Teisora
Registruotis

Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-29 · Byla Nr. N1-81-805/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-29
Bylos Nr.
N1-81-805/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21334-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
D. R., E. Š.
Nukentėjusysis
R. A.
Advokatai
Vytautas Aliuškevičius, Ričardas Lilas, Vladislovas Milukas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-81-805/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21334-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.11.2; 1.1.11.10; 1.2.14.1.2.2; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.13; 2.3.4.3; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.4.1.3. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 29 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Linai Stravinskienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Neringai Kaminskienei,

kaltinamajam D. R., jo įstatyminei atstovei R. V., gynėjui advokatui Ričardui Lilui,

kaltinamajam E. Š., jo įstatyminei atstovei V. Š., gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui,

nukentėjusiojo R. A. atstovui advokatui Vladislovui Milukui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pirmiau mokęsis (duomenys neskelbtini), anksčiau gyveno adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu faktiškai gyvenantis ir besimokantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, visą bausmės atlikimo laikotarpį mokytis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, visą bausmės atlikimo laikotarpį mokytis,

ir E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) klasės moksleivis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslus ar pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslus ar pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2020 m. birželio 2 d., apie 01.25 val., (duomenys neskelbtini), bendrai veikdamas su nepilnamečiais E. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, įsibrovė į patalpą – tyčia išlaužę A. D. priklausančio garažo medines duris iš jo pagrobė nukentėjusiajam R. A. priklausančius daiktus: 70 Eur vertės akumuliatorinį suktuką – gręžtuvą MAKITA, 14 vnt. kilpinių raktų, kurių 1 vnt. vertė 2 Eur, viso už 28 Eur, 20 vnt. galvučių, kurių vienos vertė 2,50 Eur, viso už 50 Eur, ir iš garaže stovėjusio automobilio VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė ir pagrobė užvedimo raktelį su signalizacijos pulteliu, kurių vertė 100 Eur, iš viso pagrobė R. A. priklausančio turto už 248 Eur.

