Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aruno Kisieliaus,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiosios D. O. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažintas kaltu padares nusikalstama veika, numatyta LR BK 294 str. 2 d., ir nuteistas laisves atemimu 1 metams ir 4 menesiams, D. J. pripažintas kaltu padares nusikalstama veika, numatyta LR BK 294 str. 2 d., ir nuteistas laisves atemimu 1 metams ir 2 menesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, I. K. laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas dvejiems metams, ipareigojant ji per dešimt menesiu nuo šio nuosprendžio isiteisejimo dienos atlyginti padaryta žala D. O. ir Vilniaus teritorinei ligoniu kasai, pradeti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, D. J. laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas dvejiems metams, ipareigojant ji per dešimt menesiu nuo šio nuosprendžio isiteisejimo dienos atlyginti padaryta žala D. O. ir Vilniaus teritorinei ligoniu kasai, pradeti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Iš I. K. ir D. J. solidariai priteista 637 Lt turtines žalos atlyginimo D. O. naudai.

Iš I. K. ir D. J. solidariai priteista 1938,19 Lt turtines žalos atlyginimo Vilniaus teritorines ligoniu kasos naudai.

.

Aprašomoji dalis

nustate:

I. K. nuteistas už tai, kad nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos, panaudodamas fizine prievarta, savavališkai vykde gincijama savo tariama teise, t.y. ivykde savavaldžiavima, o butent: jis, 2009-05-20 apie 17.30 val. adresu Geležinio Vilko g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), laiptineje, veikdamas kartu su D. J. bendrininku grupeje, manydamas, jog D. O. pagrobe jam priklausancia sidabrine grandinele ir jo bei D. J. kaimynams priklausancius maisto produktus iš buto adresu Geležinio Vilko g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir manydamas, kad jis turi teise reikalauti iš D. O. gražinti pavogtus kaimynu maisto produktus bei jo sidabrine grandinele, nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos emesi savavališkai igyvendinti šia tariama ir gincijama teise, bei panaudojo D. O. atžvilgiu fizine prievarta, abu reikalavo D. O. gražinti pavogtus daiktus, D. J. ir jis sudave kelis smugius ranka D. O. i veida, jai nukritus, jis kartu su D. J. pakele D. O. ir nusivede i buta esanti Geležinio Vilko g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jis kartu su D. J. sudave D. O. smugius i veida kojomis, sudave spyrius i ivairias kuno vietas, po ko jis ir D. J. paeme D. O. už koju ir nutempe iš antro aukšto i lauka. Lauke jis ir D. J. sudave ne mažiau 3 smugiu kojomis i D. O. šonus. Viso šiais veiksmais jis savavaldžiavo panaudodamas fizine prievarta ir padare D. O. mažiausiai 11 trauminiu poveikiu pasekoje kairio skruostikaulio bei kairiuju 2 ir 9 šonkauliu lužius, galvos smegenu sukretima, kraujosruvas veide, rankose, dešinio klubo srityje, kojose, nubrozdinimus juosmenyje, vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir didele žala D. O. teisems ir teisetiems interesams.

D. J. nuteistas už tai, kad nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos, panaudodamas fizine prievarta, savavališkai vykde gincijama savo tariama teise, t.y. ivykde savavaldžiavima, o butent: jis, 2009-05-20 apie 17.30 val. adresu Geležinio Vilko g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), laiptineje, veikdamas kartu su I. K. bendrininku grupeje, manydamas, jog D. O. pagrobe I. K. priklausancia sidabrine grandinele ir jo bei I. K. kaimynams priklausancius maisto produktus iš buto adresu Geležinio Vilko g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir manydamas, kad jis turi teise reikalauti iš D. O. gražinti pavogtus kaimynu maisto produktus bei I. K. sidabrine grandinele, nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos emesi savavališkai igyvendinti šia tariama ir gincijama teise, bei panaudojo D. O. atžvilgiu fizine prievarta, abu reikalavo D. O. gražinti pavogtus daiktus. I. K. ir jis sudave kelis smugius ranka D. O. i veida, jai nukritus, jis kartu su I. K. pakele D. O. ir nusivede i buta esanti Geležinio Vilko g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jis kartu su L. K. sudave D. O. smugius i veida, kojomis sudave spyrius i ivairias kuno vietas, po ko jis ir I. K. paeme D. O. už koju ir nutempe iš antro aukšto i lauka. Lauke jis ir I. K. sudave ne mažiau 3 smugiu kojomis i D. O. šonus, viso šiais veiksmais jis savavaldžiavo panaudodamas fizine prievarta ir padare D. O. mažiausiai 11 trauminiu poveikiu pasekoje kairio skruostikaulio bei kairiuju 2 ir 9 šonkauliu lužius, galvos smegenu sukretima, kraujosruvas veide, rankose, dešinio klubo srityje, kojose, nubrozdinimus juosmenyje, vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir didele žala D. O. teisems ir teisetiems interesams.

