlaikymą ir priežiūrą, neteisėtai šiuos asmenis vertinus skirtingai.
30.2. Šalys jokių sutarčių nesudarė, tarp jų nesusiklosčius paslaugų teikimo teisiniams santykiams. Renkant mokesčius už bendros infrastruktūros priežiūrą ir administravimą šalys nesiekė ir nepageidavo sukurti paslaugų teikimo teisinių santykių. Kuriant bendrą infrastruktūrą, atsakovės valdymo organų turimais duomenimis, ne visi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų savininkai prisidėjo lygiomis dalimis, todėl jiems į mokėjimo lapelius įtrauktos įsiskolinimo sumos. Nemaža dalis gyventojų, gavusių šią informaciją, atliko mokėjimus ir įsiskolinimus padengė, o kiti su atsakovės pranešimuose nurodytomis sumomis nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
30.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp bendraieškių ir atsakovės susiklostė vandens, nuotekų transportavimo paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Atsakovė nėra elektros energijos tiekėja, neturi ir nesiekia turėti tam reikalingų leidimų, licencijų, tokiai veiklai iš esmės prieštaraujant jos įstatams, tikslams ir pačiai individualių namų savininkų bendrijos, kaip specialaus teisnumo juridinio asmens, prigimčiai. Atsakovė kaip viešasis juridinis asmuo turi specialų teisnumą, o tai lemia jos teisių ir pareigų apimtį, t. y. atsakovė gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.
30.4. DNSBĮ nuostatos mutatis mutandis taikomos individualiems gyvenamiesiems namams. DNSBĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrija yra nekomercinis, specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį butų savininkai įgyvendina savo daiktines ir prievolines teises. Taigi, nors namo butų ir kitų patalpų savininkai atsiskaito per bendriją, prievolė tinkamai ir laiku atsiskaityti su tiekėjais išlieka vartotojui, t. y. butų ir kitų patalpų savininkui. Šiuo atveju gyventojai įgyvendina savo teises ir pareigas per atsakovę, priešingu atveju, jiems reikalingos paslaugos negalėtų būti operatyviai ir ekonomiškai suteiktos.
30.5. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalis sieja energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja CK ir GVTNTĮ normos, nepagrįsta. Atsakovė nesiekia teikti jokių paslaugų, gauti pelno, tam reikalingas licencijas ar atlikti kitą GVTNTĮ reglamentuojamą veiklą, jos veiklai esant nesuderinamai su GVTNTĮ nuostatomis. Atsakovė nėra elektros energijos, vandens ar nuotekų transportavimo paslaugų tiekėja, tokiai veiklai iš esmės prieštaraujant jos įstatams.
30.6. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime pateiktas teisinis kvalifikavimas prieštarauja aukštesnės instancijos teismų suformuotai praktikai dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. gyvenamųjų namų savininkų valdomo bendro turto, sprendžiant ginčus, kuriuose dalyvavo atsakovė.
30.7. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai skelbiami viešai ir galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bendrijos sprendimai galioja ne tik bendrijos nariams, bet ir tiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nėra bendrijos nariai. Bendrijos nutarimai buto ir kitų patalpų savininką įpareigoja apmokėti proporcingai savo turimai daliai išlaidas, dėl kurių buto ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo nepriklausomai nuo tokio asmens narystės bendrijoje.
30.8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013 nurodė, kad bendrijos valdymo organų sprendimu – protokolu įformintas sprendimas tik detalizuoja, nustato apmokėjimo tvarką, tačiau pareiga mokėti yra įtvirtinta įstatyme. Atsakovę ir bendraieškius sieja turtiniai teisiniai santykiai, susiję su naudojimusi bendrais objektais, nuotekų šalinimu, vandens tiekimu bei kitomis paslaugomis (individualiai kiekvienam bendraieškiui), todėl bendraieškių reikalavimų tenkinimas sukurtų neapibrėžtą situaciją ir atsakovės nariams, ir jos paslaugomis besinaudojantiems asmenims. Bendraieškiai galėtų nesirūpinti nuotekų šalinimu bei neatlygintinai naudotis paslaugomis (įskaitant vandens gręžinius, jų aptarnavimą) kitų, sąžiningų bendrijos gyventojų sąskaita.
30.9. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu atsakovės nariams užkertamas kelias priimti nutarimus, susijusius su bendraieškiais, dėl mokėjimo tvarkos, sąlygų ir kt. nustatymo, jiems neturint įtakos bendraieškių teisėms ir pareigoms. Atsakovės nariams negalint įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintų teisių, tokia situacija prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
30.10. Neaišku, ko yra siekiama pareikštais reikalavimais pripažinti, jog atsakovės priimti nutarimai nesukūrė teisinių pasekmių bendraieškiams, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jais prievolės ir nėra kuriamos.
30.11. 2016 m. lapkričio 24 d. įvyko visuotinis (duomenys neskelbtini) gyvenvietės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. gyvenamųjų namų savininkų susirinkimas, kuriame buvo pakartotinai balsuota dėl pareikštu ieškiniu ginčijamų 2015 m. kovo 31 d. ir 2016 m. kovo 9 d. nutarimų ir nuspręsta juos palikti nepakeistus, balsavus dėl kiekvieno iš juose priimto klausimo atskirai. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai pakoregavo visuotinio narių susirinkimo sprendimus pagal bendraieškių pageidavimus, neatsižvelgdamas į daugumos valią.
30.12. Atsakovė nevykdo kitos, su bendro turto administravimu nesusijusios veiklos, o priimtais nutarimais visiems turto savininkams nustatomi vienodi mokesčiai. Ne visos nustatomos įmokos yra privalomos, gyventojams turint teisę atsisakyti apmokėti tam tikros papildomos (nebūtinos) infrastruktūros sukūrimo ir išlaikymo kaštus, pavyzdžiui, futbolo aikštelės, tinklinio žaidimui reikalingų reikmenų ir pan. Dalis gyventojų, tame tarpe ir bendraieškiai, tokia teise yra pasinaudoję.
30.13. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas patikslintą ieškinį, rėmėsi netiksliais, klaidinančiais, vienas kitam prieštaraujančiais ir tikrovės neatitinkančiais bendraieškių paskaičiavimais. Lentelės, kuriose nurodyti paskaičiavimai, parengtos su akivaizdžiomis rašybos ir skaičiavimo klaidomis, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jomis vadovautis.
30.14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai paskirstęs bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo tikslintas 7 kartus, atsakovei rengiant 4 skirtingus atsiliepimus į ieškinius, šiuose nurodžius naujas aplinkybes ir pateikus skirtingą poziciją analogiškais klausimais, todėl bylos nagrinėjimas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. užvilkintas, atsakovei papildomai patyrus 1 525,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
30.15. Bendraieškiai ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą formulavo neatsakingai, o patikslintus ieškinius atsinešdavo į teismo posėdžius, dėl to ne kartą atidėjus bylos nagrinėjimą, nesant jokių tokį elgesį pateisinančių aplinkybių. Iš pradžių bendraieškiai teigė, jog nesinaudoja jokiomis paslaugomis, po to poziciją pakeitė, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, į tai neatsižvelgė. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog toks bendraieškių elgesys buvo pateisinamas ir pagrįstas informacijos trūkumu, nepagrįstas. Naujos informacijos pateikimas neturėjo įtakos aplinkybės dėl bendraieškių naudojimosi ar nesinaudojimo konkrečiu turtu vertinimui, taip pat nesudarė pagrindo patikslintus ieškinius teikti teismo posėdžių metu. Siekiant, kad nebūtų piktybiškai vilkinamas bylos nagrinėjimas, atsakovei teko kartą atsisakyti teikti patikslintą atsiliepimą, kai ieškinys buvo pakartotinai patikslintas atvykus į teismo posėdį.
30.16. Pirmosios instancijos teismo bendraieškiams priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos 50,00 procentų, atsakovei papildomai priteisiant 1 525,00 Eur išlaidų, susidariusių išimtinai dėl bendraieškių kaltės netinkamai naudojantis procesinėmis teisėmis.
30.17. Atsakovė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ne visas aplinkybes galint nustatyti bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
31. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą bendraieškiai prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-896-960/2018 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
31.1. Bendraieškiai nėra atsakovės nariai, todėl nei jie, nei atsakovė neturi nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų. Tarp šalių nėra susiklostę teisiniai santykiai. Pažymėjo, jog nėra aišku, kokiu būdu buvo apibrėžta individualių namų bendrijos, įsteigtos 2014 m. rugpjūčio 8 d., teritorija, kodėl kai kurie namai į ją patenka, o kiti ne. Atsakovė jos teritorijoje esančių namų skaičiaus įvardyti negalėjo, jam nuolat kintant, todėl neaišku, kuo remiantis ji įtraukia asmenis, jos nuomone, priklausančius bendrijos teritorijai. Jokių naujų bendrojo naudojimo objektų atsakovė nesukūrė, neperėmė ir neįgijo. Šalių vardu jokie bendrojo naudojimo objektai VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti. Bendraieškių žiniomis, vandens siurblinę ir nuotekų šalinimo įrenginius, siekia perimti ir administruoti AB „Vilniaus vandenys“. DNSBĮ nuostatos netaikomos. Bendraieškiai siekė atsiskaityti už faktiškai sunaudotą elektros energiją, vandenį, kai šios paslaugos buvo suteiktos trečiųjų asmenų.
31.2. Atsakovės cituojamoje kasacinėje byloje buvo sukurta infrastruktūra, kuria naudojosi gyvenamieji namai bendrai. Nagrinėjamu atveju šalys jokio turto nesukūrė, neįgijo ir neperėmė, bendraieškiams priklausančių bendrojo naudojimo objektų nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 4.72-4.92 straipsnių ir DNSBĮ nuostatų.
31.3. Tiek gręžinys, tiek siurblinė paskelbti bešeimininkiais statiniais, kurių administravimas bus perimtas atsakingų asmenų. Šalys bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teise neturi.
31.4. Tarp šalių nebuvo sudarytų rašytinių sutarčių, kuriomis jos būtų susitarusios dėl paslaugų kainos, mokėjimo tvarkos, todėl atsakovė iš esmės vienašališkai, remdamasi savo organų priimtais sprendimais, reikalavo iš bendraieškių mokėti jos apskaičiuotas sumas, nepagrįstas turėtomis išlaidomis. Reikalaujamos sumos nepatvirtintos faktinėmis išlaidomis, o tik atsakovės atitinkamų organų priimtais sprendimais, kurie iš esmės negali bendraieškiams sukurti jokių teisių ir pareigų.
31.5. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl bendraieškiams (išskyrus bendraieškę A. M.) tiekiamo vandens ir nuotekų šalinimo. Vandens tiekimo įrenginiai nepriklauso nei bendraieškiams, nei atsakovei, pripažinus juos bešeimininkiais, todėl atsakovė negali reikalauti mokesčio už šių objektų administravimą. Vadovaujantis GVTNTĮ, atsakovė neturi teisės tokių objektų administruoti.
31.6. Nagrinėjamu atveju bendraieškiai įstatymų nustatyta tvarka nuosavybės teisių į bendrojo naudojimo objektus neįgijo, šiuos pripažinus bešeimininkiais. Kadangi šiuo atveju nėra bendraieškiams nuosavybės teise priklausančių objektų, jiems pagal CK 4.72-4.92 straipsnius ir DNSBĮ jokios teisės ir pareigos nekyla.
31.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad tokių paslaugų teikimą, jų kainas nustato teisės norminiai aktai, todėl atsakovė už tai PVM sąskaitas-faktūras išrašinėjo nepagrįstai, nustatydama įkainius priimant sprendimus bendrijos susirinkimuose.
Žemesnės instancijos teismas
31.8. Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp šalių susiklostė energijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, pagal CK 6.385 straipsnio 4 dalį šalių teisė susitarti dėl kainos apribota, todėl atsakovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, pagrįstos savo pačios priimtais sprendimais, neatitinka GVTNTĮ nuostatų.
Atsiliepimas
31.9. Atsakovė bylos nagrinėjamu metu iš esmės neginčijo bendraieškių atliktų skaičiavimų, teigdama, kad skaičiuojant buvo nurodytas neteisingas namų skaičius. Kadangi pati atsakovė tiksliai įvardyti keliems vienetams namų yra teikiamos vandens tiekimo ir nuotekų transportavimo paslaugos negalėjo, apeliacinio skundo argumentai, jog lentelėje Nr. 1 netinkamai atlikti skaičiavimai, nesudaro apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo dalyko. Atsakovė neįrodė tiekiamo vandens ir transportuojamų nuotekų išlaidų būtinumo.
31.10. Atsakovės teiginiai, jog bendraieškiai neprisidėjo prie bendros infrastuktūros sukūrimo, neatitinka tikrovės, šiai nepateikus įrodymų, kad bendrojo naudojimo objektai buvo sukurti, o bendraieškiai už juos – skolingi. Tokių objektų sukūrimą turi patvirtinti buhalterinės apskaitos dokumentai.
31.11. Atsakovės minima Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-258-565/2018 buvo nagrinėta tarp skirtingų asmenų. Kadangi bendraieškiai nėra bendrojo naudojimo objektų savininkai, jiems apeliaciniame skunde cituojama praktika netaikoma.
31.12. Kadangi byla buvo užvesta dėl atsakovės kaltės, o bendraieškių ieškinys iš dalies tenkintas, pirmosios instancijos teismo skundžiamu teismo sprendimu bylinėjimosi išlaidos paskirstytos pagal suformuotą Lietuvos teismų praktiką, proporcingai tenkintiems reikalavimams, todėl atsakovės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų atmestini.
31.13. Ieškinio tikslinimą lėmė atsakovės į bylą teikiami nauji įrodymai. Pradiniame ieškinyje bendraieškių nurodytos aplinkybės, jog atsakovė jiems neteikia jokių paslaugų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, buvo nulemtos bendraieškių turimos informacijos ir įrodymų trūkumu, kilusio ginčo bendrojo naudojimo objektų savininko ir paslaugas teikiančio subjekto. Dėl atsakovės teikiamų įrodymų, priimtų naujų bendrijos sprendimų, bendraieškiams kildavo būtinybė tikslinti ieškinį. Kadangi byla sudėtinga, tokiu klausimu nėra suformuotos Lietuvos teismų praktikos, pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka teisės norminius aktus bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
32. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. H. S. prašė jį tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-896-960/2018 panaikinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
32.1. Bendrijos, kurią jungia bendra teritorija ir statybų interesai, kūrimas prasidėjo 1987 metais, kai žmonės pateikė pareiškimus žemės sklypų gavimui savo darbovietėse ir turėjo mokėti po 500,00 rublių. Vilniaus m. Tarybos V. K. 1990 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 22, Lenino rajono V. K. ir Spalio rajono V. K. 1990 metų sprendimais išskirti žemės sklypai įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms individualių namų statybai. LTSR Ministrų tarybos 1988 m. gruodžio 14 d. nutartimi Nr. 364 minėti nutarimai panaikinti ir Vilniaus miesto valdybos 1991 m. balandžio 4 d. potvarkiu nustatyti žemės sklypų plotai, atsižvelgiant į architektų išvadas ir vietovės situaciją (duomenys neskelbtini), ir paskirti sklypai pagal prašančiųjų sąrašus. Prasidėjo išskirtos žemės sklypų teritorijos projektavimas ir žemės sklypų formavimas. Už projektavimo darbus taip pat mokėjo bendrija, kuri tuomet vadinosi Statytojų bendrija tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Individualių namų statytojų kvartalas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o vėliau – INSB (duomenys neskelbtini). Nors bendrijos pavadinimas keitėsi, žmonės liko tie patys. Kadangi žemės sklypų teritorijos projektavimo ir kiti organizaciniai darbai vyko vangiai, Vilniaus apskrities Valdytojo administracija 1995 metų birželio mėnesio priėmė įsakymą parduoti žemės sklypus ne aukciono tvarka, įpareigodama Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybą patikslinti parduodamų žemės sklypų dydį ir kainas ir 1995-1996 metais su žemės naudotojais sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis. Sudarę pirkimo-pardavimo sutartis visi pretendentai į žemės sklypus tapo teisėtais jų savininkais. Pirkimo-pardavimo sutartyse žemės sklypo vieta nurodyta gyvenamųjų namų kvartalas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Žmonės, žinodami savo žemės sklypų vietas ir ribas, jau 1991 metais, dar iki pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo pradėjo vykdyti statybų darbus. Kadangi žemės sklypams skirta teritorija buvo visiškai atskirta nuo visų Vilniaus miesto tinklų, tuo pačiu metu vykdant gyvenamųjų namų statybą vyko ir komunikacijų projektavimas, statyba, elektros linijų pravedimas, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų ir kitos infrastruktūros kūrimas. Tai buvo atliekama statytojų pastangomis ir lėšomis. Mirus pirmajam bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui, jį pavadavo P. J., o finansinius klausimus tvarkė V. V.. Neperregistruota neformali bendrija egzistavo toliau pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdė savo veiklą. Apie 2005 metus tiek individualių namų, tiek bendro naudojimo objektų darbai buvo baigti. Kadangi sukurtą turtą reikėjo tinkamai eksploatuoti, prižiūrėti, remontuoti, gerinti, tam tikslui buvo reikalingos lėšos, renkamos iš gyventojų. Tikėtina, kad P. J. bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ neperregistravo todėl, kad buvo tik laikinu bendrijos vadovu, o norinčių būti nuolatiniu bendrijos pirmininku neatsirado. Santykiuose su kitais juridiniais asmenimis P. J. veikė kaip bendrijos atstovas, pagal gyventojų suteiktus įgaliojimus. Atsiradus žmogui, sutikusiam tapti bendrijos pirmininku, jis buvo išrinktas. 2014 metais bendrija įregistruota „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimu, tačiau realiai pasikeitė tik pavadinimas, tuo tarpu bendrija – žmonės, liko tie patys (beveik visi) ir jiems liko jų pačių lėšomis ir pastangomis sukurtas turtas, kuriuo ir dabar naudojasi visi gyventojai. Visą statybų laikotarpį statytojų kaimynų santykiai buvo bendruomeniški, grįsti tarpusavio pasitikėjimu. Tai turėjo neigiamos įtakos lėšų apskaitai ir skaidriai buhalterijai, nebuvo išduodami pakvitavimai už įnašus – lėšas, skirtas įrangai įsigyti ir darbams vykdyti. Galimai kai kurie bendrijos nariai tuo pasinaudodami, mokėjo ne visą jiems priklausančią sumą. Kilo nesusipratimų, nes buhalterinėse knygose buvo įrašyta skola, o skolininkas ją ginčijo, neturėdamas įrodymų, kad tą sumą įmokėjo. Sąžiningi mokėtojai už bendro naudojimo objektų sukūrimą sumokėjo daugiau, tačiau dažnas jų taip pat neturi tai pagrindžiančių pakvitavimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
34. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
35. Remiantis bylos medžiaga, individualių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje savininkai 2014 m. birželio 18 d. steigiamojo susirinkimo metu nutarė įsteigti bendriją, patvirtinti jos įstatus ir steigiamojo susirinkimo pirmininku išrinktą V. V. įgalioti atlikti visus su bendrijos steigimu susijusius veiksmus notarinėje kontoroje ir VĮ ,,Registrų centre“ (atsakovės 2014 m. birželio 18 d. steigiamojo susirinkimo protokolo Nr. 1 darbotvarkės 1, 2, 3 klausimai). Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre 2014 m. rugpjūčio 8 d. įregistruoti atsakovės įstatai, jų 2 punkte nurodant, jog bendrijos tikslai ir uždaviniai – įgyvendinti individualių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, apjungtų vietiniais elektros tinklais -0,4 kV oro linija ir transformatorine KT-1394 su transformatoriumi TMG-400-10, savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su individualių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų sukūrimu, valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.
