Alytaus apylinkės teismo nutartis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl termino atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, jo interesus byloje atstovavo advokatas Vytas Kantaravičius. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė ir jame nurodytų aplinkybių pagrindu prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjas nepilnamečio vaiko A. B. globėju tapo praėjus beveik metams po jo motinos mirties, todėl įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą praleido dėl objektyvių priežasčių. Nepilnamečio vaiko motinos kreditoriniai įsipareigojimai yra didesni nei paveldimas turtas, todėl palikimo priėmimas akivaizdžiai neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad skyriaus nuomone, M. K. praleisto įstatymo nustatyto termino nepriimti arba priimti palikimą atnaujinimo priežastys laikytinos svarbiomis aplinkybėmis, todėl mano, kad tikslinga atnaujinti nustatytą įstatymo terminą. Skyrius mano, kad įvertinus turimus duomenis civilinėje byloje apie skolinius įsipareigojimus S. B. vardu (kurie sudaro – 1 170,16 Eur), bei paveldimą piniginių lėšų sumą (kuri sudaro 749,83 Eur), palikimo atsisakymas A. B. vardu turėtų būti išduodamas, tai nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė byloje duotą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo atstovo paaiškinimu, bylos rašytiniais įrodymais – gimimo liudijimu, mirties įrašu Nr. 203, Jungtinės Karalystės 2023 m. vasario 8 d. Šeimos teismo sprendimu – nustatyta, kad pareiškėjo M. K. globotinio A. B. motina, S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikta informacija, Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašas iš antstolių informacinės sistemos registro, Valstybės įmonių „Registrų centras“ ir „Regitra“ duomenys patvirtina, kad mirties dieną S. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitoje turėjo 0,05 Eur ir AB „Swedbank investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje 749,78 vnt., kilnojamojo ir Nekilnojamojo turto neturėjo, turėjo kreditorinių įsipareigojimų 1 877,35 Eur sumai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėjo globotinis A. B. yra pirmos eilės įpėdinis, turinti teisę paveldėti po motinos S. B. mirties likusį palikimą.

I. Dėl termino palikimui atsisakyti priimti atnaujinimo

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis ir pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti įvertinęs įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo globotinio A. B. motina S. B. mirė (duomenys neskelbtini), taigi, terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Palikėjos S. B. mirties dieną jos sūnus A. B. buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus, jis motinos mirties dieną neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir pats negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių (CK 2.5 ir 2.8 straipsniai), todėl jo vardu, kaip atstovas pagal įstatymą, privalėjo veikti jo tėvas K. B. arba kitas paskirtas globėjas (CK 3.157 straipsnio 1, 2 dalis). Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad M. K. nepilnamečio A. B. globėju buvo paskirtas tik 2023 m. vasario 8 d. Šias aplinkybes patvirtina Jungtinės Karalystės 2023 m. vasario 8 d. Šeimos teismo sprendimas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nepilnametis A. B., neturėdamas visiško veiksnumo, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimo priimti palikimą ar atsisakyti jį priimti po motinos mirties notarui nepateikė dėl objektyvių priežasčių, tuo tarpu, pareiškėjas, nepilnamečio A. B. įstatyminis atstovas, jo globėju tapo tik 2023 m. vasario 8 d., todėl įstatymu nustatytu trijų mėnesių terminu jokių veiksmų įgyvendinant nepilnamečio A. B. interesus atlikti negalėjo. Pareiškėjas tapęs nepilnamečio vaiko globėju ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas išspręsti palikimo priėmimo klausimą, kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos teikimo, kuris rinko dokumentus reikalingus nuspręsti dėl palikimo priėmimo, todėl pagrindo spręsti, kad pareiškėjas, įstatymo nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nepilnamečio vaiko vardu, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, nėra. Kita vertus net jeigu būtų padarytos priešingos išvados, vien ta aplinkybė, jog nepilnamečio vaiko įstatyminis atstovas pagal įstatymą laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų vaiko paveldėjimo teisėms užtikrinti, neturi lemti neigiamų padarinių atsiradimo palikėjo nepilnamečiam vaikui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo aktyvų elgesį, taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų, jog atnaujinus pareiškėjo globojamam vaikui terminą palikimui atsisakyti priimti kiltų neigiamos pasekmės kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po S. B. mirties, praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnis, CPK 578 straipsnis).

II. Dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo globotinis A. B., vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, yra pirmos eilės įpėdinė, turintis teisę paveldėti po motinos S. B. mirties likusį turtą. Neturėdamas aštuoniolikos metų, A. B. neturi visiško civilinio veiksnumo (CK 2.5 straipsnis), todėl jo turto tvarkymu turėtų užsiimti pareiškėjas M. K.. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, pareiškėjas, atsisakydamas priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą, turi gauti teismo leidimą. Teismas, spręsdamas leidimo išdavimo klausimą, privalo atsižvelgti išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad palikėja S. B. mirties momentu turėjo 749,83 Eur vertės turto: AB „Swedbank“ banko sąskaitoje turėjo 0,05 Eur ir AB „Swedbank investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje 749,78 vnt., bei 1 877,35 Eur skolinių įsipareigojimų (iš jų 86,89 Eur už administracinius nusižengimus), kurie yra vykdomi antstolių. Tuo pagrindu, darytina išvada, kad paveldimo turto balansas buvo neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai buvo didesni už paveldimą turtą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, kad šiuo atveju tokio palikimo atsisakymas nepažeistų vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Įvertinus tokias aplinkybes ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą išvadą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju atsisakius priimti palikimą nepilnamečio vaiko A. B. vardu nebus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, todėl prašymas išduoti teismo leidimą nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 ir 578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjo M. K. pareiškimą.

Atnaujinti nepilnamečio A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatyminiam atstovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą nepilnamečio A. B. vardu atsisakyti priimti palikimą pagal įstatymą po motinos S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Leisti pareiškėjui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsisakyti priimti nepilnamečio A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, atsiradusį po motinos S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus. Kita nutarties dalis neskundžiama.