Nukentejusiosios manymu, pirmosios instancijos teismas nepagristai nepripažino nuteistuju atsakomybes sunkinancios aplinkybes – veikimo bendrininku grupeje. Nors apylinkes teismas nurode, kad atsižvelgia i nuteistuju asmenybes, to nematyti iš jiems paskirtu bausmiu dydžio ir griežtumo. Abu nuteistieji buvo anksciau bausti administracine tvarka, o D. K. buvo atleistas nuo atsakomybes BK 38 str. tvarka. Taigi nera jokiu nuteistuju atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu ir dvi sunkinancios aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, kad nuteistieji del nusikalstamos veikos padare išvadas ir yra linke taisytis bei paskyre jiems per švelnias bausmes ir atidejo bausmes vykdyma.

Nukentejusioji ir jos atstove praše apeliacini skunda tenkinti ,prokuroras – tenkinti iš dalies. Nuteistieji ir ju gynejai praše apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

I. K. ir D. J. nuteisti pagristai, ju nusikalstama veika irodyta nuosprendyje aptartais irodymais, ji tinkamai kvalifikuota, taciau jiems paskirtos bausmes yra per švelnios. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas del neteisingai paskirtos bausmes (LR BPK 328 str. 2 p.).

Skiriant bausme nuteistiesiems I. K. ir D. J., atsižvelgtina i ju asmenybe, i tai, kad nors jie anksciau neteisti, ju nusikalstama veika priskiriama prie apysunkiu nusikaltimu (BK 11 str. 4 d.), taip pat i nusikaltimu padarymo aplinkybes, i tai, kad yra viena atsakomybe sunkinanti (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir viena atsakomybe lengvinanti aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Vadovaujantis BK 61 str. 2 d., teismas, ivertines atsakomybe lengvinancias ir/ar atsakomybe sunkinancias aplinkybes, ju kieki, pobudi ir tarpusavio santyki, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesne ar griežtesne bausmes ruši, taip pat skiriamos bausmes dydi, skaiciuodamas nuo jos vidurkio. Todel teismas nepagristai nuteistiesiems paskyre laisves atemimo bausme, mažesne nei baudžiamojo istatymo sankcijoje numatytas šios bausmes rušies vidurkis. Esant vienai atsakomybe lengvinanciai ir vienai atsakomybe sunkinanciai aplinkybei, nuteistiesiems turejo buti parinkta bausme, ne mažesne nei sankcijoje numatytos bausmes vidurkis.

Nukentejusiosios manymu, pirmosios instancijos teismas nepagristai nepripažino nuteistuju atsakomybes sunkinancios aplinkybes – veikimo bendrininku grupeje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. K. teisiamajame posedyje parode, kad pasiule D. J. eiti pas D. O., jo teigimu, ieškoti dingusios grandineles ir maisto produktu. Abu reikalavo gražinti minetus daiktus. D. J. parode, kad I. K. pasake jam, jog dingo grandinele, be to, kaimynai pasake, kad dingo maistas. Abu nuejo aiškintis pas nukentejusiaja ir jis jai sudaves, kaip nurodyta kaltinime. Kolegija pažymi, kad ne vienas iš nuteistuju neparode, kad tarp ju buvo išankstinis susitarimas daryti nusikalstama veika, kaip matyti iš bylos aplinkybiu, I. K. ir D. J. veike spontaniškai, be išankstinio vaidmenu pasidalijimo ir susitarimo veikti, todel pirmosios instancijos teismas pagristai nepripažino veikimo bendrininku grupeje kaip ju atsakomybes sunkinancios aplinkybes.

Nors nukentejusioji nurodo, kad I. K. ir D. J. buvo sulaikyti praejus daugiau nei pusmeciui po nusikalstamos veikos padarymo, nes išsikrauste iš buto ir slapstesi nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, šis argumentas atmestinas kaip nepagristas. Pažymetina, kad byloje nera duomenu, jog nuteistieji butu slapstesi nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo, be to, abu ikiteisminio tyrimo metu ir byla nagrinejant teisme pripažino savo kalte nusikalstamos veikos padarymu. Nukentejusioji skunde teisingai nurodo, kad abu nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu savo kalte pripažino tik iš dalies, taciau kaip matyti iš bylos medžiagos, abu nuteistieji kalte neige tik dalyje del nukentejusiosios striukes, raktu ir telefono vagystes. Minetos aplinkybes nebuvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu ir nuteistiesiems iš kaltinimo pašalintos. O kaip matyti iš nuteistojo D. J. parodymu, jis nenurode, jog muše nukentejusiaja lauke, bet parode, kad ivykiu lauke tiksliai neatsimena. Nenustatyta byloje ir tai, kad nuteistieji butu skambine nukentejusiosios dukrai ir jai grasine.