36. Bendraieškė I. P. ir E. P., kuriems nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraieškė B. N., kuriai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraieškis V. Š., kuriam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendraieškis A. J. B., kuriam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraieškis A. A., kuriam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraieškis J. G., kuriam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraieškis F. K., kuriam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraieškė E. V., kuriai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraieškio V. B. sutuoktinė J. B., kuriai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė 2015 m. kovo 31 d., o V. A., atstovautas dabar jo teises perėmusios bendraieškės A. A. pagal įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) – 2015 m. balandžio 31 d. prašymus dėl įstojimo į bendriją, kuriais prašė priimti juos į bendrijos narius ir įregistruoti bendrijos narių registravimo knygoje. Pagal 2014 m. gegužės 10 d. bendrijos įstatų 10 punktą įsteigtos ir įregistruotos bendrijos nariu individualaus gyvenamojo namo savininkas tampa sumokėjęs bendrijos bendrojo naudojimo objektų sukūrimo mokestį (nustatomas pagal tų objektų vertę, tenkančią kiekvienam jais besinaudojančiam nariui).
37. 2015 m. kovo 31 d. vykusiame visuotiniame bendrijos narių susirinkime ginčijamais bendraieškių darbotvarkės klausimais, t. y. penktuoju darbotvarkės klausimu nutarta nustatyti mokesčius pagal faktines bendrijos išlaidas ir rinkti kasmėnesines kaupiamąsias įmokas, jų dydį pavedant nustatyti įgaliotiniams; šeštuoju darbotvarkės klausimu – patvirtinti teisinių paslaugų pirkimą už didesnį kaip 80,00 Eur plius PVM valandinį įkainį, pavesti bendrijos įgaliotiniams rasti konkretų teisinių paslaugų teikėją ir pirmininkui pasirašyti su juo sutartį; aštuntuoju darbotvarkės klausimu – nepripažinti asmenų, neprisidėjusių ar nepilnai prisidėjusių prie bendrijos infrastruktūros objektų sukūrimo, skolų beviltiškomis ir tęsti jų išieškojimo darbus; devintuoju darbotvarkės klausimu – įvesti nuomos mokestį asmenims, nepilnai prisidėjusiems prie infrastruktūros objektų sukūrimo, už naudojimąsi infrastruktūros objektais ir pavesti bendrijos įgaliotiniui (įgaliotiniams) nustatyti nuomos mokesčio dydį ir mokėjimo tvarką bei pranešti apie priimtą sprendimą bendrijos nariams ir kitiems (duomenys neskelbtini) gyventojams el. paštu.
38. Pagal 2015 m. spalio 12 d. atsakovės bendrojo naudojimo objektų aprašą, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, kurią aptarnauja bendrija ir sudaro individualūs gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje; (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje; (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje – bendrojo naudojimo objektai yra: 1) vandens gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje; 2) vandens gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje; 3) vandens filtrai, esantys prie abiejų gręžinių; 4) vandentiekio vamzdynas, esantis visoje (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje; 5) 2 hidrantai, esantys (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritorijoje; 6) nuotekų siurblinė, esanti valstybinėje žemėje, netoli AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos; 7) nuotekų vamzdynai, esantys visoje (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritorijoje; 8) nuotekų vamzdynai, einantys nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės iki nuotekų siurblinės (apie 1,9 km). Individualiųjų gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo objektų 2015 m. lapkričio 9 d. apraše Nr. 11/09 patikslinta, jog 1996-2000 metais pastatyti objektai (vietiniai inžineriniai tinklai): vandens gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) – 2000 m. liepos 24 d. (gylis – 140 m, debetas – 20 m³/h), vandens gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) – 1996 m. spalio 30 d. (gylis – 150 m), siurblinė (duomenys neskelbtini) (įrenginio data nenurodoma), geriamojo vandens paskirstymo sistemos magistraliniai vamzdynai (100 mm skersmens, 1 107,50 m), geriamojo vandens paskirstymo sistemos prisijungimo šuliniai (56 vnt.), geriamojo vandens paskirstymo sistemos skirstomieji vamzdynai (65 mm skersmens, 420,00 m), nuotekų magistraliniai vamzdynai (200 mm skersmens, 1 040,00 m ir 250 mm, 940,00 m) ir nuotekų sistemos prisijungimo šuliniai su ketiniais dangčiais (34 vnt.) (toliau – bendrojo naudojimo objektai).
39. 2016 m. kovo 9 d. įvyko bendrijos visuotinis narių susirinkimas, kuriame toliau išvardytais darbotvarkės klausimais, ginčijamais bendraieškių, nutarta: septintuoju darbotvarkės klausimu – kad minimali kaupiamojo fondo suma būtų 2 000,00 Eur, o fondo pinigai naudojami tik avarijų likvidavimui ir bendro naudojimo objektų remontui (a), taip pat nekeisti kaupiamojo fondo mėnesinės įmokos ir palikti 3,00 Eur iki kito visuotinio bendrijos susirinkimo, mokestį turi mokėti visi (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto savininkai, besinaudojantys bendrijos teikiamomis paslaugomis (b); dvyliktuoju darbotvarkės klausimu – skolų už bendrojo naudojimo objektų sukūrimą (duomenys neskelbtini) gyventojams nenurašyti ir delspinigių bei palūkanų joms netaikyti bei reikalauti stojimo įmokų už bendrojo naudojimo objektų sukūrimą iš visų pageidaujančių į bendriją įstoti asmenų; tryliktuoju klausimu – grąžinti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. S. 4 055,00 Eur skolą, susidariusią dėl permokos už bendrojo naudojimo objektų sukūrimą, įvedant kiekvienam (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto vienetui mėnesinį 10,00 Eur mokestį, kol skola bus visiškai grąžinta.
40. Taip pat 2016 m. kovo 9 d. bendrijos visuotinis narių susirinkimas vienuoliktuoju darbotvarkės klausimu konstatavęs faktą, kad visi bendrojo naudojimo objektai yra sukurti už (duomenys neskelbtini) gyventojų pinigus (tačiau daugelis ne bendrijos narių prie sukūrimo prisidėjo ženkliai mažiau negu bendrijos nariai ir tai yra užfiksuota bendrijos buhalterijoje); bendrojo naudojimo objektai iki šiol tarnauja visiems (duomenys neskelbtini) gyventojams; tačiau pagrindinis viso (duomenys neskelbtini) gyventojų tikslas yra prisijungti prie AB ,,Vilniaus vandenys“ tinklo, todėl reikia leisti reikiamą dalį bendrojo naudojimo objektų pripažinti bešeimininkiais ir tęsti toliau prisijungimo prie AB ,,Vilniaus vandenys“ tinklų procesą.
41. Bendraieškiai bylos nagrinėjimo metu laikęsi pozicijos, jog bendrojo naudojimo objektai jiems bendrosios nuosavybės teise nepriklauso, jie valdo gyvenamuosius namus su žemės sklypais, tačiau bendro turto su kitais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje gyvenančiais asmenimis neturi, atsakovė, faktiškai bendrojo naudojimo objektus valdydama ir naudodama, bendrijos nariams ir bendraieškiams tik tiekia vandenį bei šalina nuotekas. Tuo tarpu atsakovė teigusi, jog bendrojo naudojimo objektai priklauso bendrijos nariams, finansiškai prisidėjusiems prie infrastruktūros sukūrimo, ir bendraieškiams, įgijusiems bendrosios nuosavybės teisę į juos kartu su gyvenamaisiais namais, prijungtais prie vandentiekio tinklų.
Žemesnės instancijos teismas
42. Pirmosios instancijos teismas sprendęs, jog atsakovė neįrodė nei vieno CK 4.47 straipsnio 1-11 punktuose įtvirtinto nuosavybės teisė įgijimo pagrindo, todėl šalims iš esmės pripažinus, jog bendraieškiai neprisidėjo (nemokėjo) prie bendrojo naudojimo objektų sukūrimo, jų inžinerinės infrastruktūros prijungimas prie bendrojo naudojimo objektų, nesant įrodyto šalių susitarimo dėl tokiu būdu įgyjamos nuosavybės, nesukuria bendraieškių nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo objektus.
43. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-619-656/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, ieškinį atmesdama. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1536-595/2017, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2720-661/2016 ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-258-565/2018 faktinės aplinkybės – analogiškos, todėl visi bendrijos teritorijoje prie bendrojo naudojimo tinklų prijungtus gyvenamuosius namus su žemės sklypais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje turintys asmenys yra vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų bendraturčiai, nepriklausomai nuo narystės bendrijoje ir privalo apmokėti bendrijos organų nustatyta tvarka bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.
44. Bendraieškiai padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-619-656/2019.
45. Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. vasario 12 d. nutartimi civiline?je byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo, išaiškindama, jog aplinkybės, kad bendrojo naudojimo objektai bendraieškiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, buvimas apeliacinės instancijos teismo konstatuotas netinkamai, nenustačius konkrečių įstatyme įtvirtintų bendraieškių, kiekvieno individualiai, nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnis), precedentą taikant neįvertinus ar šios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip tose bylose, kuriose buvo priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimas (bylos Nr. e2-1536-595/2017) ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 12 d. nutartis (bylos Nr. e2A-258-565/2018) bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi (bylos Nr. e2A-2720-661/2016).
46. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 12 d. nutartimi civiline?je byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 apeliacinės instancijos teismui perduotas iš naujo nagrinėti ginčas byloje yra kilęs dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgijimo pagrindų į bendrojo naudojimo objektus ir su tuo susijusių teisinių padarinių.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
47. Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2020 m. vasario 12 d. nutartimi civiline?je byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 panaikinus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nutartį ir perdavus bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus – SĮ „Vilniaus plano“ parengto (duomenys neskelbtini) gyvenviete?s vietiniu? inžineriniu? tinklu? plano fotofiksacijas; 1995 m. liepos 15 d. rangos darbų sutartį; 2005 m. kovo 21 d. įgaliojimą de?l elektros tinklu? perdavimo AB „Rytu? skirstomieji tinklai“, atitinkamai patvirtinančius aplinkybes, kad vietiniai inžineriniai tinklai sukurti bu?tent (duomenys neskelbtini) gyvenviete?s turto savininku? le?šomis ir darbu. Bendraieškiai atsiliepimu į atsakovės prašymą prašė pridedamus dokumentus atsisakyti priimti, jai turėjus galimybę juos prijungti prie bylos medžiagos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bendraieškiams nuosekliai teigus, kad jie neturi jokios bendrosios dalinės nuosavybės.
48. Siekiant, kad bylos procesas vyktų operatyviai, šalys jo nevilkintų ir nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, visi įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme. Byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, būti aktyvūs tiek rinkdami įrodymus, tiek teikdami teismui prašymus, tiek ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Taip yra skatinamas šalių sąžiningas bylinėjimasis ir kiekvieno proceso dalyvio pareigą rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į juos.
49. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
50. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. vasario 12 d. nutartimi civiline?je byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 perdavė bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismui nenustačius konkrečių įstatyme įtvirtintų bendraieškių, kiekvieno individualiai, nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnis), teisėjų kolegija konstatuoja iškilusios būtinybės egzistavimą pateikti papildomus įrodymus šalių ginčui dėl aplinkybės, ar bendrojo naudojimo objektai ir bendraieškiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, išspręsti. Kita vertus, negalima nesutikti su bendraieškių atsiliepime į atsakovės prašymą išreikštais pastebėjimais tuo aspektu, kad viename iš prašomų prijungti naujų įrodymų – SĮ „Vilniaus plano“ parengtame (duomenys neskelbtini) gyvenviete?s vietiniu? inžineriniu? tinklu? plane, kurio fotofiksacijos pateiktos, nėra jo legendos, t. y. sutartinių ženklų, kuriais būtų pažymėti vietiniai inžineriniai tinklai, todėl negalint nustatyti jų buvimo fakto, teisėjų kolegija priima 1995 m. liepos 15 d. rangos darbų sutartį ir 2005 m. kovo 21 d. įgaliojimą de?l elektros tinklu? perdavimo AB „Rytu? skirstomieji tinklai“, galinčius, priešingai negu teigia bendraieškiai, turėti įtakos sprendžiant dėl bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir tolimesnio disponavimo jais aplinkybių.