Kaltinamasis E. Š. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2020 m. birželio 2 d., apie 01.25 val., (duomenys neskelbtini), bendrai veikdamas su nepilnamečiais D. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, įsibrovė į patalpą – tyčia išlaužė A. D. priklausančio garažo medines duris ir iš jo pagrobė nukentėjusiajam R. A. priklausančius daiktus: 70 Eur vertės akumuliatorinį suktuką – gręžtuvą MAKITA, 14 vnt. kilpinių raktų, kurių 1 vnt. vertė 2 Eur, viso už 28 Eur, 20 vnt. galvučių, kurių vienos vertė 2,50 Eur, viso už 50 Eur, ir iš garaže stovėjusio automobilio VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė ir pagrobė užvedimo raktelį su signalizacijos pulteliu, kurių vertė 100 Eur, iš viso pagrobė R. A. priklausančio turto už 248 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino, nurodė, jog susitiko su E. Š., M. Č. ir E. Š.. Vakare E. Š. pasiūlė eiti į garažus, jis turėjo laužtuvą, buvo atsinešęs jį iš namų. Susitiko prie “Senukų”, o paskui nuėjo prie garažų (duomenys neskelbtini) gatvėje, nepamena numerio. Buvo naktis, apie 01:00 val., tikslios datos nepamena. Matė viską, nes švietė lempos. Ėjo į vieną garažą, kitą garažą, tada medines duris, apie kurias šnekėta, pradėjo laužti – pirma jis, paskui E., paskui E.. Garažo durys buvo medinės, šviesiai mėlynos. Išlaužę duris įlindo jis, E. ir E., o M. buvo už kelių šimtų metrų nuo garažų, jis nebuvo kartu. Papuolė į garažą išlaužę dalį lentelių. Įlindę vdun pasišvietė telefonais, kas ką ėmė nepamena. Jis pats paėmė Makita suktuką, kelis varžtus, E. paėmė kelis varžtus, E. visokias galvutes, dar kažką. Automobilio užvedimo pultelį paėmė jis, jis buvo mašinoje ant sėdynės, po to atidavė E.. Visi bendrai įrankius išnešė, po to sudėjo į sandėliuką ir išsiskirstė namo. E. Š. pardavė juos. Su civiliniu ieškiniu sutinka, yra išlaikomas, savo pajamų šaltinio neturi. Policija po to lyg pultelį paėmė, neatsimena. Pavogtus automobilio raktelius policija atrodo paėmė iš jų už poros mėnesių. Automobilio pultelis, 100 eurų vertės, yra grąžintas nukentėjusiajam, tai civilinis ieškinys turėtų būti dėl 148 eurų, o ne dėl 248 eurų. Su advokato išlaidomis sutinka. Savo veiksmus vertina blogai, anksčiau teistas nebuvo. Į socializacijos centrą pateko dėl probacijos, nesilaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, policija naktinis pagaudavo arba nerasdavo, po to buvo teismas ir pasiuntė į socializacijos centrą 2 metams. Dabar jau yra teistas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo įstatyminė atstovė R. V. paaiškino, kad jos prie tyrėjos buvo su nukentėjusiuoju kalbėta, siūlė atlyginti žalą. Nukentėjusysis norėjo visos sumos, buvo paprašyta 330 eurų. Atsiprašė nukentėjusiojo, bet tai nebuvo nepaminėta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. Š. pripažįsta, kad pavogė nurodytus daiktus. Parodė, kad, kaip ir sakė D. R., susitiko prie “Senukų”, paskui ėjo iki namų, pasiėmė laužtuvą, eidami sugalvojo užsukti į garažus, ten kažką gero rasti ir pan. Bandė įsilaužti į porą garažų, bet nepavyko. Rado medines duris, bandė laužti, pavyko išlaužti, tada į garažą įlindo jis, D. ir E.. Pasišvietę telefonais rado Makita suktuką, visokių galvučių ir mašinos pultelį. Kas ką vogė, kieno iniciatyva buvo, neprisimena, nes seniai buvo Tada išlindo iš garažo, išlaužtas lentas sumetė ant stogo, pavogtus daiktus sudėjo į sandėliuką ir išsiskirstė namo. Civilinio ieškinio sumas pripažįsta, bet, kaip ir sakė D., pusė atiduota, dėl likusios pusės sutinka. Atiduotas pultelis, ši suma, jo manynu, turėtų būti išminusuota iš civilinio ieškinio. Dėl kitų sumų neprieštarauja. Su nukentėjusiu nebendravo. Sutinka, kad nukentėjusysis turėjo pasijausti blogai, kad įsilaužė į svetimą garažą. Nukentėjusysis darėsi naują automobilio raktelį, nes iš karto jo negrąžino, kada grąžino nežino. Atrodo, kad raktą grąžino policijos pareigūnai. Yra teistas, priimtas baudžiamasis įstatymas, skirtas laisvės apribojimas, laikosi probacijos sąlygų. Kas pavogtus daiktus pardavė, nežino, viskas buvo padėta į sandėliuką, ten daugiau nėjo ir nežiūrėjo, nes buvo neįdomu. Gali būti, kad brolis pardavė, bet nematė, nėra dėl to garantuotas. Iš šitos vagystės jokios naudos neturėjo. Savo veiksmus vertina blogai, kad prieš darant nepagalvoja kas gali atsitikti. Gyvena su mama, būna pasipyksta, bet santykiai geri, klauso mamos. Žalą atlyginti padėtų mama, kol kas žala neatlyginta. Su nukentėjusiuoju nekontaktavo, neatsiprašė.

