Kauno apygardos teismo sprendimas

Tretieji asmenys V. S., A. Š. ir Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta.

Ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė A. M. po motinos S. K. mirties 2009-08-21 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu, notarinio registro Nr. R-3652, paveldėjo 1,0379 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Alvito kadastrinė vietovė; registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). (toliau – ginčo sklypas). Atsakovės motina ginčo sklypą 1996-06-25 pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-3361, pirko iš V. S. IĮ „Ornamentas“, atstovaujamos savininko V. S.. Šios sutarties 3 punkte buvo nurodyta, kad S. K. iki 2003-01-01 įsipareigoja išmokėti už nupirktą žemę tomis pačiomis sąlygomis, kaip pirminis jos įgijėjas V. S.. V. S. IĮ „Ornamentas“ pagal Vilkaviškio rajono valdybos 1993 m. balandžio 29 d. potvarkį Nr. 81 ginčo žemės sklypas buvo parduotas už 220 000 Lt, 44 000 Lt V. S. sumokėjo pasirašant sutartį, o 176 000 Lt kainos dalį 1994-06-15 ir 1994-08-01 pasižadėjimais įsipareigojo sumokėti iki 2003-01-01. V. S. už nusipirktą iš valstybės ginčo sklypą įmokų bei sutartyje numatytų palūkanų nemokėjo. Parduodant ginčo sklypą atsakovės motinai, V. S. skola valstybei už ginčo sklypą sudarė 369 600 Lt ir 2 proc. palūkanų. Įsigijusi sklypą atsakovės motina skolos valstybei taip pat nesumokėjo, todėl skola ir palūkanos turi būti priteistos iš atsakovės, kuri priėmė savo motinos palikimą, taigi kaip paveldėtoja atsako už palikėjos skolas. Ieškovė prašė atmesti atsakovės prašymus, palaikė ieškinio reikalavimus, prašė išreikalauti iš atsakovės 2010 m. rugpjūčio 3 d. Įgaliojimą, notarinio registro Nr. MČ-3491 (b. l. 87–89). Atsakovei apie įsiskolinimą turėjo būti žinoma anksčiau, nes Nekilnojamojo turto registre apie ginčo sklypą buvo žyma, jog yra įsiskolinimas už įsigytą turtą. Be to, 2010-08-03 įgaliojime Nr. MČ-3491, kuriuo atsakovė įgaliojo A. K. atstovauti ir savo nuožiūra naudojant ir valdant atsakovei priklausantį ginčo turtą, taip pat buvo nurodyta sumokėti įsiskolinimą už žemės sklypą, jį išregistruoti, gauti pinigus už parduotą ginčo sklypą. Duomenų, kad atsakovės motina, įgaliodama A. Š. buvo neįgali ar neveiksni, nėra.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė apklausta teismo posėdyje visiškai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus ieškinio patenkinimo motyvus ir nurodė, kad atsakovės A. M. atstovo prašymo dėl senaties termino taikymo prašo netenkinti, nes atsakovė perėmė ginčo turtą su įsipareigojimu sumokėti skolą, todėl kreditoriams numatytas paveldėjimo teisės santykiuose terminas kreiptis į paveldėtoją dėl skolos sumokėjimo ginčo santykiams netaikomas.

Atsakovė nurodė, kad ji apie jos motinos įsiskolinimus sužinojo 2012 m. sausio mėn. gavusi raštą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) bei nuvykusi į NŽT Vilkaviškio skyrių. Vilkaviškio notarų biuro notarė S. Ū., patvirtinusi 1994-01-20 Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ginčo sklypą V. S. IĮ „Ornamentas“ įsigijo iš Vilkaviškio rajono savivaldybės, uždraudė V. S. perleisti ginčo sklypą, kol nebus sumokėta visa sklypo kaina. Tačiau nepaisydamas draudimo, V. S. ginčo sklypą pardavė atsakovės motinai, todėl, atsakovės nuomone, 1996-06-25 ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis turi būti teismo ex officio pripažinta niekine ir negaliojančia. Atsakovė nurodė, kad jos motina nedisponavo tokiomis didelėmis sumomis, už kurias neva ketino įsigyti abejotinos vertės žemės sklypą, sandorio sudarymo metu buvo garbaus amžiaus. Atsakovė nežinojo, jog jos motina yra skolinga už ginčo sklypą, nes A. K. apie tai jos neinformavo. Sudarant sandorį atsakovės motina pati nedalyvavo, minėtą sandorį jos motinos vardu pasirašė įgaliotas asmuo A. Š., kuris turi būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, kaip ir Kauno rajono 1-ojo notarų biuro R. S., kuri patvirtino 1996-06-25 sutartį, neatsižvelgusi į draudimą perleisti ginčo žemės sklypą.