51. Taip pat, siekiant pasirengti bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija buvo įpareigojusi atsakovę ir bendraieškius pateikti į bylą papildomus rašytinius įrodymus. Vykdant minėtąjį įpareigojimą, kartu su atsakovės 2020 m. balandžio 30 d. ir 2020 m. gegužės 19 d. prašymais ir atsakovės atsiliepimais (rašytiniais paaiškinimais) į juos teisme papildomai gauti šie įrodymai: antstolio A. N. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su priedais; bendrijos įstatai; aiškinamasis raštas; steigiamojo susirinkimo protokolas; bendrijos inžinerinių tinklų planai; duomenys apie vandens gręžinių sukūrimą ir eksploataciją; duomenys apie 2008 metų bylą teisme dėl elektros tinklų; elektros tinklų dokumentacija; 2005 m. kovo 21 d. įgaliojimas de?l elektros tinklu? perdavimo AB „Rytu? skirstomieji tinklai“; Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai dėl dalinio projekto įgyvendinimo; UAB „Fegda“ pateikti dokumentai dėl kelių įrengimo; archyvinė 1995 vandentiekio įrengimo medžiaga; vandentiekio perdavimo UAB „Vilniaus vandenys“ dokumentai; susirašinėjimas su UAB „Vilniaus vandenys“; raštai dėl nuotekų sistemos įrengimo (1993 m.); (duomenys neskelbtini) kvartalo užstatymo archyvinė medžiaga; VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašai apie bendraieškiams priklausančią nuosavybę; bendrojo naudojimosi objektų aprašas ir duomenys patvirtinantys objektų realų naudojimą; infrastruktūrą naudojančių asmenų sąrašas, bendrijos narių sąrašas; M. G. kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai ir parengtas (duomenys neskelbtini) gyvenvietės schema; 2014 m. spalio 3 d. priėmimo-perdavimo aktas; trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. H. S. atsiliepimas su paaiškinimais Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-36367-864/2016; 2020 m. gegužės 14 d. skolų suvestinė; Individualių statytojų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ 1997 metų protokolas de?l P. J. is?rinkimo pirmininku; užklausa Vilniaus universitetui ir atsakymas i? ją; Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto 1990 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. 220; Vilniaus miesto Lenino rajono 1990 m. balandžio 18 d. vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 170; Vilniaus miesto valdybos 1998 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. 421V ,,Dėl gyvenamųjų namų aplinkos tvarkymo darbų organizavimo ir finansavimo tvarkos“; Vilniaus miesto savivaldybe?s 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimas Nr. 1-285 ,,Dėl susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto, dalyvaujant fiziniams ir juridiniams asmenims, tvarkos aprašo tvirtinimo“; Vilniaus miesto savivaldybe?s tarybos 2003 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. 01A-41-23 ,,Dėl tilto ir gyvenamojo kvartalo pavadinimų“; pakvitavimai de?l z?eme?s sklypu? savininku? duotu? le?s?u? kvartalo vystymui; Individualių statytojų bendrijos ,,Kaire?nai“ protokolas de?l telekomunikaciju? pardavimo; 2000 m. birželio 8 d. P. J. suteiktas i?galiojimas de?l telekomunikaciju? pardavimo; telekomunikaciju? pardavimo sutartis; išlikusi elektros tinklu? pardavimo sutarties dalis; galios paskirstymo (kV) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojams sąrašas; asmenu? sa?ras?as ir elektros tinklu?; 0,4 kV įtampos elektros oro linijos (oro kabelių linijos) L-300, iš KT-1394 atvadų sąrašas; elektroniniai susirašinėjimai su AB ,,ESO“ ir AB ,,Telia“; 2000 m. birželio 8 d. ir 2000 m. birželio 22 d. įgaliojimai P. J. de?l telekomunikaciju? pardavimo; elektroninis susirašinėjimas su UAB „Vilniaus vandenys“; UAB ,,Infrastruktūros inžinerija“ 2015 m. rugsėjo 24 d. išankstinio apmokėjimo sa?skaita Nr. 2015/038; atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašas už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.; 2015 m. lapkričio 30 d. atliktų darbu? perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 11/24; 2015 m. rugsėjo 23 d. projektavimo darbų sutartis Nr. 2015-09-23; 2015 m. birželio 23 d. prašymas-paraiška prisijungimo sąlygoms gauti; UAB „Vilniaus vandenys“ 2015 m. liepos 15 d. prisijungimo sa?lygos Nr. 15/1439; bendraieškių prašymai dėl įstojimo į bendriją; (duomenys neskelbtini) gyventojų 2020 m. gegužės 18 d. rašytiniai paaiškinimai; bendrijos 2019 m. gegužės 14 d. prašymas Nr. 3 ,,Dėl asfaltbetonio kelio dangos įrengimo (duomenys neskelbtini) g.“; bendrijos narių, prašančių sutvarkyti (duomenys neskelbtini) g., 2019 m. balandžio 25 d. sąrašas; Individualių statytojų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. H. S. išduotos pažymos; žeme?s sklypu? ir gyvenamu?ju? namu?, esanc?iu? (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, i?gijimo nuosavybe?s teise dokumentai; 2015 m. gruodžio 30 d. prašymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorei dėl inžinerinių tinklų pripažinimo bešeimininkiu; 2005 m. rugsėjo 30 d. raštas AB ,,Rytų skirstomiesiems tinklams“; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Ketvirtojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos N. D. 2016 m. balandžio 13 d. surašytas liudytojo M. Z. surašytą apklausos protokolas; (duomenys neskelbtini) gyvenvietės fotonuotraukas; elektroninis susirašinėjimas tarp bendrijos buvusio pirmininko M. Z. ir gyventojo M. M..
52. Kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, dalis tiek bendraieškių, tiek atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų – pertekliniai, t. y. bendraieškių (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje darytos fotonuotraukos, atsakovės atstovo advokato Š. V. darytoje fotonuotraukoje užfiksuotas bendras archyvinių dokumentų vaizdas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimas Nr. 1-285 „Dėl susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto, dalyvaujant fiziniams ir juridiniams asmenims, tvarkos aprašo tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyriaus 2017 metų liepos mėnesio raštas Nr. A51-/17(2.9.3.24-UK7), 1996 metų rugpjūčio, lapkričio-gruodžio mėnesių, 1997 metų sausio-birželio, rugsėjo-lapkričio mėnesių, 1998 metų sausio-gruodžio mėnesių, 1999 metų balandžio-rugpjūčio, spalio-lapkričio mėnesių, 2000 metų sausio-gegužės mėnesių, 2002 metų rugpjūčio mėnesio, 2003 metų gegužės, liepos-spalio, gruodžio mėnesių, 2004 metų sausio-balandžio mėnesių atsiskaitymų lapeliai, nenurodyto juridinio asmens ar jo įgalioto asmens išrašyti K. D., 1998 metų vasario mėnesį atskiriems gyventojams nenurodyto juridinio ar jo įgalioto asmens parengta už šildymą apskaičiuotų išlaidų suvestinė; surašyti asmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme (konkrečiai kalbant, (duomenys neskelbtini) gyvenvietės gyventojų 2020 m. gegužės 18 d. rašytiniai paaiškinimai) ir anksčiau teikti į bylą – tai atsakovės pridėti VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašai apie bendraieškiams priklausančią nuosavybę, atsakovės 2014 m. birželio 18 d. steigiamojo susirinkimo protokolas Nr. 1, išskyrus kartu su juo pateiktus dalyvių ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) g. individualių gyvenamųjų namų savininkų, sutinkančių steigti bendriją, sąrašus, 2015 m. spalio 12 d. atsakovės bendrojo naudojimo objektų aprašas, individualiųjų gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo objektų 2015 m. lapkričio 9 d. aprašas Nr. 11/09, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Žemės gelmių registro gręžinių dalies 2016 m. balandžio 5 d. išrašai, UAB „Kauno hidrogeologijos“ siurblio ir priedų prie siurblio, vandentiekio linijos atliktų darbų aktas (1996 metai), antra kopija Individualių statytojų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. H. S. išduotų 2007 m. sausio 23 d. ir 2007 m. vasario 8 d. pažymų, bendraieškių prašymai dėl įstojimo į bendriją, priimami kiti, kartu su šalių rašytiniais paaiškinimais pateikti ir nutarties 51 punkte detalizuoti, sąsajumo reikalavimą atitinkantys rašytiniai įrodymai.
Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindų ir teisinių santykių kvalifikavimo
53. Bendraieškiai nurodę, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų patyrusi kokias nors išlaidas bendrojo naudojimo objektams sukurti ir jiems išlaikyti, o atsakovės argumentai, kad nuo 1990 metų iki 2014 metu? veikė Individualių statytojų bendrija (toliau – ISB) ,,(duomenys neskelbtini)“ veike?, o jai vadovavo ais?kinamajame ras?te nurodyti asmenys (A. M. 1990-1994 metais, A. B. 1994-1997 metais, P. J. 1997-2014 metais), ne?ra reiks?mingi bylai ir bendrojo naudojimo objektu? suku?rimo nepatvirtina. Iš esmės, bendraieškiai kvestionuoja atsakovės teisinį subjektiškumą reikalaujant atlyginti išlaidas, patirtas iki bendrijos įsteigimo, už bendrojo naudojimo objektų sukūrimą.
54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į individualias byloje susiklosčiusios faktinės situacijos aplinkybes, sprendžia, jog atsakovės veikla negali būti atsietai vertinama nuo ISB ,,(duomenys neskelbtini)“, esant byloje nustatytam jų sąsajumui. Visų pirma, pastebėtina, jog tiek ISB ,,(duomenys neskelbtini)“, tiek ir atsakovės veikla vykdoma toje pačioje veiklos teritorijoje, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, kuri Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 01A-41-23 ,,Dėl tilto ir gyvenamojo kvartalo pavadinimų“ iš gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pervadinta į (duomenys neskelbtini); antra, ISB ,,(duomenys neskelbtini)“ savo veiklos laikotarpiu atstovavusi didžiosios dalies dabartinių, tiek bendrijai priklausančių, tiek ir į ją neįstojusių (duomenys neskelbtini) gyvenvietės gyventojų interesus santykiuose su trečiaisiais asmenimis, t. y. kaip teisingai pažymėjo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S., iš esmės bendriją sudaro tie patys žmonės, priklausę ISB ,,(duomenys neskelbtini)“. Atitinkamai dėl nurodytų priežasčių atsakovė už bendrojo naudojimo objektus, kuriuos ji 2020 m. gegužės d. skolų suvestinėje įvardijusi kaip inžinerinius tinklus, vandens gręžinius ir asfaltbetonio dangas, statytus jos kūrimosi laikotarpiu, apskaičiavusi atskirų (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo žemės sklypų savininkų skolos sumas. Atkreiptinas dėmesys, jog 2014 m. birželio 18 d. įvykusio bendrijos steigiamojo susirinkimo, pranešimas apie steigiamąjį susirinkimą, jo darbotvarkė ir įstatų projektas 2014 m. gegužės 10 d. buvo paskelbti viešai internete, google grupėje ,,(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini); taip pat pranešimas ir internetinė nuoroda į bendrijos steigimo dokumentus individualių gyvenamųjų namų savininkams atskirai pateikti į pašto dėžutes, taigi, jie neabejotinai turėjo galimybę susipažinti su 2014 m. gegužės 10 d. bendrijos įstatais, kurių 10 punkte nurodyta, jog įsteigtos ir įregistruotos bendrijos nariu individualaus gyvenamojo namo savininkas tampa sumokėjęs bendrijos bendrojo naudojimo objektų sukurimo mokestį (nustatomas pagal tų objektų vertę, tenkančią kiekvienam jais besinaudojančiam nariui). Šiuo atveju bendraieškė I. P. ir jos sutuoktinis E. P., bendraieškė B. N., bendraieškis V. Š., bendraieškis A. J. B., bendraieškis A. A., bendraieškis J. G., bendraieškis F. K., bendraieškė E. V., bendraieškio V. B. sutuoktinė J. B., pateikę 2015 m. kovo 31 d., o bendraieškis V. A., atstovautas dabar jo procesines teises ir pareigas perėmusios bendraieškės A. A. pagal įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) – 2015 m. balandžio 31 d. prašymus dėl įstojimo į bendriją, kuriais prašė priimti juos į bendrijos narius ir įregistruoti bendrijos narių registravimo knygoje, remiantis vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens (lot. – bonus pater familias) elgesio standartu, turėję suvokti tokių prašymų pateikimo padarinius, jog nustačius jiems tenkančią įsiskolinimo už bendrijos bendrojo naudojimo objektus dalį, ši bus padengiama sumokamu stojimo mokesčiu. Iš 2020 m. gegužės 14 d. skolų suvestinės matyti, jog 2020 m. kovo 31 d. už bendrojo naudojimo objektų kūrimą bendraieškė B. N. buvo skolinga – 5 965,00 Eur (už inžinerinius tinklus – 3 533,00 Eur; už vandens gręžinį Nr. 1 – 579,00 Eur; už vandens gręžinį Nr. 2 – 637,00 Eur, už asfaltbetonio dangų įrengimą – 1 216,00 Eur); bendraieškis V. Š. – 637,00 Eur (už vandens gręžinį Nr. 2); bendraieškis E. P. – 5 965,00 Eur (už inžinerinius tinklus – 3 533,00 Eur; už vandens gręžinį Nr. 1 – 579,00 Eur; už vandens gręžinį Nr. 2 – 637,00 Eur, už asfaltbetonio dangų įrengimą – 1 216,00 Eur); bendraieškis J. G. – 3 185,00 Eur (už inžinerinius tinklus – 753,00 Eur; už vandens gręžinį Nr. 1 – 579,00 Eur; už vandens gręžinį Nr. 2 – 637,00 Eur, už asfaltbetonio dangų įrengimą – 1 216,00 Eur); bendraieškė A. A. – 2 432,00 Eur (už vandens gręžinį Nr. 1 – 579,00 Eur; už vandens gręžinį Nr. 2 – 637,00 Eur, už asfaltbetonio dangų įrengimą – 1 216,00 Eur); bendraieškis F. K. – 1 216,00 Eur (už asfaltbetonio dangų įrengimą); bendraieškis A. B. – 1 112,00 Eur (už inžinerinius tinklus); bendraieškė E. V. – 902,00 Eur (už vandens gręžinį Nr. 2 – 637,00 Eur, už asfaltbetonio dangų įrengimą – 265,00 Eur); bendraieškis A. A. – 637,00 Eur (už vandens gręžinį Nr. 2); bendraieškiams V. B., A. M. ir bendraieškės V. P. sutuoktiniui A. P. skolos sumos neįrašytos, pastaruosius, be to, dar ir įtraukus į žemiau pateiktą sąrašą pilnai atsiskaičiusiųjų už bendrojo naudojimo objektų sukūrimą, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkus – bendraieškę V. P. ir jos sutuoktinį A. P.. Taigi, susiklosto kontraversiška situacija, kai, viena vertus, bendraieškiai bendrojo naudojimo objektų egzistavimą neigia, teigdami, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina bendrojo naudojimo objektų sukūrimo fakto, kita vertus, išlaidas, priskaičiuotas už juos, mokėdami, tokiu būdu, kaip ir nurodyta 2014 m. gegužės 10 d. bendrijos įstatų 10 punkte, siekdami įgyti bendrąją dalinę nuosavybės teisę.
55. Pasisakydama dėl faktinių išlaidų bendrojo naudojimo objektams, įvardytiems 2020 m. gegužės 14 d. skolų suvestinėje, sukurti ir juos patyrusių asmenų, teisėjų kolegija pažymi, jog neturi pagrindo nesutikti su atsakove ir trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, R. H. S., kad šių kūrimas buvo finansuojamas iki atsakovės įsteigimo veikusios (tiek atskirai, tiek ir sujungusios savo interesus į ISB ,,(duomenys neskelbtini)“) fizinių asmenų grupės lėšomis, vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų visetą. Siekiant pagrįsti darytą išvadą, teisėjų kolegija aptaria toliau išdėstytą rašytinių įrodymų visetą.