Pagal baudžiamaji istatyma bausmes vykdymo atidejimas gali buti taikomas asmeniui, nuteistam laisves atemimu už viena ar kelis nesunkius ar apysunkius tycinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už del neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmes vykdymas gali buti atidetas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Kartu atkreiptinas demesys ir i tai, kad BK 75 straipsnio nuostatu taikymas yra teismo teise, bet ne pareiga, todel, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategorija, esmine taikymo salyga yra teismo išvada, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo.

Teismu praktikoje laikomasi nuomones, kad teismas, spresdamas bausmes vykdymo atidejimo klausima, turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobudi, laipsni, kaltininko asmenybes teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesi šeimoje ir visuomeneje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesi po nusikaltimo padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojinguma ir kritiškai vertina savo elgesi, pripažista savo kalte ir neneige jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistenge išvengti atsakomybes, savo elgesiu po nusikalstamos veikos sieke irodyti, jog ateityje nedarys nauju pavojingu veiku, kad nelinkes sukurti konfliktiniu situaciju, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobudžio ir neparodo tikrosios jo vertybines orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi del padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentejusiojo, atlygina padaryta žala. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisves atemimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemone ir (ar) viena ar kelis ipareigojimus (ar auklejamojo poveikio priemone), ribojancius nuteistojo elgesi ir kartu turincius auklejamaji, pataisomaji poveiki. Asmeniui, padariusiam nusikalstama veika bausmes vykdymo atidejimo laikotarpiu, bausmes vykdymo atidejimas gali buti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant i padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo pobudi ir laipsni, atsakomybe lengvinancias aplinkybes. Pabrežtina ir tai, kad nors baudžiamajame istatyme nera imperatyvaus reikalavimo, taciau teismas kiekviena karta, kai nuteistojo padarytos veikos pavojingumo pobudis ir laipsnis bei už tai paskirtos bausmes rušis ir dydis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies salygas (nuostatas), privalo svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo, ir spresti bausmes vykdymo atidejimo klausima. Taciau teismas nera ipareigotas išdestyti motyvu, kodel tokioje byloje nebuvo taikytas bausmes vykdymo atidejimas (pvz., labai teigiamai apibudinama nuteistojo asmenybe) bei kitus bylos duomenis.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad bausmes tikslai I. K. ir D. J. gali buti pasiekti be realaus jos atlikimo, t.y. atidejus bausmes vykdyma. Be to, atsižvelgtina i tai, kad vadovaujantis BK 55 str. nuostatomis, asmeniui, pirma karta teisiamam už nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, teismas paprastai skiria su laisves atemimu nesusijusias bausmes.

Atsižvelgiant i išdestytu aplinkybiu visuma, pirmosios instancijos teismas nepagristai paskyre I. K. ir D. J. bausme, kuri yra mažesne nei BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmes vidurkis.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusioji D. O. taip pat pateike išlaidas advokato paslaugoms apmoketi patvirtinanti kvita. Vadovaujantis BPK 162 str. 2 d., šios išlaidos priteistinos iš nuteistuju.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

nukentejusiosios D. O. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. birželio 15 d. nuosprendi pakeisti:

I. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 294 str. 2 d., ir nuteisti laisves atemimu 2 metams ir 5 menesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, I. K. laisves atemimo bausmes vykdyma atideti dvejiems metams, ipareigojant ji per dešimt menesiu nuo šio nuosprendžio isiteisejimo dienos atlyginti padaryta žala D. O. ir Vilniaus teritorinei ligoniu kasai, pradeti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 294 str. 2 d., ir nuteisti laisves atemimu 2 metams ir 4 menesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, D. J. laisves atemimo bausmes vykdyma atideti dvejiems metams, ipareigojant ji per dešimt menesiu nuo šio nuosprendžio isiteisejimo dienos atlyginti padaryta žala D. O. ir Vilniaus teritorinei ligoniu kasai, pradeti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Iš I. K. ir D. J. solidariai priteisti 1500 Lt nukentejusiosios D. O. naudai išlaidoms advokato paslaugoms atlyginti.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.