- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-27
- Bylos Nr.
- II-592-1155/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00550-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. G.
- Advokatai
- Mindaugas Šatas, Vidmantas Martyšius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo A. G. 2024 m. vasario 21 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo ir bylos grąžinimo administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija, Vilniaus AVPK) Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresnysis tyrėjas A. G. 2024 m. vasario 21 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau – ir Nutarimas) nutraukė administracinio nusižengimo teiseną J. G. atžvilgiu nesant galimybės nustatyti, kuris iš vairuotojų pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Nutarime nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d. 13.10 val. Geležinio Vilko g., ties degaline „Neste“, Vilniuje, įvyko eismo įvykis – nukrito ir susižalojo motociklo vairuotojas. Atvykę į eismo įvykio vietą, policijos pareigūnai pamatė automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavęs J. G. paaiškino, kad važiavo Geležinio Vilko g. link Baltupių mikrorajono. Važiavo dešiniau, buvo tvarkoma kelio atkarpa, horizontalaus ženklinimo nebuvo. Važiavo 60 km/val. greičiu. Pamatęs kelio nelygumą (kalniuką), pristabdė ir per veidrodėlį pamatė krentantį motociklininką. Iki tol motociklo nematė. Teigė, kad eismo juostos nekeitė, gal 30 cm nukrypo kairiau (juostos neatskirtos horizontaliuoju ženklinimu), bet jokio staigaus manevro nedarė.
Motociklą „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo D. V. Jis paaiškino, kad važiavo Geležinio Vilko g. link Ozo g. antra eismo juosta. Netikėtai iš pirmos juostos į antrą pradėjo rikiuotis automobilis „Audi“. Tada jis staigiai stabdė. Motociklas neturi stabdžių antiblokavimo sistemos ABS, todėl užsiblokavus ratams krito ant važiuojamosios dalies. Jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, o jis buvo išvežtas į gydymo įstaigą.
Automobilio „Audi“ keleivė B. L. paaiškino, kad jie važiavo pirma eismo juosta, kai staiga vairuotojas pasakė, kad nukrito motociklininkas. Tada jie sustojo.
Tyrimo metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, gautą iš degalinės „Neste“, matyti, kad nustatyti motociklo „Yamaha“ ir automobilio „Audi“ padėčių kelio važiuojamosios dalies atžvilgiu ir jų judėjimo trajektorijų nėra galimybės. Vaizdo kamera įrengta toli nuo važiuojamosios kelio dalies. Motociklo kritimo momentas neužfiksuotas dėl techninių priežasčių.
Išnagrinėjęs iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gautus D. V. medicininius dokumentus, ekspertas pateikė išvadą, kad D. V. nustatyti sužalojimai – dešinės alkūnės, dešinio klubo ir dešinio kelio sričių odos nubrozdinimai – galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Remiantis vairuotojų paaiškinimais negalima nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą. Turimų objektyvių duomenų nepakanka spręsti, kad yra nustatytas administracinio nusižengimo faktas, pažeidimą padaręs asmuo, yra visi būtini administracinio nusižengimo sudėties elementai. Nesant objektyvių duomenų, pagrindžiančių ar paneigiančių kurio nors iš vairuotojų kaltę, Institucija neturi pagrindo vertinti kurio nors vieno iš dalyvių parodymus kaip teisingesnius. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta (b. l. 7–8).