56. Kalbant apie ISB ,,(duomenys neskelbtini)“, kaip apie juridinio asmens, veikusio iki atsakovės įkūrimo, veiklos laikotarpį, apibrėžiant jo ribas, nurodytina, jog ši, Vilniaus miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1990 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 170 ,,Dėl sklypų suteikimo individualinei statybai vykdyti (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini)“ suteikus piliečiams sklypus pagal (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) individualinių namų kvartalo detalaus išplanavimo suderintą projektą, patvirtinant įmonių, organizacijų ir gamyklų administracijos ir profsąjungos komiteto sprendimus (pagal priedėlį) (1 punktas), įregistruota Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto 1990 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 220 ,,Dėl kooperatyvų įstatų įregistravimo, pajamų mokesčio ir įtraukiamų į darbą kooperatyve pagal darbo sutartį, kiekio ir kooperatyvo narių skaičiaus santykio nustatymo, kooperatyvų pavadinimų pakeitimo, įstatų papildymo ir pakeitimo, pakeistų įstatų perregistravimo, kooperatyvų likvidavimo“ 2.3 punktu. Vilniaus miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1990 m. balandžio 18 d. sprendime Nr. 170 ,,Dėl sklypų suteikimo individualinei statybai vykdyti (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini)“ detalizuota, jog sklypus pagal (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) individualinių namų kvartalo detalaus išplanavimo suderintą projektą gavusiems piliečiams, išvardintiems šio sprendimo priedėlyje (į bylą nepateiktas, galimai nėra išlikęs), gyvenamųjų namų iki 130 kv. m² naudingo ploto, ūkinių-buitinių statinių bei kiemo įrenginių statybos darbus leidžiama ne vėliau kaip per vienus metus nuo sklypo suteikimo dienos pradėti vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra parengtas statybos techninis dokumentas, jis suderintas su rajono architektu ir įformintas nustatyta tvarka rajono architekto tarnyboje (3.1, 3.3 punktai). Vilniaus universiteto užsakymu UAB ,,GONDA“ 1990 metų gruodžio mėnesį parengusi Vilniaus universiteto darbuotojų gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) užstatymo projektą; iš UAB ,,GONDA“ Vilniaus universiteto darbuotojų individualių gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) situacijos plano matyti, jog ginčo teritorijoje be paskirtų žemės sklypų, įrengtų vandentiekio, elektros, telefono, dujotiekio tinklų, pažymėtų sutartiniais ženklais, nėra. Remiantis atsakovės 2020 m. balandžio 30 d. aiškinamajame rašte nurodytomis aplinkybėmis, laikotarpiu nuo 1990 metų iki 1993 metų atlikti kvartalo projektinės dokumentacijos parengimo (UAB „Gonda“, UAB „Vilprojektas“), projektų suderinimo su Vilniaus miesto architektūros valdybos atsakingais architektais ir jų patvirtinimo Vilniaus miesto vykdomajame komitete, vidinių gatvių įrengimo (Vilniaus miesto kelių statybos, remonto ir eksploatavimo valdyba Nr. 2), transformatorinės pastotės projektavimo (UAB „Vilprojektas“), jos statybų ir kvartalo prijungimo prie elektros tinklų (Vilniaus miesto vykdomojo komiteto prekybos įmonių statybos-remonto valdyba) darbai. Bylos medžiagos duomenimis, Individualių namų statybos bendrijos užsakymu, UAB ,,Vilprojektas“ 1993 metais parengė individualaus gyvenamo kvartalo (duomenys neskelbtini) (objekto Nr. 93040) inžinerinių tinklų projektą (projekto sudėtis: I tomas – vandentiekis, kanalizacija; II tomas – elektrotechninė dalis; III tomas – ryšiai (techninės sąlygos Nr. 135-90, išoriniai telefono tinklai, skeletinė schema, ryšių skydelis, specifikacija)) ir vandentiekio ir kanalizacijos tinklų generalinio plano, savitakinės ir spaudiminės kanalizacijos išilginių profilių, fekalinės kanalizacijos išilginio profilio (gatvė Nr. 20-14), vandentiekio šulinių detalizacijos (gatvė Nr. 20-14), vandentiekio išilginio profilio (gatvė Nr. 20-14), fekalinės kanalizacijos tinklo generalinio plano, 0,4 kV ir išorinio apšvietimo skaičiavimo schemos, išorinių kvartalo telefono skirstomųjų tinklų skeletinės schemos brėžinius. 1990 m. rugsėjo 1 d. suderintame su Vilniaus m. landšafto architektu I. M. vandentiekio ir kanalizacijos tinklų generaliniame plane (su pastaba, kad tuo atveju, kai vykdant objektų statybos darbus bus reikalinga pašalinti želdinius, to objekto projektas bus derinamas papildomai), sutartiniais ženklais pažymėti projektuojamas vandentiekis, projektuojama ūkio kanalizacija, perspektyvinė lietaus kanalizacija, projektuojamas vandentiekio šulinys, projektuojamas vandentiekio šulinys su priešistoriniu hidrantu, projektuojamas ūkio kanalizacijos šulinys, anksčiau suprojektuota ūkio kanalizacija, numatomas projektuoti vandentiekis, vieta dujotiekiui, projektuojama kanalizacija; po brėžiniu įrašyta pastaba, jog priešgaisriniai rezervuarai užpildomi vandeniu iš vandentiekio šulinių per priešgaisrinius hidrantus. Vilniaus universitetui adresuotas Lietuvos Respublikos Vilniaus valstybinės vandens tiekimo įmonės 1993 m. kovo 18 d. raštas Nr. 7-255 ,,Dėl kanalizacijos tinklų“ patvirtina aplinkybę, jog tuo metu buvo pradėta vykdyta individualių namų kvartalo statyba, atsižvelgiant į kurią, valstybinė vandens tiekimo įmonė sutiko, kad gyvenamojo namo kvartalo nuotekos būtų nuvestos į esamą ūkio-buities kanalizacijos tinklą (200 mm), pažymint, jog pastačius naują kanalizacijos tinklą iš (duomenys neskelbtini) gyvenvietės į Vilniaus miestą, kvartalas turės būti perjungtas prie naujai pastatyto tinklo – normalų nuotekų nuvedimą iš kvartalo įmonė galės garantuoti tik pastačius minėtus kanalizacijos tinklus. Atitinkamai AB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1993 m. gegužės 21 d. rašte Nr. 10400-124 Vilniaus universiteto ūkio direktoriui A. K. nurodė neprieštaraujanti, kad būtų pajungta perpumpavimo stotis 10 kV galingumu, pajungimą atliekant valymo įrenginių el. skydinėje ir sumontuojant apskaitą. UAB ,,Infrasktūros inžinerija“ parengtame situacijos aprašyme papildomai nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. pakloti žinybiniai savitakiniai nuotekų šalinimo tinklai, kuriais nuotekos surenkamos ir nuvedamos į esamą nuotekų siurblinę, eksploatuojamą atsakovės, iš kurios nuotekos perpumpuojamos per AB ,,(duomenys neskelbtini)“ teritoriją (kaip jau minėta, šiai 1993 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 10400-124 davus sutikimą 10 kV galingumo perpumpavimo stoties pajungimui) į esamus UAB ,,Vilniaus vandenys“ nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) g. 0,4 kV ir išorinio apšvietimo skaičiavimo schemoje (suderintoje su VĮ ,,Vilniaus elektros tinklais“, patvirtinant atsakingų asmenų parašais ir antspaudais, dėtais 1993 m. rugsėjo 2 d. ir 1993 m. rugsėjo 6 d.), prie pastabų nurodyta, jog projekto antras etapas atliktas pagal VET technines sąlygas Nr. 297 V VP/71 (1 punktas); šio projekto dalyje numatomas KTP 10 kV elektros tinkle užžiedinimas pagal schemą, duotą brėžinyje LE5 pagal ir kvartalo 0,4 kV elektros energijos tiekimo bei gatvių apšvietimo elektros tinklai (2 punktas); projektu numatoma galimybė pajungti individualius namus prie elektros tinklo, konkretų kiekvieno namo prijungimą prie elektros tinklo sprendžiant atskiru projektu (4 punktas); 0,4 kV EPL oro linijų, kurios skirtos tik elektros energijos tiekimui, atramas montuoti 0,3 m atstumu nuo sklypų ribos; tas oro linijų atramas, ant kurių montuojamas ir išorinio apšvietimo elektros tinklas, montuoti 0,6 m atstumu nuo gatvės bordiūro (5 punktas); visų elektros tinklų, minėtų 5 punkte, montavimo darbus pradėti po to, kai bus sumontuoti kvartalo vandentiekio ir kanalizacijos tinklai (6 punktas). Kadangi UAB ,,Vilprojektas“ parengtoje 0,4 kV ir išorinio apšvietimo skaičiavimo schemoje buvo nurodyta, jog, pirmiausiai, prieš pradedant 0,4 kV EPL oro linijų, kurios skirtos elektros energijos tiekimui, atramų ir tų oro linijų atramų, ant kurių montuojamas ir išorinio apšvietimo elektros tinklas, darbus, turi būti sumontuoti kvartalo vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, 1995 m. liepos 15 d. tarp ISB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos V. V., adresas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius ir UAB „SKALVIS“, adresas (duomenys neskelbtini), korpusas (duomenys neskelbtini), 2-as aukštas, Vilnius sudaryta rangos darbų sutartis, kuria susitarta atlikti rangos darbus – individualaus gyvenamojo kvartalo (duomenys neskelbtini) vandentiekį, prieš pradedant darbus, užsakovui pateikus suderintą su rangovu techninę dokumentaciją ir darbų vykdymo kalendorinį grafiką, numatytas statybines medžiagas, įrengimus, mechanizmus (1, 2.1, 2.2 punktas); bendra rangos darbų kaina – 191 000,00 Lt, numatoma atlikti rangos darbų už 172 000,00 Lt sumą, o darbus baigti 1995 metų gruodžio mėnesį (3 punktas); užsakovas darbų pradžioje sumoka 20,00 procentų sutartos kainos, o tolesnius atsiskaitymus vykdo kiekvieną mėnesį už faktiškai atliktus darbus pagal abiejų šalių pasirašytą aktą (4 punktas); ypatingos sąlygos – užsakovas pateikia ketinius vamzdžius, talkininkauja statybos darbuose, už darbo apsaugą ir saugumą, techniką atsakingas rangovas. Pagal UAB „SKALVIS“ pateiktą darbų sąmatą, iš viso gatvių vandentiekio kaina paskaičiuota 207 228,00 Lt. 1996 m. liepos 15 d. tarp subrangovo UAB ,,Kauno hidrogeologija“ ir Namų statybos bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartis Nr. 53, kurios pagrindu Vilniaus (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritorijoje išgręžtas gręžinys, kurį perdavė subrangovo UAB „Kauno hidrogeologija“ atstovas vyr. gręžimo meistras A. K., o priėmė – Namų statybos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas P. J. 1996 m. žvalgybinio eksploatacinio gręžinio priėmimo-perdavimo aktu; projektinis gręžinio gylis – 150 m. Pagal artezinio gręžinio atliktų darbų aktą darbai pradėti 1996 m. liepos 29 d., kaina – 34 031,74 Lt; gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis UAB ,,Kauno hidrogeologija“ jo išduotu pasu, Vilniaus (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje išgręžtas 1996 m. spalio 30 d., savininkė – Namų statybos bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“. Taip pat UAB „Kauno hidrogeologija“ užsakovės Namų statybos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu 1996 m. spalio 16 d. – 1996 m. lapkričio 12 d. atlikusi siurblio ir priedų prie siurblio, vandentiekio linijos darbus, iš viso kaina – 29 410,71 Lt, darbus priėmė bendrijos pirmininkas P. J.. Visuotinio narių susirinkimo, vykusio 1997 m. rugsėjo 5 d., metu nutarta Individualių statytojų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmininku išrinkti P. J. ir įgalioti jį atstovauti bendrijai sudarant ir pasirašant visus bendrijos vardu atliekamus sandorius bei sutartis (1997 m. rugsėjo 5 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 2 išrašas). Laikotarpiu nuo 1997 metų iki 1998 metų atlikti ir siurblinės, vandens valymo, nugeležinimo stoties įrengimo (UAB „Akvedukas“), požeminės telefoninės ryšių komunikacijos tiesimo (AB „Comliet“), dujų tinklų projektavimo ir tiesimo (UAB „Vilprojektas“, AB „Lietuvos dujos“), pagrindinio privažiavimo kelio nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g. asfaltavimo (UAB „Vilčesta“) darbai (atsakovės 2020 m. balandžio 30 d. aiškinamasis raštas). Vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1998 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 421V ,,Dėl gyvenamųjų namų aplinkos tvarkymo darbų organizavimo ir finansavimo tvarkos“, grupės namų savininkų bendrijai arba gyventojų susirinkimui pritarus ir sutikus surinkti 50,00 procentų lėšų numatomiems darbams atlikti, numatyta galimybė seniūnijai suderinus su Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio skyriumi numatomų atlikti darbų sąmatos projektą, parengti Vilniaus miesto valdybos sprendimo projektą dėl 50,00 procentų lėšų skyrimo numatomiems darbams atlikti ir sudaryti sutartį dėl darbų atlikimo. Būtent Vilniaus miesto valdybos 1998 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 421V ,,Dėl gyvenamųjų namų aplinkos tvarkymo darbų organizavimo ir finansavimo tvarkos“ nustatytą tvarką UAB ,,Fegda“ 1999 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais vykdžiusi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies įrengimo darbus, sutartį 465 237,00 Lt (su PVM) sumai sudariusi su dvejais užsakovais: 50,00 procentų objekto kainos finansavusiu Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio skyriumi ir 50,00 procentų objekto kainos finansavusia Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“ (UAB ,,Fegda“ 2020 m. balandžio 27 d. raštas Nr. 20-02-0087 ,,Dėl informacijos pateikimo“). Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai ,,(duomenys neskelbtini)“ 1999 metų rugsėjo mėnesį buvo išrašytas atliktų darbų aktas Nr. 204/99, kurio suma 232 618,50 Lt ir PVM sąskaita-faktūra. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, finansiniai dokumentai (sutartys, sąskaitos, atliktų darbų aktai) saugomi tik 10 metų po objekto užbaigimo dienos ir šiuo metu objekto dokumentų originalai sunaikinti, UAB ,,Fegda“ 2020 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 20-02-0087 ,,Dėl informacijos pateikimo“ patvirtinusi, jog tiek Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio skyrius, tiek Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus atsiskaitė. Kita vertus, elektroniniame formate išlikęs Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktas 1999 metų rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 204/99 dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių važiuojamosios dalies įrengimo (duomenys neskelbtini), kurio atliktų darbų vertė – 232 618,50 Lt. AB ,,ARTVA“ ir Individualių statytojų bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama pirmininko P. J., 2000 m. birželio 1 d. pasirašė rangos sutartį Nr. MDS 2000/116, kuria susitarta dėl gręžinio ir vandens tiekimo sistemos (našumas 20 m³/h) įrengimo gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. (2 punktas), kad: bendra kaina – 98 735,00 Lt (gali keistis) (3, 5 punktai); 50 000,00 Lt avansas sumokamas iki darbų pradžios (9 punktas)); rangovas darbus pradeda 2000 m. birželio 12 d. ir juos atlieka per 40 dienų (18, 19 punktai), darbų užbaigimo data laikoma atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo data (21 punktas). Eksploatacinio gręžinio įrengimo darbų perdavimas ir priėmimas įformintas 2000 m. rugpjūčio 30 d. atliktų darbų aktu, kurį pasirašę AB „ARTVA“ gręžimo skyriaus vadovas V. S. ir Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas P. J. (kaina – 47 920,00 Lt); užsakovei Individualių statytojų bendrijai ,,(duomenys neskelbtini)“ išduotas gręžtinio šulinio Nr. (duomenys neskelbtini) pasas, išgręžimo data nurodyta 2000 m. liepos 24 d. Kad už AB „ARTVA“ atliktus statybos rangos darbus buvo atsiskaityta, patvirtina į bylą pateikti dokumentai, t. y. kasos pajamų orderis Serija LAB Nr. 0596543, kuriuo iš gyventojų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (pinigus mokantis asmuo – A. P.) už gręžinio ir VTS įrengimą 2000 m. birželio 21 d. priimtas 40 000,00 Lt avansas; kasos pajamų orderis Serija LAT Nr. 0596613, kuriuo iš Individualių statytojų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmininko A. B. už VTS įrengimą 2000 m. rugpjūčio 21 d. priimta 14 000,00 Lt suma ir kasos pajamų orderis Serija LAT Nr. 3219870, kuriuo iš Individualių statytojų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens A. P. už vandens tiekimo sistemos įrengimą pagal 2000 m. birželio 1 d. sutartį Nr. MDS 2000/116 2001 m. vasario 8 d. priimta 18 400,00 Lt suma. Iš 2015 m. liepos 31 d. – 2015 m. rugpjūčio 4 d. elektroninio susirašinėjimo, vykusio tarp bendrijos pirmininko M. Z. ir AB „ARTVA“ projektų direktorius A. K. nustatyta, jog bendrijos atstovas buvęs informuotas, kad visos PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos iki 2004 metų, yra nebesaugomos ir sunaikintos, 2000 m. rugpjūčio 30 d. atliktų darbų akte įrašyta 47 920,00 Lt kaina tik dėl gręžinio įrengimo, tačiau kitame etape buvo įrengiama vandens tiekimo sistema (siurblinė, siurblys, valdymo aparatūra, trasos), todėl 98 735,00 Lt kaina, kuri bendrijos pirmininkui M. Z. buvo nurodyta kaip sumokėta AB ,,ARTVA“ – reali. Individualių statytojų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ susirinkime, įvykusiame 2000 m. gegužės 4 d., nutarta: 1) prašyti išpirkti telekomunikacijų tinklus, įrengtus bendrijos lėšomis; 2) įgalioti P. J. su prašymu kreiptis į AB ,,Lietuvos telekomą“ išpirkti telekomunikacijų tinklus, įrengtus bendrijos lėšomis. Individualių statytojų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo, įvykusio 2000 m. gegužės 4 d., pagrindu 2000 m. birželio 8 d. parengtas įgaliojimas P. J., pasirašytas jo paties, kaip susirinkimo pirmininko, ir sekretoriaus V. V., pasirašyti prašymą išpirkti AB „Lietuvos telekomo“ telekomunikacijų tinklus, įrengtus bendrijos lėšomis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės S. B. patvirtintu 2000 m. birželio 22 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. V., atstovaujantis Individualių statytojų bendriją ,,(duomenys neskelbtini)“, įregistruotą Vilniaus m. Lenino rajono vykdomojo komiteto 1990 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 220, kaip jos buhalteris, įgaliojo P. P. J. būti Individualių statytojų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu (teisiniuose santykiuose su) AB ,,Lietuvos telekomas“ ir jos vardu pateikti prašymus bei pareiškimus dėl bendrijos lėšomis įrengtų telekomunikacijų tinklų išpirkimo (pardavimo), gauti visus reikiamus dokumentus, sumokėti visus reikiamus mokesčius, įstatymo nustatyta tvarka parduoti šiuos tinklus, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, gauti pinigus, už bendriją pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais. 2001 metais, veikdamas pagal jam išduotą įgaliojimą ir atstovaudamas AB ,,Lietuvos telekomo“ telekomunikaciju? paslaugu? vartotoją, savo lės?omis i?sirengusią telekomunikaciju? tinkla? – fiziniu? asmenu? grupę, kurios nariu?, is?vardytu? 