Nukentėjusiojo atstovas advokatas Vladislovas Milukas paaiškino, kad kaltinamieji įsibrovė į garažą, iš kurio pavogė nukentėjusiajam R. A. priklausančius daiktus: akumuliatorinį suktuvą – gręžtuvą Makita, 70 eurų vertės, 14 vnt. kilpinių raktų, 28 eurų vertės, 20 vnt. galvučių komplektą varžtams atsukti, 50 eurų vertės, ir automobilio užvedimo raktelį su pulteliu, 100 eurų vertės. Civilinį ieškinį prašo tenkinti visiškai, žala buvo padaryta, daiktai pavogti. Nors automobilio užvedimo raktelis su pulteliu grąžintas, tačiau tai buvo padaryta po to kai asmuo patyrė išlaidų dėl naujo rakto ir pultelio gaminimo. Prašo civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisi iš kaltinamųjų ar jų įstatyminių atstovų, R. V. ir V. Š. 248 eurus turtinės žalos ir 300 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamieji nėra kaltinami padarę labai sunkų nusikaltimą, kaltais prisipažino visiškai, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, sutrumpintas įrodymų tyrimas galimas abiejų kaltinamųjų atžvilgiu. Kaltinamieji, jų įstatyminės atstovės bei gynėjai sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė. Sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra ir, kurie patvirtina kaltinamųjų kaltę:

pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas bei fotonuotraukos (1 t., b. l. 6-9, 12-17), kuriuose užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėtas garažas. Garažo duryse yra galimai laužimo žymės, matomos keturios lentos, matoma ertmė 0,60 x 1,60 m. Durų varčios rėme užfiksuotos galimai laužimo žymės, mediena paveikta galimai mechaniškai. Garaže stovi išardytas remontuojamas automobilis VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio priekinėje dalyje užvedimo spynelėje rakto nėra. Garažo kairėje pusėje prie sienos pritvirtinta mėlynos spalvos plokštė, ant kurios sukabinti įrankiai. Nukentėjusysis R. A. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra garažas, kuriuo jis naudojasi. Garažas priklauso A. D.. Garažas yra rakinamos dvejomis įleidžiamomis spynomis. Garaže jis laiko įvairius įrankius bei remontuojamą automobilį VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 2 d. apie 07.30 val. atvykęs prie garažo pastebėjo, kad išlaužtos jo durys. Garažas buvo užrakintas. Iš garažo buvo pagrobtas 70 Eur vertės naudotas akumuliatorinis suktukas gręžtuvas „Makita“, 14 vnt. kilpinių raktų, kurio vieno rakto vertė yra 2 Eur, bendrai 28 Eur, kabojusių garaže ant sienoje padarytų laikiklių, 20 vnt. galvučių, kurios vienos vertė yra 2,50 Eur, bendrai 50 Eur. Iš nerakinamo remontuojamo automobilio VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo garaže, buvo pagrobtas užvedimo raktas su signalizacijos pulteliu. Dėl pagrobto užvedimo raktelio ir signalizacijos pultelio padaryta 100 Eur turtinė žala. Iš viso dėl pagrobtų daiktų padaryta 248 Eur turtinė žala. Dėl sulaužytų medinių garažo durų padaryta 60 Eur turtinė žala. Paskutinį kartą garaže buvo 2020 m. birželio 1 d. Tada garažą užrakino ir išėjo namo. Būnant garaže jis pastebėjo keturis įtartinus jaunuolius, galimai nepilnamečius, kurie vaikščiojo netoliese ir dairėsi. Garaže nėra įrengta signalizacija;

papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas bei fotonuotraukos (1 t., b. l. 35-38, 39-41), kuriuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), vakarų pusėje yra garažų masyvas. Prie garažo, kuris yra geltonos spalvos metalinėmis dvivėrėmis durimis, ant žemės yra metalinis laužtuvas, kurio bendras ilgis 40 cm., skersmuo 3 cm.;