Atsakovė A. M. apklausta teismo posėdyje visiškai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus ir prašė tenkinti atsakovės atstovo advokato nurodytus motyvus dėl senaties termino taikymo bei nurodė, kad sutiktų žemę grąžinti ieškovei, nes lėšų sumokėti skolą neturi.

Atsakovės A. M. atstovas apklaustas teismo posėdyje visiškai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus, prašė teismą savo iniciatyva pripažinti 1996-06-25 sutartį negaliojančia, taip pat taikyti ginčo santykiams senaties terminą ir pripažinti, kad pareikšti reikalavimus paveldėtojai dėl ginčo turto ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo A. Š. atsiliepimo į ieškinio pareiškimą nesurašė.

Trečiasis asmuo Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. S. atsiliepime į ieškinio pareiškimą nurodė, kad patvirtino notarinėje kontoroje 1996-06-25 sudarytą tarp V. S. IĮ ,,Ornamentas“ ir S. K., atstovaujamos A. Š., 10 379 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį. V. S. IĮ ,,Ornamentas“ 10 379 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) nupirko iš Vilkaviškio rajono valdybos pagal 1994-01-20 sutartį, kuriai liko skolinga 176 000 Lt ir šią pinigų sumą įsipareigojo sumokėti iki 2003 m. sausio 1 d., norėdama parduoti ginčo sklypą kitam asmeniui, V. S. IĮ ,,Ornamentas“ privalėjo gauti iš Marijampolės apskrities valdytojo administracijos sutikimą, jog skola bus perkelta naujam turto savininkui, t. y. S. K.. Sutikimas buvo gautas, todėl trečiojo asmens patvirtinta sutartis atitinka visus tuo metu galiojusius teisės normų reikalavimus. Trečiasis asmuo mano, jog nerealu, kad S. K. dukra A. M. nežinojo apie savo motinos esamas skolas ir įsipareigojimus jas padengti. Visi įsipareigojimai yra nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje. Mirus S. K. ir tvarkant jos paveldėjimo dokumentus, į paveldimo turto sąrašą buvo įtrauktas ginčo žemės sklypas, pagal RCDB yra duomenys, kad ginčo sklypas yra įgytas su įsiskolinimu. Todėl notarė, gavusi Marijampolės apskrities valdytojo administracijos sutikimą perleisti žemės sklypą, skolos perkėlimą naujam turto savininkui, RCDB liko atžyma ,,įsiskolinimas už įgytą turtą“. Esant tokiai žymai, yra apribojimai atlikti sandorį, perleisti žemės sklypą. Trečiasis asmuo palaikė ieškovės reikalavimus ir prašė ieškinį patenkinti.

Trečiasis asmuo V. S. atsiliepime į ieškinio pareiškimą prašė ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimo netenkinti. Atsakovės motina S. K. nupirko iš trečiojo asmens V. S. IĮ ,,Ornamentas“ ginčo žemės sklypą, įsipareigojo sumokėti įsiskolinimą už nupirktą žemę tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir pirminis jos įgijėjas V. S.. Atsakovės A. M. motyvus dėl nežinojimo apie įsiskolinimą už paveldėtą žemę paneigia NTRCDB išrašo duomenys su istorija, kurio 8.1 p. yra apie įsiskolinimą už įsigytą turtą. Mirus S. K. atsakovė perėmė pareigą atsakyti už palikėjos prievoles, palikėjo teisės ir pareigos perėjo atsakovei nepaisant to, ar ji žinojo ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ir pareigas. Remiantis CK 5.63 str., ieškovė, būdama S. K. kreditore, turėjo teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiai palikimą įpėdinei, tačiau to nepadarė, ieškinio senaties terminą praleido, todėl ieškovės reikalavimas atmestinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad V. S. individuali įmonė „Ornamentas“ pagal Vilkaviškio rajono valdybos 1993 m. balandžio 29 d. potvarkį Nr. 81 Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-329 (b. l. 54–57) nupirko 1,0379 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ginčo žemės sklypas trečiajam asmeniui V. S. parduotas už 220 000 Lt. Prieš pasirašant sutartį trečiasis asmuo V. S. už perkamą žemės sklypą sumokėjo 44 000 Lt. Kitą sklypo kainos dalį – 176 000 Lt – ir palūkanas V. S. privalėjo sumokėti pardavėjai iki 2003 m. sausio 1 d. Trečiasis asmuo V. S. 1994 m. birželio 15 d. Pasižadėjime Nr. 1 ir 1994 m. rugpjūčio 1 d. Pasižadėjime, atsižvelgiant į tai, kad perkamo žemės sklypo kaina buvo indeksuota indeksu 2.1, pradedant 1994 metais ir baigiant 2002 metais, pasižadėjo sumokėti kiekvienais metais ne tik skolos dalį po 41 066 Lt, bet ir po 2 procentus palūkanų nuo priklausančios mokėti skolos sumos, t. y. po 7 392 Lt. Pasižadėjimuose nurodyta, kad laiku nesumokėjus pasižadėjime nurodytos sumos ir palūkanų, jie bus išieškomi įstatymo nustatyta tvarka ir kad likusi nesumokėta žemės sklypo kainos dalis indeksuojama taikant bendrąjį vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksą (b. l. 59–60). Tokiu būdu tarp šalių buvo sudaryta nekilnojamo turto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.392 str. 1 d., 6.305 str. 1 d.), o mokėjimai už nupirktą žemės sklypą išdėstyti dalimis. Sudarant ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį buvo nustatytas draudimas žemės sklypą perleisti, kol nebus sumokėta visa žemės pardavimo kaina ir įvykdyti pasižadėjimuose trečiojo asmens V. S. prisiimti įsipareigojimai (b. l. 58).