1 priede, i?galiotu atstovu buvo paskirtas, P. P. J. (toliau – pardavėja) (sutartis fizinių asmenų grupės vardu patvirtinta 2001 m. vasario 21 d. įgalioto asmens P. P. J.) ir AB ,,Lietuvos telekomas“ (toliau – pirkėja) (sutartis patvirtinta 2001 m. gegužės 1 d. Privačių tinklų skyriaus direktoriaus H. M.), vadovaujantis, be kita ko, pardavėjos 2000 m. liepos 12 d. pras?ymu Nr. 01-6-1-28(0l/00420) dėl savo lės?omis i?rengto tinklo is?pirkimo, sudarė telekomunikacijų tinklo pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. 1/3334, kuria pardavėja įsipareigojo perduoti pirkėjos nuosavybės pardavėjos lėšomis įrengtą telekomunikaciju? tinkla?, o pirkėja – priimti telekomunikaciju? tinkla? ir uz? ji? sumokėti (2.1 punktas). Pardavėja patvirtino ir garantavo, kad yra tikroji tikroji ir teisėta telekomunikacijų tinkle savininkė (4.1 punktas); sutarties sudarymo dieną telekomunikacijų tinklas nėra įregistruotas kaip nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, taip pat nėra parduotas, išnuomotas, įkeistas, ares?tuotas ar kitaip perleistas trečiajai s?aliai, teisme ginc?u? dėl jo nėra, taip pat nėra jokiu? kitų apribojimu? telekomunikaciju? tinklui parduoti (4.2 punktas); pardavėja turi visas atitinkamas teises, i?galiojimus, patvirtinimus ir sutikimus, reikalingus sudaryti sutartį ir visis?kai i?vykdyti pardavėjos i?sipareigojimus pagal jos sąlygas (4.3 punktas); bendraturčiai – fiziniai asmenys per sutarties pasiras?ymo metus nėra pardave? telekomunikaciju? tinklu? arba suma, gauta kiekvieno is? ju? uz? parduotus tinklus, nevirs?ija 1 pajamu? neapmokestinamo minimumo per mėnesi? (4.4 punktas); telekomunikaciju? tinklai yra parduodami, nepažeidžiant bendraturčių ir kitų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių pirmenybės teisiu? pirkti telekomunikacijų tinkla?, nurodyta? tinkle priėmimo-perdavimo akte (sutarties 3 priedas) (4.5 punktas); visi pardavėjos pateikti duomenys apie telekomunikaciju? tinkla? bei bendraturčius, visa kita pardavėjos 2000 m. liepos 12 d. pras?yme Nr. 01-6-1-28(01/00420) nurodyta informacija yra teisinga ir is?sami. Telekomunikaciju? tinklo priėmimo ir perdavimo akte Nr. 1/3334 (sutarties priedas Nr. 3) detalizuota, jog telekomunikacijų tinklas (pagrindiniai techniniai parametrai: vienporiai kabeliai, ilgis – 3 484,50 m; daugiaporiai kabeliai, ilgis – 751,50 m; ryšių kanalizacija, ilgis – 1 671 m; ryšių kanalizacijos šuliniai – 36 vnt.; tinklo galiniai i?renginiai – 71 vnt.), įrengtas 1996 metų lapkričio mėnesį. Kad telekomunikacijų tinklo darbai vykdyti 1996 metais, rodo ir UAB „Vilprojektas“ parengtame išorinių telefono tinkle brėžinyje 1996 m. birželio 17 d. darytas įrašas: ,,telefono kanalizaciją kloti per 3 metrus nuo elektros linijos stulpų“. 2003 m. rugpjūčio 22 d. įgaliotas asmuo P. P. J. ir AB ,,Rytų skirstomųjų tinklų“ pasirašę elektros įrenginių eksploatavimo paslaugų sutartį Nr. 2100/010290, kuria AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ įsipareigojo teikti paslaugos gavėjo elektros įrenginių: 1) 10/0,4 kV lauko KT-1394 ir 2) 0,4 kV OL nuo KT-1394, L = 1, 113 km, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje technologinio valdymo, techninės priežiūros, matavimų ir bandymų paslaugas (sutarties 1.1 punktas). Sutarties priede Nr. 1 ,,Elektros įrenginių eksploatavimo ribų aktas“ nurodyta, jog paslaugos teikėja, t. y. AB ,,Rytų skirstomųjų tinklai“ eksploatuoja paslaugos gavėjo nuosavybėje esančius elektros įrenginius 10/0,4 kV lauko KT-1394 ir 0,4 kV OL nuo KT-1394 (4 x A – 95, L = 0,531 km ir 4 x A – 70, L = 0,582 m) (2 punktas); eksploatavimo ribos nustatomos 0,4 kV OL nuo KT-1394 atramose ant kabelių prijungimo gnybtų į gyventojų pusę (3 punktas); prie pastabų parašyta, jog elektros įrenginių eksploatavimo ribų 1994 m. spalio 13 d. aktas Nr. 501-1039 laikomas negaliojančiu. 2005 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. gyventojai, tame tarpe ir bendraieškės V. P. sutuoktinis A. P. ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), bendraieškės E. V. sutuoktinis J. V. ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), R. K., kuriai mirus, jos turtą – 1/2 dalį žemės sklypo ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paveldėjęs bendraieškis F. K., bendraieškės B. N. sutuoktinis A. N. ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), bendraieškis A. B. ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), bendraieškis J. G. ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), bendraieškis V. A., kurio procesines teises ir pareigas perėmė bendraieškė A. A. ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. S. sutuoktinis E. S. ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), įgaliojo P. J. inventorizuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. elektros tinklus ir tvarkyti (pasirašyti) visus dokumentus, reikalingus šių elektros tinklų perdavimui AB ,,Rytų skirstomieji tinklų“ Vilniaus miesto regionui. 2005 m. rugsėjo 30 d. raštu ,,Dėl ISB ,,(duomenys neskelbtini)“ juridinio statuso“ įgaliotas asmuo P. J. informavęs AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“, jog mirus ISB ,,(duomenys neskelbtini)“, apjungusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, pirmininkui A. M., pagal 2000 metais įsigaliojusį naują Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą ISB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo perregistruota ir neteko juridinio asmens statuso, todėl nuo tada (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. gyventojų interesus atstovauja jų įgaliotas asmuo. 2005 m. spalio 27 d. tarp (duomenys neskelbtini) mikrorajono Vilniaus mieste individualių gyvenamųjų namų savininkų, nurodytų įgaliojime ir atstovaujamų P. P. J., veikiančio pagal gyvenamųjų namų savininkų įgaliojimą (toliau – pardavėjai) bei AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ (toliau – pirkėja) sudaryta energetikos objekto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20240/0/205, kuria pardavėjai perdavė nuosavybės teisę pirkėjai į 10kV kabelinę liniją iki transformatorinės KT-1394, ilgis – 0,644 km, pagal VĮ „Registrų centro“ 2005 m. birželio 3 d. kadastrinių matavimų bylą Nr. 0074 (1.1.1 punktas); komplektinę transformatorinę KT-1394 (1.1.2 punktas); su galios transformatoriumi TMG-400/10 (1.1.3 punktas); 0,4 kV oro liniją nuo KT-1394, ilgis – 1,070 km pagal VĮ ,,Registrų centro“ 2005 m. gegužės 27 d. kadastrinių matavimų bylą Nr. 0072 (1.1.4 punktas), o pirkėja priėmė energetikos objektą ir įsipareigojo už jį sumokėti 4 735,00 Lt (be PVM) (2.1 punktas). Pardavėjai pareiškė ir garantavo, kad parduodamas energetikos objektas jiems priklauso nuosavybės teise (3.1.1 punktas). Papildomai energetikos objekto perleidimo faktą patvirtina į bylą pateiktos elektrinės, principinės 0,4kV OL schemos brėžinyje esanti ranka darytas įrašas, jog KT-1394 ir 0,4kV OL nupirko AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“.
57. Taigi, aptarti rašytiniai duomenys leidžia teigti, jog nuo 1990 m. birželio 6 d., kada Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto 1990 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 220 ,,Dėl kooperatyvų įstatų įregistravimo, pajamų mokesčio ir įtraukiamų į darbą kooperatyve pagal darbo sutartį, kiekio ir kooperatyvo narių skaičiaus santykio nustatymo, kooperatyvų pavadinimų pakeitimo, įstatų papildymo ir pakeitimo, pakeistų įstatų perregistravimo, kooperatyvų likvidavimo“ 2.3 punktu buvo įregistruota ISB ,,(duomenys neskelbtini)“ iki 2000 m. birželio 22 d., kada Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarė S. B. patvirtino 2000 m. birželio 22 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) P. P. J., teisiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje savininkai dalyvavo susivieniję į atskirą organizacinį vienetą – ISB ,,(duomenys neskelbtini)“. Nors Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre ISB ,,(duomenys neskelbtini)“ įregistruota nebuvo, tačiau de facto (lot. – iš tikrųjų), toks, tikslingiau būtų sakyti, susivienijimas veikė, turėjo įgaliotus skirtingas funkcijas vykdyti asmenis, atitinkamai gyventojų vardu prisiimdamas tam tikrus finansinius įsipareigojimus. Iš vėlesniu laikotarpiu, t. y. 2001-2005 metais, sudarytų sutarčių matyti, jog jas sudarę patys individualių gyvenamųjų namų savininkai per savo įgaliotą asmenį P. P. J., atstovavusį jų interesus parduodant AB ,,Lietuvos telekomui“ telekomunikacijų tinklus, o AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ – energetikos objektą. Taigi, kad ta pati fizinių asmenų grupė, kuri nurodytu laikotarpiu veikė tiek ISB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, tiek per įgaliotą asmenį P. P. J. savo lėšomis / įnašais finansavusi dabartinės (duomenys neskelbtini) gyvenvietės infrastruktūros / bendrojo naudojimo objektų sukūrimą, rodo į bylą pateikti gyventojų išsaugoti pakvitavimai / kasos pajamų orderiai, kurie buvo išduoti jų pačių susitarimu paskirtų atsakingų už buhalterijos apskaitos vedimą asmenų arba darbus vykdžiusių rangovų, kitų trečiųjų asmenų. Konkrečiu atveju paminėtini: 1) E. G. išduoti Valstybinės statybos įmonės ,,ELISA“ – 1991 m. spalio 2 d. kasos pajamų orderio kvitai Nr. 653892 – už darbus pagal sutartį Nr. 13, 7 000,00 rub. ir Nr. 653893 – pagal sutartį Nr. 13, 3 000,00 rub. (byloje nėra duomenų, kokius darbus minėta įmonė konkrečiai atlikusi) bei ISB „(duomenys neskelbtini)“ – kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AN Nr. 381588, 1995 m. gegužės 19 d. už komunikacijas perdavus 3 200,00 Lt; 1995 m. gegužės 30 d. pakvitavimas, kuriame nurodyta, jog už komunikacijas priimta 200,00 JAV dolerių ir 3 000,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 EL Nr. 889559, šiam 1995 m. spalio 11 d. už komunikacijas perdavus 600,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 EL Nr. 889554, 1995 m. lapkričio 3 d. už komunikacijas perdavus 1 200,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 EL Nr. 889533, 1996 m. gegužės 20 d. už komunikacijas perdavus 5 000,00 Lt ir tai pačiai datai išrašytas pakvitavimas; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 EL Nr. 889554, 1996 m. birželio 26 d. už telefoną perdavus 1 000,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 EL Nr. 889525, 1996 m. birželio 26 d. už komunikacijas perdavus 400,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 EL Nr. 889512, 1996 m. liepos 27 d. už komunikacijas perdavus 800,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitą Serija 23 EL Nr. 889674, 1996 m. liepos 30 d. už telefono komunikacijas perdavus 500,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 EL Nr. 889502, 1996 m. rugsėjo 7 d. už vandentiekį (papild.) perdavus 1 500,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 EL Nr. 889610, 1996 m. lapkričio 15 d. už vandens gręžinį perdavus 400,00 Lt; 1997 m. kovo 7 d. pakvitavimas, kuriame nurodyta, jog ISB ,,(duomenys neskelbtini)“ paėmė iš statytojo G. 700,00 Lt telefono kabeliui; kasos pajamų orderio kvitas Serija SAA Nr. 4396507, 1997 m. birželio 5 d. už dujotiekio projektavimą perdavus 500,00 Lt; 1997 m. liepos 23 d. kasos pajamų orderis Serija SAA Nr. 4396507, patvirtinantis 100,00 Lt sumokėjimo faktą; 2) A. K. ISB „(duomenys neskelbtini)“ išduoti – kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AN Nr. 233865, 1993 m. birželio 30 d. už komunikacijas perdavus 50,00 JAV dolerių; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AN Nr. 381548, 1994 m. rugpjūčio 6 d. už komunikacijas perdavus 400,00 (valiuta nepatikslinta); kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AN Nr. 381545, 1994 m. rugpjūčio 15 d. už komunikacijas perdavus 800,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 EL Nr. 889619, už telefono kabelį perdavus 600,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 EL Nr. 889632, 1996 m. vasario 10 d. už vandens gręžinį (papildomai) perdavus 1 000,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 EL Nr. 889690, 1996 m. liepos 5 d. perdavus 1 000,00 Lt; 3) R. G. ISB ,,(duomenys neskelbtini)“ išduoti – kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AI Nr. 233806, 1993 m. gegužės 20 d. už komunikacijas perdavus 100,00 JAV dolerių; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AI Nr. 233852, 1993 m. birželio 28 d. už komunikacijas perdavus 100,00 JAV dolerių; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AN Nr. 381417, 1993 m. rugsėjo 15 d. už komunikacijas perdavus 100,00 JAV dolerių; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AN Nr. 381441, 1993 m. spalio 7 d. už komunikacijas perdavus 1 200,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AN Nr. 381536, už komunikacijas 1994 m. liepos 29 d. už komunikacijas perdavus 1 200,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AN Nr. 381566, 1995 m. balandžio 14 d. už komunikacijas perdavus 2 000,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AN Nr. 381590, 1995 m. birželio 8 d. už komunikacijas perdavus 800,00 Vokietijos markių; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 EL Nr. 889590, 1995 m. liepos 21 d. už komunikacijas perdavus 3 784,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 EL Nr. 889625, 1996 m. spalio 28 d. už telefono komunikacijas perdavus 400,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 EL Nr. 889686, 1996 m. liepos 12 d. už telefono komunikacijas perdavus 1 000,00 Lt; 1999 m. rugpjūčio 20 d. pakvitavimas Nr. 37, kuriame nurodyta, jog priimta 4 200,00 Lt; 4) G. R. ISB ,,(duomenys neskelbtini)“ išduoti – 1997 m. sausio 12 d. ranka D. M. surašytas kasos pajamų orderis, kuriame nurodyta, kad bendrija „(duomenys neskelbtini)“ iš nario R. G. gavo įnašą už komunikacijas – 3 000,00 Lt; 1997 m. vasario 16 d. ranka D. M. surašytas kasos pajamų orderis, kuriame nurodyta, kad bendrija „(duomenys neskelbtini)“ iš nario R. G. gavo 2 000,00 (valiuta nepatikslinta) įnašą; kasos pajamų orderio kvitas Serija SAA Nr. 4396507/4, šiam 1997 m. gegužės 24 d. už komunikacijas perdavus 2 000,00 Lt; 5) A. P. ISB ,,(duomenys neskelbtini)“ išduoti – kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AI Nr. 233887, 1993 m. liepos 30 d. už komunikacijas perdavus 50,00 JAV dolerių; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AN Nr. 381421, 1993 m. rugsėjo 15 d. už komunikacijas perdavus 50,00 JAV dolerių; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AN Nr. 381433, 1993 m. rugsėjo 30 d. už komunikacijas perdavus 50,00 JAV dolerių; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AN Nr. 381473, 1993 m. lapkričio 9 d. už komunikacijas perdavus 500,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AN Nr. 381516, 1994 m. sausio 24 d. už komunikacijas perdavus 1 500,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AN Nr. 381596, 1995 m. birželio 4 d. už komunikacijas perdavus 2 000,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 EL Nr. 889592, 1995 m. liepos 18 d. už komunikacijas perdavus 2 000,00 Lt; 6) R. Ž. išduoti – Vilniaus taupomojo banko Vilniaus skyriaus (filialo) Nr. 710 1991 m. sausio 4 d. kvitas Serija A Nr. 276556, kuriame nurodyta, jog nurašyta Individualiai statytojų bendrijai ,,(duomenys neskelbtini)“ – 500,00 rub. bei ISB ,,(duomenys neskelbtini)“ – kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AI Nr. 233803, 1993 m. gegužės 19 d. už komunikacijas perdavus 100,00 JAV dolerių; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AI Nr. 233863, 1993 m. liepos 1 d. už komunikacijas perdavus 50,00 JAV dolerių; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AI Nr. 233885, 1993 m. liepos 30 d. už komunikacijas perdavus 50,00 JAV dolerių; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AN Nr. 381475, 1993 m. lapkričio 20 d. už komunikacijas perdavus 1 200,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AN Nr. 381552, 1994 m. rugsėjo 20 d. už komunikacijas perdavus 1 260,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AN Nr. 381563, 1995 m. balandžio 9 d. už komunikacijas perdavus 2 000,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 AN Nr. 381584, 1995 m. gegužės 28 d. už komunikacijas perdavus 2 000,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 EL Nr. 889560, 1995 m. spalio 20 d. už komunikacijas perdavus 4 000,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 EL Nr. 889612, 1996 m. lapkričio 7 d. už telefono kabelį perdavus 400,00 Lt; kasos pajamų orderio kvitas Serija 23 EL Nr. 889691, 1996 m. perdavus 1 000,00 Lt; 1999 m. liepos 29 d. pakvitavimas Nr. 16, kuriame nurodyta, jog priimta 4 200,00 Lt; 7) K. D. ISB ,,(duomenys neskelbtini)“ išduotas 2000 m. birželio 9 d. pakvitavimas Nr. 69, kuriame nurodyta, jog iš jo už vandentiekį gauta 2 000,00 Lt; 8) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. H. S. ISB „(duomenys neskelbtini)“ išduota 2007 m. vasario 8 d. pažyma, pasirašyta V. V., kurioje nurodyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. H. S. įnešė 14 000,00 Lt už komunikacijas ir gatvių asfaltavimą už naujai formuojamą žemės sklypą ir yra pilnai atsiskaičiusi su bendrija.