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. (toliau – ir Pareiškėjas) pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai. Skunde nurodyta, kad Nutarimas yra šališkas, surašytas nekreipiant dėmesio į tai, jog 2024 m. vasario 15 d. 13.00 val. visiems suinteresuotiems asmenims ir jų atstovams advokatams nagrinėjant įvykį Institucijoje, iš policijos pareigūnų pateiktų pirminių vaizdo ir garso įrašų nustatytas objektyvus ir niekaip nenuginčytas faktas, kad automobilio „Audi“ vairuotojas J. G. į eismo įvykio vietą atvykusiems pareigūnams prisipažino, kad jis, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, nedavė kelio motociklininkui, dėl ko šis stabdė ir krito ant kelio. Apie J. G. prisipažinimą dėl 2023 m. rugpjūčio 12 d. eismo įvykio ir jo kaltės Nutarime neužsimenama. Akivaizdu, kad automobilio „Audi“ vairuotojo J. G. prisipažinimo nutylėjimo faktas kelia abejonių dėl Nutarimą surašiusio pareigūno A. G. nešališkumo. Tokia abejonė pagrįsta byloje esančiais vaizdo ir garso įrašais, su kuriais, nepaisant laiku pateiktų rašytinių prašymų, nebuvo leista susipažinti iki pat skundo padavimo dienos (b. l. 2–3).
Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą Nutarimą (b. l. 61–63).
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo skundą palaiko. Kiekvieną dieną apie 1,5 metų važinėjo šiuo keliu, yra gana patyręs vairuotojas. Kelias buvo žinomas. Važiavo į kalną, motociklas nėra galingas, todėl važiavo negreitai, greičio neviršijo, važiavo apie 50 km/val. greičiu. J. G. užkirto jam kelią, nes jo nepamatė. Jis siekė išvengti atsitrenkimo į automobilio galą, todėl stabdė ir krito. Ten yra dvi eismo juostos, jis važiavo antros eismo juostos viduriu, o J. G. – pirma eismo juosta. Jiems beveik susigretinus, J. G. persirikiavo į antrą juostą neparodęs posūkio, t. y. pilnai įvažiavo į jo eismo juostą. J. G. įvažiavus į jo eismo juostą, šis buvo prieš pat jo vairuojamą motociklą. J. G. važiavo lėčiau, todėl jis turėjo stabdyti, nes važiavo šiek tiek greičiau. J. G. važiavo lyg jo nematydamas. J. G. jį pamatė gal per veidrodėlį, kai jis nugriuvo. Tuomet J. G. grįžo atgal į pirmą eismo juostą, sustojo kelkraštyje, atėjo prie jo ir paklausė, ar viskas gerai, norėjo jam padėti. Jo motociklas yra 2012 m. gamybos, jis neturi ABS sistemos. Jis stabdė abejais stabdžiais, priekiniais – švelniau, nes antraip jį būtų metę į priekį. Rankas ant motociklo vairo paprastai laiko šiek tiek sulenktas. Kaip laikė rankas šiuo atveju – negali pasakyti. Jis laikė du pirštus ant stabdžių. Tuo metu švietė saulė, nebuvo slidu, dėl to nežino, kaip galima ant tokios dangos iš viso nuvirsti. Jis matė, kad J. G. neįjungė posūkio persirikiuodamas. Jis važiavo su praviru šalmo dangteliu, kad geriau matytų ir gautų gryno oro. Važiavo vienas. Motociklo šviesos įsijungia automatiškai užvedus motociklą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo ramiai su savo panele pirma eismo juosta. Vyko kelio darbai, kelias buvo prastas, daug dulkių ir akmenukų. Toje vietoje buvo pakankamai daug mašinų. Važiavo savo eismo juosta, buvo kalniukas, truputį pristabdė ir viskas, niekur nesirikiavo, liko savo eismo juostoje. Po to išgirdo garsą, stiprų trenksmą. Pasižiūrėjo pro kairį veidrodėlį ir pamatė nukritusį motociklininką. Sustojo padėti. Motociklininkas pasakė, kad jis šiam užkirto kelią, nors jis važiavo savo juosta. Buvo atvažiavusi policija į eismo įvykio vietą. Jis bendravo su keliais policijos pareigūnais. Jie turėjo kameras. Jis susipažinęs su policijos vaizdo ir garso įrašais.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai, todėl, proceso dalyviams neprieštaraujant, administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo D. V. skundas tenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje yra skundžiamas Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo 2024 m. vasario 21 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarime aprašyta dalis byloje surinktų duomenų ir konstatuota, kad remiantis vairuotojų paaiškinimais negalima nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą. Administracinio nusižengimo protokolui surašyti nepakanka objektyvių duomenų nuspręsti, kad yra nustatytas administracinio nusižengimo faktas, kad žinomas pažeidimą padaręs asmuo ir galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus. Tokiu būdu, nesant objektyvių įrodymų, pagrindžiančių arba paneigiančių kurio nors iš vairuotojų kaltę, Institucija neturi pagrindo kurio nors vieno dalyvio parodymus vertinti kaip teisingesnius. Nesant galimybės nustatyti, kuris iš vairuotojų pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu (nėra administracinio nusižengimo sudėties), administracinio nusižengimo teisena J. G. atžvilgiu nutraukta.
Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Nutarimu, prašo jį panaikinti ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis).
ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Kaip jau buvo nurodyta, Institucija, vadovaudamasi prieš tai nurodyta teisės norma, priėmė skundžiamą Nutarimą J. G. atžvilgiu. Tačiau skundžiamame Nutarime, kaip tiriamas administracinis nusižengimas ar įvykis, nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d. apie 13.10 val. Geležinio Vilko g., ties degaline „Neste“, Vilniuje, nukrito ir susižalojo motociklininkas (pastaba – D. V.). Tai leidžia spręsti, kad Institucija tyrė D. V., o ne J. G. veiksmus, nes jokie pastarojo atlikti galimai neteisėti veiksmai neaprašyti. Be to, skundžiamame Nutarime nenurodyta ir tai, kurio konkrečiai administracinio nusižengimo požymių (nurodant konkretų ANK Specialiosios dalies straipsnį ir jo dalį) neturi J. G. galimai neteisėti veiksmai, kurie, kaip jau buvo nurodyta, net neaprašyti.
ANK 567 straipsnis įpareigoja Institucijos pareigūnus visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucijos pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, surinko tam tikrus duomenis, tačiau jų neištyrė ir jų vertinimo nepateikė, t. y. neįvykdė pareigos, numatytos ANK 569 straipsnio 5 dalyje, nustatančioje, kad <...> administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Nagrinėjamu atveju tai, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys yra prieštaringi, automobilio vairuotojas ir motociklo vairuotojas nurodo skirtingas įvykio aplinkybes, nešalina Institucijos pareigūno pareigos įvertinti surinktus duomenis atskirai ir visumoje bei priimti atitinkamą motyvuotą procesinį sprendimą. Juo labiau, kad byloje yra surinkta daugiau duomenų, ne tik tie, kurie yra išvardinti skundžiamame Nutarime. Pavyzdžiui, Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjos 2023 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 9), Vilniaus AVPK 2023 m. rugpjūčio 12 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 10–15), Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 12 d. apžiūros protokolai (b. l. 16–17, 18–21), Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės 2023 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 27–29), 2023 m. rugpjūčio 12 d. eismo įvykio vietos planas (b. l. 46), Body kameros vaizdo įrašai (b. l. 48), kt. Skundžiamame Nutarime nenurodyta, kodėl minėti duomenys yra nereikšmingi ar dėl kokių kitų aplinkybių nebuvo nei aprašyti, nei vertinami.
Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu Institucijos pareigūno vertinimu, administracinio nusižengimo byloje yra surinkta nepakankamai įrodymų, kad būtų galima priimti atitinkamą sprendimą, jis, prireikus, turi teisę skirti ekspertizę, reikalauti specialisto išvados (ANK 569 straipsnio 2 dalis), imtis kitų veiksmų.
Iš to, kas buvo išdėstyta, teismas sprendžia, kad skundžiamame Nutarime nenurodyta, kokius J. G. galimai neteisėtus veiksmus tyrė skundžiamą Nutarimą priėmusi Institucija, taip pat skundžiamame Nutarime nenurodyta ir tai, kurio konkrečiai administracinio nusižengimo požymių neturi J. G. galimai neteisėti veiksmai, be to, skundžiamas Nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, priimtas neatlikus pareigos įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, skundžiamas Nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina Nutarimą surašiusiai Institucijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
D. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo 2024 m. vasario 21 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.