Nepasibaigus ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytam terminui dėl lėšų išmokėjimo už trečiojo asmens V. S. vardu perkamą žemės sklypą, trečiasis asmuo V. S. individualios įmonės „Ornamentas“ vardu sudarė su atsakovės A. M. motina S. K. 1,0379 ha ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo–pardavimo 1996 m. birželio 25 d. sutartį, notarinio registro Nr. 2-3361, (b. l. 116–125). Šios sutarties 3 punkte sutarties šalys susitarė, kad atsakovės motina S. K. iki 2003 m. sausio 1 d. įsipareigoja išmokėti už nupirktą žemę tomis pačiomis sąlygomis, kaip pirminis jos įgijėjas V. S. (b. l. 116). Taigi S. K. perėmė trečiojo asmens V. S. įsipareigojimus ginčo žemės sklypo pardavėjui ir privalėjo jas įvykdyti sutartyje numatyta tvarka (1964 m. CK 238–243 str., CK 6.115 str.). Apklaustas teismo posėdyje liudytojas A. K. paaiškino, kad paprašė motiną S. K. nupirkti žemės sklypą, nes norėjo šiame sklype vystyti verslo projektą, todėl bendravo su V. S., pastarasis surado A. Š., kurį liudytojo motina įgaliojo nupirkti žemės sklypą. Įvertinus minėtus įrodymus, teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti, jog S. K. gera valia sudarė ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį joje nurodytomis sąlygomis (CPK 177 str. 1–3 d., 185 str.). Todėl atmestinas atsakovės motyvas dėl tariamos atsakovės motinos apgaulės, taip pat ir dėl to, kad S. K. negalėjo sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dėl senyvo amžiaus, nes šioms aplinkybėms įrodyti byloje nėra duomenų. Vien tas faktas, kad sandorio sudarymo metu atsakovės motina buvo 73 metų amžiaus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad S. K. sudarytas sandoris yra niekinis ir negaliojantis.

Atsakovės motyvai, kad S. K. neturėjo pakankamai lėšų, jog nupirktų ginčo žemės sklypą, teismo vertinimu, yra tik atsakovės prielaida apie S. K. turtinę padėtį. Visų pirma S. K. įsipareigojo sumokėti už perkamą žemės sklypą ne pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu, o iki 2002 m., taigi per pakankamai ilgą laiką (beveik 6 metus). Liudytojas A. K. patvirtino, jog žemės sklypas jam buvo reikalingas pelningam verslui vykdyti, šiam verslui vystyti liudytojas tikėjosi gauti lėšų iš partnerių ir valstybės, tuo tikslu buvo paruošti atitinkami projektai. Byloje esanti žemės sklypo pirkimo–pardavimo 1994-01-20 sutartis patvirtina, kad žemės sklypas skirtas benzino kolonėlės su moteliu statybai (b. l. 121), tai sutampa su liudytojo paaiškinimu dėl investicijų į žemės sklypą atsipirkimo. Todėl tikėtina, kad atsakovės motina sudarė sutartį gera valia nelaikydama žemės sklypo įsigijimo sandorio abejotina investiciją, kaip tai nurodė atsakovė A. M..