58. Iš 2014 m. spalio 3 d. vandentiekio gręžinių, siurblinės su automatinio siurblių valdymo sistemos, vandens valymo filtrų ir kito turto bei įsipareigojimų priėmimo-perdavimo akto matyti, jog ISB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama pirmininko P. J., perdavusi, o atsakovė, atstovaujama pirmininko M. Z., perėmusi pilnai funkcionuojančius inžinerinius infrastruktūros įrenginius bei turimą techninę-projektinę dokumentaciją – gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini); gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini); siurblinę su valymo filtrais ir siurblių valdymo sistema; siurblinės elektros įvadą; techninę dokumentaciją (gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) pasą (Kauno hidrogeologija); gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) pasą (AB ,,ARTVA“); inžinerinių tinklų planą iš gręžinio projekto; inžinerinį topografinį planą M 1:500 su papildymais ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g.) (AB „Inžineriniai tyrinėjimai“); kvartalinių inžinerinių tinklų planą Nr. 93040 ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g.); išorinių elektros tinklų su transformatorine ir gatvių apšvietimo el. tinklų gen. planą M 1:500 su suderinimais ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g.); vandens tiekimo sistemos techninio aptarnavimo sutartis ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus. Bendrojo naudojimo objektai / vietiniai inžineriniai tinklai detalizuoti nutarties 38 punkte nurodytuose 2015 m. spalio 12 d. atsakovės bendrojo naudojimo objektų apraše ir individualiųjų gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo objektų 2015 m. lapkričio 9 d. apraše Nr. 11/09, už kurių projektavimą ir įrengimą, kitaip tariant, sukūrimą bendrąja prasme, remiantis buvusio bendrijos pirmininko M. Z. 2015 m. spalio 21 d. elektroniniu laišku, kartu su kitomis buvusios patirtos 1 115 800,00 Lt išlaidos, kurias sudaro: 1) komunikacijų projektavimas (1992 m.) – 19 550,00 Lt; 2) sklypų elektrifikavimas (1992-1993 m.) – 107 780,00 Lt; 3) magistralinė kanalizacija (1994 m.) – 204 560,00 Lt; 4) kanalizacijos siurblinė (1996 m.) – 59 600,00 Lt; 5) vandentiekio kvartaliniai tinklai (1995 m.) – 189 433,00 Lt; 6) gatvių projektavimas, formavimas, žvyravimas iki asfaltavimo (1995 m.) – 40 084,00 Lt; 7) vandens nugeležinimo įrenginiai (1998 m.) – 40 200,00 Lt; 8) šiukšlių konteineriai ir išvežimas iki 1999 m. – 9 040,00 Lt; 9) vandens gręžinys (1996 m.) – 66 400,00 Lt; 10) vandens gręžinys (2000 m.) – 98 735,00 Lt; 11) gatvių asfaltavimas (1999 m.) – 232 618,00 Lt; 12) vandens siurblių keitimas ir hidroforo renovacija (2005 m.) – 32 500,00 Lt; 13) vandens atšakos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. renovacija – 15 300,00 Lt. Tame pačiame buvusio bendrijos pirmininko M. Z. 2015 m. spalio 21 d. elektroniniame laiške toliau pasakyta, jog su organizuota asmenų grupe atsiskaitę 45 gyvenamųjų namų savininkai, iš kurių surinkta – 829 300,00 Lt (kai kurie jų savo dalį įnešę medžiagomis, gavę nuolaidas, mokėdami į priekį (o ne daliniais atsiskaitymais), taip pat už antrą žemės sklypą); iš nepilnai atsiskaičiusių 26 individualių namų savininkų surinkta 281 500,00 Lt, iš kurių 8 pilnai atsiskaitė, o neatsiskaičiusiųjų 18 skola sudaro 167 000,00 Lt.
59. Didžioji buhalterinės apskaitos dokumentų dalis – neišlikusi. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. H. S. pabrėžusi, jog neigiamos įtakos lėšų apskaitai ir skaidriai buhalterijai, neišduodant pakvitavimų už įnašus – lėšas, skirtas įrangai įsigyti ir darbams vykdyti, turėję statybų laikotarpį tarp kaimynų buvę bendruomeniški santykiai, grįsti tarpusavio pasitikėjimu. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Ketvirtojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos N. D. 2016 m. balandžio 13 d. surašytame liudytojo M. Z. apklausos protokole nurodyta, jog skolingi asmenys (ir, tikėtina, jų skolos dydis) iš esmės nustatyti įgaliotinių susirinkimo metu jiems ir aktyviems nariams žodžiu (kai kurie elektroniniu paštu persiuntė dokumentus) pateikus pavardes tų, kurie nėra susimokėję už infrastruktūros sukūrimą (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje; M. Z. užsirašęs skolininkų duomenis ir kokią sumą konkrečiai kiekvienas jų yra skolingas, o sąrašą pateikęs UAB ,,Skaidri apskaitos sistema“, kuri veda atsakovės buhalteriją. Aptartos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog skolos sumų, minimų bendrijos pirmininko M. Z. 2015 m. spalio 21 d. elektroniniame laiške, dydžiai nustatyti remiantis likusiais buhalterinės apskaitos dokumentais, tiek perduotais ISB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir įgaliotų asmenų / aktyvių narių bei jų duotais žodiniais parodymais.
60. Teisėjų kolegija, kaip minėta, nustačiusi, jog fizinių asmenų grupė, kuri buvo sujungusi savo interesus į ISB ,,(duomenys neskelbtini)“, faktiškai patyrusi bendrojo naudojimo objektų, šiuo metu perduotų atsakovei, sukūrimo išlaidas. Bendraieškiai byloje ginčija tiek atsakovės teisę reikalauti šių išlaidų atlyginimo kaip įsiskolinimo iš jų, tiek ir savo bendrąją dalinę nuosavybės teisę į bendrojo naudojimo objektus, sukuriančius jiems pareigą ją išlaikyti, be kita ko, atsikirtimų motyvus grįsdami 2015 m. gruodžio 30 d. prašymu dėl inžinerinių tinklų pripažinimo bešeimininkiais. Iš 2015 m. gruodžio 30 d. prašymo dėl inžinerinių tinklų pripažinimo bešeimininkiais, pateikto S. S. (duomenys neskelbtini) gyventojų vardu, jog prašoma inicijuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. esančių objektų: 1) vandentiekio tinklų V-1; 2) ūkio kanalizacijos K-1 iki nuotekų siurblinės; 3) inžinerinio statinio – vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini); 4) inžinerinio statinio – vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini); 5) inžinerinio statinio – nuotekų siurblinės, – pripažinimą bešeimininkiais. CPK 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, bendraieškiai, teigdami, jog minėti bendrojo naudojimo objektai yra bešeimininkiai daiktai, turėjo pateikti įrodymus, jog 2015 m. gruodžio 30 d. prašymo pagrindu inžinerinių tinklų pripažinimo bešeimininkiais procesas pradėtas ir, atsižvelgiant į praėjusį laikotarpį nuo jo pateikimo, įvykdytas. Šiuo atveju atsakovės 2016 m. kovo 8 d. prašymu Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos parengtuose Žemės gelmių registro gręžinių dalies 2016 m. balandžio 5 d. išrašuose nurodyta, jog gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) (koordinatės – (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini)), įrengtas AB ,,Kauno hidrogeologija“ 1996 m. spalio 30 d., įregistruotas – 1997 m. liepos 17 d., gręžinio savininkė nuo 2014 m. spalio 3 d. – atsakovė; atitinkamai gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) (koordinatės – (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini)), įrengtas AB ,,ARTVA“ 2000 m. liepos 24 d., įregistruotas – 2000 m. gruodžio 27 d., gręžinio savininkė nuo 2014 m. spalio 3 d. – atsakovė. Taip pat, buvęs atsakovės pirmininkas M. Z., pridėjęs Žemės gelmių registro gręžinių dalies 2016 m. balandžio 5 d. išrašus, 2016 m. birželio 16 d. kreipęsis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vadovą su prašymu suteikti leidimą eksploatuoti vandens gręžinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), daryti jų kadastrinę bylą, registruoti VĮ ,,Registrų centre“ atsakovės vardu, nes jie yra valstybinėje žemėje. Taigi, tiek 2016 m. balandžio 5 d. išrašai, tiek 2016 m. birželio 16 d. prašymas paneigia aplinkybę, jog vien jau du iš 2015 m. gruodžio 30 d. prašyme nurodytųjų bendrojo naudojimo objektų buvo faktiškai pripažinti bešeimininkiais. Bendraieškių rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta aplinkybė, jog UAB „Vilniaus vandenys“ atlieka statybos darbus, i?rengia inz?inerinius tinklus, ką įrodo is?duotas statybos leidimas vandentiekio tinklams, bre?z?iniai ir vandentiekio ir buitiniu? nuoteku? tinklu? statybos projektas, per se nepaneigia įgytos nuosavybės į ginčo objektus fakto.
61. UAB „Inžinerinė vizija“ 2018 metų spalio parengtame techniniame vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus m. statybos projekte prie techninės specifikacijos nurodyta, jog rangovas turės perjungti esamus kvartalinius atsakovės vandentiekio tinklus prie naujai statomų tinklų, taip pat perjungti esamus nuotekų tinklus prie naujai statomos nuotekų siurblinės. Bendraieškiai nepateikę jokių duomenų apie šiuo metu UAB „Vilniaus vandenims“ ar Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn perduotą bendrojo naudojimo tinklų nuosavybę.
62. Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. vasario 12 d. nutartimi civiline?je byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 perduodama bylą nagrinėti iš naujo įpareigojusi nustatyti konkrečius įstatyme įtvirtintus bendraieškių (kiekvieno individualiai) nuosavybės teisės įgijimo pagrindus – įstatyme nustatytas aplinkybes (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuriomis siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnyje: nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (1 punktas), paveldėjimu (2 punktas), pagaminant naują daiktą (4 punktas), kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Visi šiame straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas jų atskirai pakankamas nuosavybės teisei įgyti (Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 12 d. nutartis civiline?je byloje Nr. 3K-3-3-701/2020).
63. Teisėjų kolegija pažymi, jog į bylą atsakovė pateikusi Vilniaus miesto mero 1991 m. kovo 4 d. potvarkio Nr. 512V 2 priedėlį su sąrašu piliečių, kuriems patikslinami sklypų plotai individualių gyvenamųjų namų statybai, į kurį įtraukti: bendraieškis V. B. (sklypo Nr. 14, plotas – 680 kv. m²), bendraieškis V. A., kurio procesines teises ir pareigas perėmė bendraieškė A. A. (sklypo Nr. 23, plotas – 660 kv. m²), bendraieškis J. G. (sklypo Nr. 28, plotas – 900 kv. m²), bendraieškė B. N. (sklypo Nr. 33, plotas – 660 kv. m²); bendraieškės V. P. sutuoktinis A. P. (sklypo Nr. 63, plotas – 625 kv. m²), bendraieškė E. V. (sklypo Nr. 72, plotas – 615 kv. m²). Iš VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų ir kartu su jais bendraieškių pateiktų nuosavybės teisių įgijimo dokumentų matyti, jog bendraieškis A. B. įgijęs žemės sklypą, esantį Tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 42 (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius) pagal 1994 m. gruodžio 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/95-2753, gyvenamojo namo statybos pabaigos metai – 1992 metai; bendraieškio V. Š. sutuoktinė R. Š. įgijusi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kvartale, Vilniuje (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius) pagal 1996 m. gruodžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DF-3553, gyvenamojo namo statybos pradžios-pabaigos metai – 2007 metai / 2014 metai; bendraieškis F. K. įgijęs gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius) pagal 2008 m. gegužės 15 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 1-2259 bei 2012 m. balandžio 18 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 1-2000 (2008 m. gegužės 15 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime Nr. 1-2259 detalizuota, jog jo paveldėtąją 1/2 dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje mirusioji bendraieškio F. K. motina R. K. įgijusi pagal 1998 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10-505; 1998 m. balandžio 6 d. pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre registruotą žemės sklypą ir teisės į jį Nr. 01/26675), statybos pabaigos metai – 1996 metai; bendraieškis A. A. įgijęs gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius) pagal 1998 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1991 metai. Taigi, ISB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikimo laikotarpiu, kada buvo kuriama dabartinės (duomenys neskelbtini) gyvenvietės infrastruktūra tiesiant vietinius inžinerinius tinklus, kelius, elektros tiekimo, telekomunikacijų tinklus bendraieškiai V. B., V. A., kurio procesines teises ir pareigas perėmė A. A., J. G., B. N., V. P. (kuriai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje A. P. perleidęs 2001 m. spalio 19 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)), E. V., A. A., R. K., kurios nekilnojamasis turtas nuosavybės teise perėjęs įpėdiniui bendraieškiui F. K., bendraieškis V. Š. ir bendraieškis A. B. nuosavybės teise įgiję nekilnojamojo turto objektus. Tuo metu, kaip jau buvo minėta, ISB ,,(duomenys neskelbtini)“ palaipsniui, skirtingais etapais sudarant sutartis su rangovais įrenginėjusi atskirus infrastruktūros objektus. 1995 m. liepos 15 d. rangos darbų sutartyje, kurią pasirašę ISB ,,(duomenys neskelbtini)“ su UAB ,,SKALVIS“, buvusios įtrauktos ypatingos sąlygos, kad užsakovas talkininkauja statybos darbuose. Be to, į bylą atsakovė pateikusi elektroninius susirašinėjimus, vykusius tarp atskirų bendraieškių ir buvusio atsakovės pirmininko M. Z.. Bendraieškio A. B. 2015 m. vasario 4 d. elektroniniame laiške, rašytame buvusiam atsakovės pirmininkui M. Z., nurodyta, jog bendraieškis A. B. – vienas iš bendrijos gyventojų, laiku susimokėjęs 30 000,00 Lt vertės įnašą, kuris buvo renkamas ir perduotas V. V. už elektros tinklų, bendros vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemos įrengimą (įskaitant papildomai rinktus 2 000,00 Lt už antrąjį gręžinį), telefonų tinklų bei asfaltų gyvenvietėje nutiesimą; bendraieškė V. P. 2015 m. birželio 21 d. elektroniniame laiške nurodžiusi, kad: kviečia kaimynus nepamiršti pervesti pinigų už vandentiekio ir nuotekų eksploataciją; jiems su vyru kurį laiką nebuvo siųsti mokėjimo lapeliai, todėl liko už porą mėnesių skolingi, tačiau įsiskolinimą padengs, tik nesutinka mokėti už įvairias pirmininko išlaidas; pats pirmininkas galėtų save įtraukti į skolininkų sąrašą, nes neprisidėjo prie infrastruktūros sukūrimo, o iki susikuriant bendrijai, nieko nemokėjo už jos naudojimą, už jį mokėjo kaimynai, todėl jis skolingas jiems, o ne bendrijai, klausdama ar kas nors perdavė savo dalį bendrijai, atsakydama, jog asmeniškai ji – ne; bendraieškė E. V. 2015 m. birželio 20 d. buvusiam bendrijos pirmininkui M. Z. adresuotame elektroniniame laiške rašiusi, jog nepripažįsta savo skolos ypač dabar, kai sužinojo, jog už paskutinį mokėjimą buvęs vyras negavo patvirtinančio lapelio, o tik pasirašė pas kaimyną B. sąsiuvinyje. Atkreiptinas dėmesys, jog ISB ,,(duomenys neskelbtini)“ su AB ,,Artva“ 2000 m. birželio 1 d. pasirašius rangos sutartį Nr. MDS 2000/116, už atliktus gręžinio ir vandens tiekimo sistemos darbus būtent bendraieškis A. B., įrašytas į kasos pajamų orderį Serija LAT Nr. 0596613 kaip ISB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, už vandens tiekimo sistemų įrengimą 2000 m. rugpjūčio 21 d. perdavęs 14 000,00 Lt sumą. 2005 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. gyventojai, taip pat ir bendraieškės V. P. sutuoktinis A. P. ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), bendraieškės E. V. buvęs sutuoktinis J. V. ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), R. K., kuriai mirus, jos turtą – 1/2 dalį žemės sklypo ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paveldėjęs bendraieškis F. K., bendraieškės B. N. sutuoktinis A. N. ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), bendraieškis A. B. ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), bendraieškis J. G. ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), bendraieškis V. A., kurio procesines teises ir pareigas perėmė bendraieškė A. A. ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) įgaliojo P. J. inventorizuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. elektros tinklus ir tvarkyti (pasirašyti) visus dokumentus, reikalingus šių elektros tinklų perdavimui. Individualių gyvenamųjų namų savininkų, atstovaujamų P. J., ir AB ,,Rytų skirstomųjų tinklų“ sudarytoje 2005 m. spalio 27 d. energetikos objekto pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 20240/0/205, pardavėjai, t. y. individualių gyvenamųjų namų savininkai, kurie buvo įgalioję P. J. pasirašyti visus dokumentus, reikalingus elektros tinklų perdavimui, pareiškę ir garantavę, kad parduodamas energetikos objektas jiems priklauso nuosavybės teise (3.1.1 punktas). Taigi, sutinkant su atsakove, pagal visuotinai pripažintą principą, to paties negalima kartu ir teigti, ir neigti (contria non audiendus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008 ir kt.). Konkrečiu atveju, bendraieškiai viena vertus, aptartų rašytinių įrodymų pagrindu pripažįsta savo bendrąją dalinę nuosavybės teisę, pavyzdžiui, bendraieškis A. B. nurodo, jog sumokėjo 30 000,00 Lt įnašą, perduodamas jį V. V., už elektros tinklų, bendros vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemos įrengimą (įskaitant papildomai rinktus 2 000,00 Lt už antrąjį gręžinį), telefonų tinklų bei asfaltų gyvenvietėje nutiesimą, be to, pagal 2000 m. rugpjūčio 21 d. pagal kasos pajamų orderį Serija LAT Nr. 0596613 būtent jis, įvardytas kaip ISB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, už vandens tiekimo sistemų įrengimą perdavė 14 000,00 Lt sumą, bendraieškė V. P. teigia, jog savo dalies bendrijai neperdavė, bendraieškė E. V. nurodo, jog jos vyras mokėjo už infrastruktūrą, tačiau negavo pakvitavimo, o tik pasirašė pas kaimyną – kitą bendraieškį A. B. sąsiuvinyje; taip pat, kaip matyti tiek iš 2005 m. spalio 27 d. energetikos objekto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20240/0/205 turinio, tiek ir jos sudarymo aplinkybių, bendraieškės V. P. sutuoktinis A. P., bendraieškės E. V. buvęs sutuoktinis J. V., R. K., kuriai mirus, jos turtą – 1/2 dalį žemės sklypo ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paveldėjęs bendraieškis F. K., bendraieškės B. N. sutuoktinis A. N., bendraieškis A. B., bendraieškis J. G., bendraieškis V. A., kurio procesines teises ir pareigas perėmė bendraieškė A. A. pareiškę ir garantavę, kad parduodamas energetikos objektas jiems priklauso nuosavybės teise (pagal atsakovės aiškinamąjį raštą, transformatorinės pastotės statybos ir kvartalo prijungimo prie elektros tinklų darbai vykdyti 1991-1993 metais, ką netiesiogiai patvirtina 2003 m. rugpjūčio 22 d. elektros įrenginių eksploatavimo paslaugų sutarties Nr. 2100/010290 priedas Nr. 1, kuriame nurodyta, jog elektros įrenginių (būtent parduotų pagal 2005 m. spalio 27 d. energetikos objekto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20240/0/205) eksploatavimo ribų 1994 m. spalio 13 d. aktas Nr. 501-1039 laikomas negaliojančiu), kita vertus, jie tiek bendrojo naudojimo objektų sukūrimo aplinkybes, tiek ir bendrosios dalinės nuosavybės teises neigia. Tokiu atveju, teisėjų kolegijos manymu, iš rašytinių įrodymų visumos, gali būti daroma išvada, jog bendraieškiai F. K. ir A. A. nuosavybės teisę įgiję paveldėjimu, o bendraieškiai V. P., E. V., B. N., A. B., V. Š., A. A., J. G., V. B. – pagaminant naują daiktą, atsižvelgiant į tai, jog dalis infrastruktūros kūrimo darbų, pavyzdžiui, vandentiekio statybos darbai, vykdyti fizinių asmenų grupei, susijungusiai į ISB ,,(duomenys neskelbtini)“, talkininkaujant statybos darbuose (nesant į bylą pateiktų priešingų duomenų), taip pat, jų pačių teigimu, davus piniginius įnašus už elektros tinklų, bendros vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemos įrengimą, telefonų tinklų bei asfaltbetonio dangos gyvenvietėje nutiesimą (ką dalinai patvirtina ir 2020 m. gegužės 14 d. skolų suvestinės duomenys), taip pat, byloje esančiais rašytiniais duomenimis, įgijus bendrąja daline nuosavybe dalį iš sukurtų bendrojo naudojimo objektų, t. y. energetikos objektus, ir jais disponavus, parduodant AB „Rytų skirstomiesiems tinklams“ (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).
64. Tuo tarpu dėl bendraieškių I. P. ir A. M. teisėjų kolegija pažymi, jog 2012 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bendraieškei I. P. ir jos sutuoktiniui E. P. išreiškus valią įgyti nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su tikslu statyti jame gyvenamąjį namą, kuris vėliau, VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buvo prijungtas prie vietinio vandentiekio ir vietinio nuotekų šalinimo sistemų, atsižvelgiant į uždarą (duomenys neskelbtini) vietovės teritorijos lokaciją, ji bendrąją dalinę nuosavybės teisę į bendrojo naudojimo objektus įgijusi pagal sandorį (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nėra šalių ginčo dėl aplinkybės, jog vienintelė bendraieškė A. M. turi įsirengusi savo gręžinį, todėl jos gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje šalinamos nuotekos, neskaičiuojant vandens tiekimo išlaidų. Kadangi bendraieškė A. M. turi tik atskirą vandens tiekimo sistemą, alternatyvios nuotekų šalinimo sistemos jai neįsirengusi, analogišku pagrindu, t. y. sandoriais pagal 2011 m. gegužės 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. balandžio 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sietinas jos bendrosios dalinės nuosavybės įgijimas į konkrečius bendrojo naudojimo objektus – nuotekų vamzdynus ir nuotekų siurblinę (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
65. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčo santykiai kvalifikuotini kaip bendraturčių tarpusavio santykiai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, išlaikymu ir priežiūra, kuriuos reguliuoja CK 4.76 straipsnis bei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo normos. Tokiu atveju darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkinęs bendraieškių patikslinto ieškinio reikalavimą, pripažindamas, jog skundžiami nutarimai jiems nesukūrę turtinių prievolių, pareigoms, susijusios su bendros dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, išlaikymu ir priežiūra esant numatytoms įstatyme, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas keistinas.
Dėl bendrijos išlaidų atlyginimo
66. Remiantis bylos medžiaga, bendraieškiai pareiktame ieškinyje ir Lentelėje Nr. 1 nepripažino atsakovo reikalaujamų išlaidų kurias sudarė: 296,96 Eur išlaidos VĮ „Registrų centras“; 120,00 Eur išlaidos UAB „Iškylauk“ už paplūdimio tinklą, aikštelės linijas; 121,00 Eur išlaidos UAB „Gamtovaizdis“ už žolės pjovimą; 316,87 Eur išlaidos UAB „Dotnuvos projektai“ už vejų žolės mišinį; 150,00 Eur išlaidos UAB „Froleta“ už bendrojo apyrašo pildymą, apžiūros aktą; 140,00 Eur išlaidos SB „Tyrinėtojas“ už (duomenys neskelbtini) ežero tiltelio remontą; 70,00 Eur išlaidas VŠĮ „Kibernetinis skydas“ už skaitmenines paslaugas; 7,62 Eur išlaidas Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos už gręžinių įrašus; 60,57 Eur išlaidos antstolei B. P. už administracinį bylos mokestį; 453,34 Eur išlaidos advokatei R. R. už teisines paslaugas; 1900,00 Eur išlaidos už advokato padėjėjo Š. V. teisines paslaugas; taip pat atsakovės reikalavimo mokėti įmokas į kaupiamąjį fondą ir reikalavimo mokėti skolą trečiajam asmeniui.
67. Teismų praktikoje (pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1483-431/2018, 2019 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-38-590/2019) yra pasisakyta, jog vien tai, kad atsakovas nėra bendrijos narys nepaneigia aplinkybės, jog bendrijos samdomi darbuotojai neatlieka pareigų, skirtų bendrijos bendrojo naudojimo objektams administruoti, taip pat kitų pareigų, susijusių su bendru bendrijos tinkamu teisių ir pareigų užtikrinimu. Bendrojo naudojimo objektų administravimas ir priežiūra sudaro pagrindinę bendrijos veiklą, bendrijos veikla susijusi su visų bendraturčių interesais, todėl negalima nustatyti, kokia dalis bendrijos pirmininko paslaugų yra teikiama visiems sodininkams (ne bendrijos nariams, kitiems asmenims), o kokia – išimtinai bendrijos nariams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, kurioje buvo spręstas būtinųjų išlaidų bendrajai dalinei nuosavybei eksploatuoti ir prižiūrėti atlyginimo klausimas, nurodyta, jog prie šių išlaidų pagrįstai priskirtos ne tik lėšos, sumokėtos už medžiagas, darbus, paslaugas tiesioginiam bendro tokio turto išlaikymui, tvarkymui, bet ir kitos išlaidos, kurios būtinos bendro turto priežiūrai administruoti, pavyzdžiui, kanceliariniams reikmenims, kitoms priemonėms, būtinoms skelbimams, ataskaitoms apie panaudotas lėšas rengti, kt.
68. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus dėl bendraieškių pateiktoje lentelėje Nr. 1 padarytų aritmetinių klaidų, neįvertinus papildomai į bylą pateiktuose buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytų sumų, t. y., kad pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. prijungtą UAB ,,ARTVA“ pažymą, jai laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. sumokėta 1 067,22 Eur (59,29 Eur suma pagal neapmokėtą sąskaitą neįskaičiuotina, faktiškai šių išlaidų ginčo laikotarpiu nepatyrus) (skirtumas tarp lentelėje Nr. 1 nurodytų ir pagal byloje esančius rašytinius įrodymus patirtų – 592,90 Eur); UAB „Pribus“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. suteikusi paslaugų už 365,57 Eur (įtraukiant 2016 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija PRB Nr. 096736) (skirtumas tarp lentelėje Nr. 1 nurodytų ir pagal byloje esančius rašytinius įrodymus patirtų – 103,00 Eur); bendrija pagal AB SEB banko išrašus už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. patyrusi 3 772,23 Eur (skirtumas tarp lentelėje Nr. 1 nurodytų ir pagal byloje esančius rašytinius įrodymus patirtų – 1 921,49 Eur), o už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 27 d. – 2 007,96 Eur išlaidų (skirtumas tarp lentelėje Nr. 1 nurodytų ir pagal byloje esančius rašytinius įrodymus patirtų – 190,51 Eur); neįtrauktos 4 880,00 Eur buvusio bendrijos pirmininko M. Z. automobilio nuomos išlaidos pagal 2015 m. balandžio 15 d. nuomos sutartį. Įvertinus bendraieškių neįtrauktas sumas, darytina išvada, jog atsakovė nuo 2014 metų rugpjūčio iki 2016 metų liepos mėnesio iš viso patyrusi 28 567,73 Eur (25 759,83 Eur + 592,90 Eur + 103,00 Eur + 1 921,49 Eur + 190,51 Eur). Bendraieškiai, išskyrus A. M., dalį atsakovės reikalavimų pripažino pagrįstais, t. y. 22 123,47 Eur. Kadangi bendraieškei A. M. vanduo netiekiamas, ji su vandens tiekimu susijusių bendrojo naudojimo objektų bendrosios dalinės nuosavybės teise nevaldo, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog jos atžvilgiu 10 023,75 Eur (6 071,34 Eur + 2 066,61 Eur (pagal patikslintas UAB ,,ARTVA“ sumokėtas sumas) + 907,50 Eur (pagal patikslintas UAB ,,Gerva“ sumokėtas sumas) + 365,57 Eur (pagal patikslintas UAB ,,Pribus“ mokėtinas sumas) + 133,91 Eur +174,24 Eur + 296,96 Eur + 7,62 Eur) išlaidos, susijusios su vandens tiekimu ir tiekimo bendrojo naudojimo objektų teisine registracija, t. y. išlaidos AB „Lesto“, UAB „ARTVA“, UAB „Gerva“, UAB „Pribus“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Tedo statyba“, VĮ „Registrų centras“, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos už gręžinių įrašus – nepagrįstos.
69. Spręsdama būtinųjų išlaidų bendrajai dalinei nuosavybei eksploatuoti ir prižiūrėti atlyginimo klausimą, teisėjų kolegija pažymi, jog viena vertus, galima būtų sutikti su bendraieškiais, jog 120,00 Eur išlaidos UAB „Iškylauk“ už paplūdimio tinklą, aikštelės linijas, 121,00 Eur išlaidos UAB „Gamtovaizdis“ už žolės pjovimą, 316,87 Eur išlaidos UAB „Dotnuvos projektai“ už vejų žolės mišinį, 140,00 Eur išlaidos SB „Tyrinėtojas“ už (duomenys neskelbtini) ežero tiltelio remontą, 70,00 Eur išlaidas VŠĮ „Kibernetinis skydas“ už skaitmenines paslaugas, 60,57 Eur išlaidos antstolei B. P. už administracinį bylos mokestį, 453,34 Eur išlaidos advokatei R. R. už teisines paslaugas, 1 900,00 Eur išlaidos už advokato padėjėjo Š. V. teisines paslaugas, 4 880,00 Eur išlaidos už buvusio bendrijos pirmininko M. Z. automobilio nuomą nėra būtinos bendro turto išlaikymui ir tvarkymui, tačiau kitos išlaidos, t. y. 296,96 Eur išlaidos VĮ „Registrų centras“, 7,62 Eur išlaidos Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos už gręžinių įrašus, 150,00 Eur išlaidos UAB „Froleta“ už bendrojo apyrašo pildymą, apžiūros aktą pripažintinos reikalingomis tinkamos bendro turto eksploatacijos užtikrinimui. Kadangi bendraieškei A. M. priklauso du žemės sklypai (iš viso jų – 70) ir jai atsakovė netiekia vandens, o nuotekų transportavimo paslaugas teikia tik vienam jos gyvenamajam namui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog bendraieškiams paskirstant atsakovės patirtas išlaidas, susijusias su nuotekų transportavimu, jos turi būti padalintos iš 69 (70 – 1), o išlaidos, susijusios su vandens tiekimu, turi padalintos iš 68 (70 – 2).
70. Teisėjų kolegija, įvertinusi lentelėje Nr. 1 įvardytus netikslumus, kuriuos pakoregavus, iš viso bendraieškių pripažintinos atsakovės patirtos išlaidos sudaro 24 931,37 Eur (22 123,47 Eur + 592,90 Eur + 103,00 Eur + 1 921,49 Eur + 190,51 Eur), prie kurių pridėjus 296,96 Eur išlaidas VĮ „Registrų centras“, 150,00 Eur išlaidas UAB „Froleta“ už bendrojo apyrašo pildymą, apžiūros aktą, 7,62 Eur išlaidas Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos už gręžinių įrašus, bendra suma – 25 385,95 Eur, o bendraieškės A. M. atžvilgiu iš šios sumos nepagrįstomis laikytinos 10 023,75 Eur išlaidos, bendraieškei A. M. tenkančių atlyginti atsakovės patirtų išlaidų dalis sudaro 222,64 Eur ((25 385,95 Eur – 10 023,75 Eur) / 69 namai), kitų bendraieškių atlygintina atsakovės patirtų išlaidų dalis sudaro 370,05 Eur ((10 023,75 Eur / 68 namai) + (25 385,95 Eur – 10 023,75 Eur) / 69 namai) (be bendrojo naudojimo objektų sukūrimo išlaidų). Tokiu atveju, pagal lentelės Nr. 2 duomenis, atsakovei turėjusios būti atlygintos šios išlaidos: bendraieškės A. M. – 222,64 Eur; bendraieškio A. B. – 1 380,62 Eur ((638,53 Eur – 370,05 Eur) + 1 112,14 Eur); bendraieškės V. P. – 370,05 Eur; bendraieškės B. N. – 6 166,57 Eur ((575,45 Eur – 370,05 Eur) + 5 961,17 Eur); bendraieškio V. Š. – 6 243,05 Eur ((646,93 Eur – 370,05 Eur) + 5 966,17 Eur); bendraieškio A. A. – 870,09 Eur ((602,98 Eur – 370,05 Eur) + 637,16 Eur); bendraieškės E. V. – 1 183,73 Eur ((569,07 Eur – 370,05 Eur) + 984,71 Eur); bendraieškio F. K. – 1 448,01 Eur ((601,66 Eur – 370,05 Eur) + 1 216,40 Eur); bendraieškės I. P. – 6 160,00 Eur ((564,49 Eur – 370,05 Eur) + 5 966,04 Eur); bendraieškės A. A., perėmusios V. A. procesines teises ir pareigas – 2 640,64 Eur ((577,88 Eur – 370,05 Eur) + 2 432,81 Eur); bendraieškio V. B. – 370,05 Eur; bendraieškio J. G. – 3 392,90 Eur ((577,13 Eur – 370,05 Eur) + 3 185,82 Eur). Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, jog nustačius bendro turto įgijimo faktą, bendraieškiai privalo vykdyti 2015 m. kovo 31 d. ir 2016 m. kovo 9 d. visuotiniame narių susirinkime priimtus nutarimus, susijusius su jų, kaip bendraturčių teise atlyginti bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo, išlaikymo, priežiūros išlaidas, mokėti įmokas į kaupiamąjį fondą ir grąžinti permoką trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. S., kurios pagal ISB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. vasario 8 d. pažymą įnešta 4 055,00 Eur (14 000,00 Lt) suma už komunikacijas ir gatvių asfaltavimą buvo panaudota sumokant avansą UAB ,,Pribus“ už automatinius nugeležinimo filtrus, padavimo ir maišymo sistemos oksidacines talpas, montavimo medžiagas, montavimo ir paleidimo darbus, ką patvirtina UAB ,,Pribus“ 2007 m. vasario 8 d. kasos pajamų orderis Serija PRB 07 Nr. 0034 4 055,00 Eur (14 000,00 Lt) avanso sumai ir UAB ,,Pribus“ išrašyta 2007 m. kovo 30 d. PVM sąskaita-faktūra Serija PRB 07 Nr. 0219, kurioje už prekes ir infrastruktūros darbų paslaugas išdėstytos tokios atsiskaitymo sąlygos – ,,avansas 2007 m. vasario 8 d. KPOPRB070034 – 14 000,00 Lt; apmokėti iki 2007 m. balandžio 30 d. – 16 660,00 Lt“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
71. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys bendraieškių 7 kartus buvo tikslinamas dėl atsakovės į bylą teikiamų naujų įrodymų, o pradiniame ieškinyje aplinkybių, jog atsakovė bendraieškiams neteikia jokių paslaugų, nurodymą lėmė informacijos ir įrodymų trūkumas, nusprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklės, įtvirtintos CPK 93 straipsnio 2 dalyje, paskirstant bylinėjimosi išlaidas.
72. Atsakovė tokią pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą skundė, prašydama perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, pareiškiant, jog bendraieškiai ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą formulavo neatsakingai, todėl naujos informacijos pateikimas neturėjo įtakos aplinkybės dėl bendraieškių naudojimosi ar nesinaudojimo konkrečiu turtu vertinimui, taip pat nesudarė pagrindo patikslintus ieškinius teikti teismo posėdžių metu, dėl to ne kartą atidėjus bylos nagrinėjimą.
73. Teisėjų kolegija, nesutikdama su minėtu atsakovės argumentu, pažymi, jog ši į bylą nepateikusi jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog bendraieškiai turėję galimybę laiku gauti visus dokumentus, kurių pagrindu buvę atlikti ieškinio tikslinimai. Dėl nurodytos priežasties atsakovės prašymas dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo šiuo pagrindu netenkintinas.
74. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
75. Teisėjų kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, atitinkamai proporcingai perskirsto pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas atlygintinas bylinėjimosi išlaidas.
76. Sprendžiant iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, ieškinį tenkinus iš dalies (74,97 proc.), iš atsakovės bendraieškiams priteista: bendraieškei V. P. – 974,61 Eur (1 300,00 Eur x 74,97 proc.) už išlaidas advokato pagalbai apmokėti; bendraieškiams A. M., I. P., E. V., A. A., J. G., F. K., B. N., V. Š., A. B., A. A., V. B. po 224,91 Eur (300,00 Eur x 74,97 proc.) išlaidas advokato pagalbai apmokėti; iš bendraieškių lygiomis dalimis atsakovei priteista 689,58 Eur, t. y. po 57,47 Eur (2 755,00 Eur x 25,03 proc. / 12) už išlaidas advokato pagalbai apmokėti; iš bendraieškių lygiomis dalimis priteista 305,87 Eur, t. y. po 25,49 Eur (1 222,00 Eur x 25,03 proc. / 12) žyminio mokesčio valstybei; iš atsakovės priteista 916,13 Eur (1222,00 Eur x 74,97 proc.) žyminio mokesčio valstybei (CPK 93 straipsnio 2 dalis); proporcingai patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų daliai iš bendraieškių priteista 9,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t. y. po 0,80 Eur (38,19 Eur x 25,03 proc.), o atsakovei – 28,63 Eur (38,19 Eur x 74,97 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
77. Atsižvelgiant į tai, jog bendraieškių prašyta pripažinti nepagrįstai reikalaujama suma sumažinta iki 3 153,58 Eur, teisėjų kolegija perskirsto pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisdama: bendraieškei V. P. 228,28 Eur (1 300,00 Eur x 17,56 proc. / 100) išlaidas advokato pagalbai apmokėti; bendraieškiams A. M., I. P., E. V., A. A., J. G., F. K., B. N., V. Š., A. B., A. A., V. B. po 52,68 Eur (300,00 Eur x 17,56 proc. / 100) už išlaidas advokato pagalbai apmokėti; iš bendraieškių lygiomis dalimis atsakovei – 2 271,22 Eur (2 755,00 Eur x 82,44 proc.) išlaidas advokato pagalbai apmokėti; taip pat iš bendraieškių – 31,48 Eur (38,19 Eur x 82,44 proc.), o iš atsakovės – 6,71 Eur (38,19 x 17,56 proc.) valstybės naudai procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kadangi bendraieškiai kaip bendrojo naudojimo objektų savininkai Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalies pagrindu atleisti nuo žyminio mokesčio, jo priteisimo iš šalių klausimas nenagrinėtinas.
78. Nagrinėjant bylą pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme, atsakovė patyrusi 700,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą; 1 452,00 Eur – Lietuvos Aukščiausiame Teisme už susipaz?inimą su kasaciniu skundu, teisines konsultacijos bei atsiliepimo i? kasacini? skunda? parengimą ir pateikimą teismui; 484,00 Eur – už prašymo de?l papildomu? i?rodymu? ir paaiškinimu? parengimas bei pateikimas teismui; 180,00 Eur uz? lauko matavimo darbus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatve?se Vilniaus m.; 581,65 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; 423,50 Eur už faktiniu? aplinkybiu? konstatavimo ir matininko paslaugu? organizavimas, pateiktu? archyviniu? ir kitu? dokumentu? skaitmenizavimą, 2020 m. balandžio 30 d. pras?ymo teismui de?l papildomu? dokumentu? pateikimo parengimą; 484,00 Eur už 2020 m. gegužės 19 d. pras?ymo teismui de?l papildomu? dokumentu? pateikimo parengimą, teisinę pagalbą ir konsultacijos renkant i?rodymus. Atitinkamai bendraieškių atžvilgiu, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, jog bendraieškė V. P. už padėjimą parengti atsiliepimą į apeliacinį skundą bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme sumokėjusi – 2 500,00 Eur, už pagalba? rengiant kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civiline?je byloje Nr. 2-619-656/2019 – 2 200,00 Eur; nagrinėjant bylą pakartotinai apeliacinės instancijos teisme – 700,00 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą; 800,00 Eur už pagalbą parengiant dvejus paais?kinimus, i?rodymu? surinkima?, pateikima? teismui, teismo i?pareigojimu? vykdyma?; 350,00 Eur uz? pagalba? parengiant rašytinių paais?kinimus Nr. 3.
79. Atsakovė pažymėjusi, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (tiek pirmą kartą, tiek ir ją perdavus nagrinėti iš naujo) ir Lietuvos Aukščiausiame Teisme, bendraieškiams teisines paslaugas teikę advokato padėjėjai P. G. ir M. Š., todėl bylinėjimosi is?laidos jiems neture?tu? bu?ti atlygintos nepriklausomai nuo bylos rezultato.
80. Teisėjų kolegija nurodo, kad nepaisant to, jog nagrinėjamu atveju teisinės paslaugos pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras suteiktos, jas bendraieškei V. P. apmokant, advokato padėjėjų P. G. ir M. Š., bendraieškių atstovai apeliacinėje instancijoje ir Lietuvos Aukščiausiame teisme pagal atstovavimo teisinius santykius patvirtinančią teisinių paslaugų teikimo (atstovavimo) sutartį, sudarytą tarp klientų ir advokato kontoros, yra ne advokato padėjėjai, bet advokatas K. K., kuris ir pasirašė teismams pateiktus rašytinius paaiškinimus, atsiliepimus į apeliacinius skundus, kasacinį skundą, todėl bendraieškių reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – pagrįstas. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018), nurodant, kad vien ta aplinkybė, jog advokato padėjėja rengė atsiliepimo į apeliacinį skundą projektą, kurį pasirašė bendraieškių atstovas advokatas M. N., neteikia pagrindo daryti išvadą, jog advokato padėjėja, parengdama atsiliepimo į apeliacinį skundą, atstovavo bendraieškiams.
81. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
82. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš dalies ir sumažinus ginčijamą bendraieškių patenkintų neturtinių reikalavimų dydį nuo 50,00 iki 25,00 procentų, o turtinių reikalavimų – nuo 31 179,71 Eur iki 3 153,58 Eur, laikytina, kad patenkinti 57,45 procentų ((25,00 proc. + 89,89 proc.) / 2) apeliacinio skundo reikalavimų. Atsakovė, grįsdamas patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliaciniame teisme pateikusi 2018 m. birželio 21 d. PVM sa?skaitą-faktūrą Serija SV Nr. 20 18/096, išrašytą už apeliacinio skundo parengimas 700,00 Eur; 2018 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymą 200,00 Eur sumai, mokėjimo paskirtis – ,,sa?skaita SV 20 18/096 2018-06-21“; 2018 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo nurodymą 250,00 Eur sumai, mokėjimo paskirtis – ,,sa?skaita SV20 17/020“ ir 2018 m. rugsėjo 19 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodytą, jog „sutikrinus sąskaitas paaiškėjo, kad IGNSB (duomenys neskelbtini) turi 250,00 Eur permoką advokatui Š. V. už šio suteiktas paslaugas (priedas Nr. 3 – atsiskaitymų suderinimo aktas), kuri buvo įskaityta už apeliacinio skundo šioje byloje parengimą.“ Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju 2018 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo nurodymo paskirtis ,,sa?skaita SV20 17/020“ leidžia teigti 200,00 Eur sumą esant apmokėtą ne už 2018 m. birželio 21 d. PVM sa?skaitą-faktūrą Serija SV Nr. 20 18/096, tačiau už byloje nesuteiktas teisines paslaugas išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Serija SV Nr. 17/020. Tuo tarpu 2018 m. rugsėjo 19 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas – neinformatyvus, jame nenurodytos nei teisinės paslaugos, nei mokėjimai, kurių pagrindu susidariusi įskaityta permoka. Dėl nurodytų priežasčių bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo surašymą mažintinos iki 200,00 Eur. 2020 m. rugpjūčio 26 d. PVM sa?skaita-faktūra Serija SV Nr. 20 19/167 ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymas patvirtina aplinkybę, jog už susipaz?inimą su kasaciniu skundu, teisinę konsultaciją bei atsiliepimo i? kasacini? skunda? parengimą ir pateikimą patirtos 1 4520,00 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.14 ir 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių. Bylą perdavus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo atsakovei buvo teikiamos teisinės paslaugos už prašymų dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų parengimą, teisines konsultacijas, faktiniu? aplinkybiu? konstatavimo ir matininko paslaugu? organizavimą, pateiktu? archyviniu? ir kitu? dokumentu? skaitmenizavimą, taip pat lauko matavimo darbų ir faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos. Atitinkamai pagal bylos medžiagą atsakovei buvusi išrašyta 2020 m. kovo 16 d. PVM sa?skaita-faktūra Serija SV Nr. 20 20/063 484,00 Eur sumai už prašymo de?l papildomu? i?rodymu? ir paaiškinimu? parengimą bei pateikimą teismui, susitikimą kontoroje dėl teisinės konsultacijos, apmokėta 2020 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 202343, taip pat antstolio A. N. galimai dėl rašymo apsirikimo nurodyta, jog išrašyta 2020 m. birželio 3 d. išankstinė sąskaita Nr. 157-20-62 už protokolą Nr. 157-20-62, suma – 581,65 Eur, apmokėta 2020 m. balandžio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 166. Duomenų, kad 2020 m. balandžio 27 d. PVM sa?skaita-faktūra Serija SV Nr. 20 20/093, išrašyta 423,50 Eur sumai už faktiniu? aplinkybiu? konstatavimo ir matininko paslaugu? organizavimą, pateiktu? archyviniu? ir kitu? dokumentu? skaitmenizavimą, pras?ymo teismui de?l papildomu? dokumentu? pateikimo parengimą, 2020 m. geguz?e?s 22 d. PVM sa?skaita-faktūra Serija SV Nr. 20 20/110, išrašyta 484,00 Eur sumai už 2020 m. gegužės 19 d. pras?ymo teismui de?l papildomu? dokumentu? pateikimo parengimą, teisine? pagalbą ir konsultacijas renkant i?rodymus, matininko M. G. išrašyta 2020 m. balandz?io 27 d. PVM sąskaita-faktūra Serija MG Nr. 0211 uz? lauko matavimo darbus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatve?se Vilniaus m. (120,00 Eur) ir už ataskaitos parengimą (60,00 Eur), iš viso – 180,00 Eur, būtų apmokėtos, nėra. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme, atsakovė pagrindusi faktiškai turėtas 1 065,65 Eur, neviršijančias Rekomendacijų 8.16, 8.19, 8.20 punktuose nustatytų maksimalių dydžių. Teisėjų kolegija, apibendrindama daro išvadą, jog per bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pirmą kartą ir perdavus iš naujo) ir Lietuvos Aukščiausiame Teisme laikotarpį, atsakovė patyrusi iš viso 2 717,00 Eur (200,00 Eur + 1 452,00 Eur + 1 065,65 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, iš bendraieškių lygiomis dalimis priteistina – 1 560,92 Eur ((2 717,00 Eur x 57,45 proc. / 100) / 12) bylinėjimosi išlaidų suma lygiomis dalimis po 130,08 Eur.
83. Atitinkamai bendraieškiai į bylą pateikę rašytinius įrodymus, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą, patyrę 2 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo P. G. suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (2018 m. birželio 28 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 2018-13, 2018 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 293, 2018 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 294, 2018 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 295, 2018 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymas Nr. 296). Pagal Rekomendacijų 5 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80,00 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Taigi, maksimalus užmokestis už advokato padėjėjo P. G. teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, remiantis Rekomendacijų 5, 7, 8.11 punktais (pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamo 2017 metų IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių)) – 920,19 Eur (((884,80 Eur x 1,3) x 80,00 proc.) / 100 proc.), atitinkamai bylinėjimosi išlaidas mažinant iki rekomenduojamo dydžio. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, už advokato padėjėjo P. G. kasacinio skundo parengimą pagal 2019 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2019-07, 2019 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymą Nr. 336, 2019 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 338, 2019 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 339 bendraieškiai patyrę 2 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 5, 7, 8.11 punktus, maksimalus advokato padėjėjo P. G. užmokesčio dydis už kasacinio skundo parengimą, advokatui K. K. atstovavus bendraieškius apeliacinės instancijos teisme, (pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamo 2018 metų IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių)) sudaro 1 707,73 Eur (((970,30 Eur x 2,2) x 80,00 proc.) / 100 proc.), šiuo atveju prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą mažinant iki rekomenduojamo maksimalaus jos dydžio. Nagrinėjant bylą pakartotinai apeliacinės instancijos teisme bendraieškiai papildomai patyrę 1 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjų P. G. ir M. Š. suteiktą teisinę pagalbą parengiant rašytinių paaiškinimus (4 vnt.) (2020 m. kovo 2 d. PVM sąskaita-faktūra Serija STP Nr. 92, 2020 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 357, 2020 m. gegužės 5 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 2020-08, 2020 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 363, 2020 m. gegužės 25 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 2020-09, 2020 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 367). Remiantis rekomendacijų 5, 7, 8.16 punktus maksimalus advokatų padėjėjų P. G. ir M. Š. užmokesčio dydis už rašytinius paaiškinimus (1 vnt.) – 434,75 Eur ((1 358,6 Eur x 0,4) x 80,00 proc.) / 100 proc.)), todėl 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už rašytinius paaiškinimus pagal 2020 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija STP Nr. 92 mažintina iki 434,75 Eur, iš viso už rašytinius paaiškinimus sprendžiant esant pagrįsta 1 584,75 Eur. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia bendraieškius už bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme (pirmą kartą ir perdavus iš naujo) ir Lietuvos Aukščiausiame Teisme laikotarpį, iš viso patyrus 4 212,67 Eur (920,19 Eur + 1 707,73 Eur + 1 584,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, iš atsakovės bendraieškei V. P., atlikusiai faktinius mokėjimus, priteistina – 1 792,50 Eur (4 212,67 Eur x 42,55 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų suma.
26. Išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, neviršijus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytos minimalios valstybei priteistinos 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, iš šalių, jas paskirstant proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, jos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
tenkinti apeliacinį skundą iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-896-960/2018 ir jį išdėstyti taip:
„Bendraieškių ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovė nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. teiktuose bendraieškiams mokėjimo nurodymuose nepagrįstai nurodė mokėti tokias sumas: bendraieškei A. M. – 682,61 Eur, bendraieškiui A. B. – 268,48 Eur; bendraieškei V. P. – 213,88 Eur; bendraieškei B. N. – 205,40 Eur; bendraieškiui V. Š. – 276,88 Eur; bendraieškiui A. A. – 232,93 Eur; bendraieškei E. V. – 199,02 Eur; bendraieškiui F. K. – 231,61 Eur; bendraieškei I. P. – 194,44 Eur; bendraieškei A. A. – 207,83 Eur; bendraieškiui V. B. – 233,42 Eur; bendraieškiui J. G. – 207,08 Eur.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. 303366924, bylinėjimosi išlaidas ieškovams: V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) – 228,28 Eur, A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), F. K., a. k. (duomenys neskelbtini), B. N., a. k. (duomenys neskelbtini), V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), A. A., V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po 52,68 Eur.
Priteisti iš atsakovės Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. 303366924, 6,71 Eur pašto išlaidas valstybės naudai.
Priteisti iš ieškovų V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), F. K., a. k. (duomenys neskelbtini), B. N., a. k. (duomenys neskelbtini), V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 2 271,22 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. 303366924, naudai.
Priteisti iš ieškovų V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), F. K., a. k. (duomenys neskelbtini), B. N., a. k. (duomenys neskelbtini), V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 31,48 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš bendraieškių V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), F. K., a. k. (duomenys neskelbtini), B. N., a. k. (duomenys neskelbtini), V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio a. k. 303366924, naudai 1 560,92 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt eurų ir devyniasdešimt du euro centus) bylinėjimosi išlaidų po 130,08 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų ir aštuonis euro centus), patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. 303366924, bendraieškės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 792,50 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.