patalpų apžiūros protokolas bei fotonuotraukos (1 t., b. l. 45, 46-48), kuriuose užfiksuota adresu (duomenys neskelbtini), esanti patalpa – sandėliukas. V. Š. paaiškino, kad jiems priklausė ketvirtas kairėje sandėliukas. Atidarius minėto sandėliuko duris, kurios be užrakto, matoma 1,70x2,50 m dydžio patalpa. Joje prie kairės sienos atremtos šviesios spalvos medinės durys, ant betoninių grindų sumesta įvairios statybinės atliekos, medžio lentos, plastikiniai maišeliai, kurių viename yra „Makita“ pjūklo dalis – diskas su rėmu;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos tarnybinis pranešimas dėl pagrobtų daiktų (1 t., b. l. 50), kuriame nurodyta, kad iš R. A. pagrobti daiktai nerasti;

savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (1 t., b. l. 52), kuris patvirtina, kad D. R. pateikė automobilio užvedimo raktą su pakabuku;

daiktų apžiūros protokolas bei fotonuotraukos (1 t., b. l. 54, 56), kuriais užfiksuotas apžiūrėtas automobilio užvedimo raktas;

pakvitavimas (1 t., b. l. 58), kuriame nurodyta, kad automobilio užvedimo raktas su pakabuku grąžinti R. A.;

ikiteisminio tyrimo metu D. R. parodė (2 t., b. l. 33, 38), kad pripažįsta padaręs nusikaltimą ir parodė, jog 2020 m. birželio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, dienos metu, susitiko su draugais E. ir E. Š., M. Č.. Visi vaikščiojo po Prienus, paskui išsiskirstė namo ir susitarė susitikti apie 2 val. nakties prie „Senukų“ parduotuvės Prienuose arba prie Sodros pastato. Naktį ėjo link sodų ir E. Š. pasakė, kad garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, yra tvarkoma palikta remontuoti mašina. Nuėjo prie kažkokio garažo medinių durų. E. Š. rankoje nešėsi mažą juodos spalvos metalinį laužtuvą, sakė, kad laužtuvas jo iš namų ir jis su juo išlauš garažo duris. Nuėjo visi keturi iki garažo, kurio durys buvo medinės, lyg melsvos spalvos. Atėjus prie garažo durų E. Š. įkišo laužtuvą ties garažo durų viduriu ir bandė išlaužti duris. Laužė gal 20 min., bet neišlaužė. Tada sugalvojo, kad reikia laužti durų lentas. Pirmiausia E. lupo laužtuvu garažo durų lentas, jis išlupo pora, o visas kitas nulupo E. Š.. O M. Č. už pusės kilometro gulėjo ant pievutės ir sakė, kad jis nelįs ir nieko nedarys, jis tik išėjo į lauką pasivaikščioti. Daugiausia duris laužė E. ir E. Š.. Pro išlaužtas duris įlindo į garažo vidų. Lindo jis su abiem Š.. Įlindus į garažą E. švietė telefonu. Garaže stovėjo raudonos spalvos VW Sharan. Garaže buvo daug įrankių, mašinos detalių. Paėmė Makita suktuką, kuris buvo pastatytas ant staliuko, lyg juodos spalvos, daug varžtų galvučių, kurios stovėjo ant stalo dėžutėje, po to dar vienas pakabintas rinkinys buvo ant sienos. E. paėmė iš mašinos ant vairuotojo sėdynės paliktą automobilio užvedimo raktelį. Garaže užtruko su išlaužimu gal 15 minučių. Viską išsinešė iš garažo, nusinešė pas Š. į sandėliuką, esantį prie „Senukų“. Negalvojo ką po to su vogtais daiktais darys. Po kelių dienų E. Š. pasakė, kad jis iš garažo pavogtus daiktus pardavė, kam nesakė. Jis sakė, kad gavo apie 40 Eur. E. Š. jam davė 15 Eur, nežino ar kitiems davė pinigų.

ikiteisminio tyrimo metu E. Š. parodė (2 t., b. l. 63, 68), kad pripažįsta padaręs nusikaltimą ir parodė, jog 2020 m. birželio mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, dienos metu su broliu E. Š. susitiko D. R. ir M. Č.. Jo brolis E. Š. su D. R. sumastė eiti iki garažų, esančių Prienuose, prie sodų, prie kalno. Buvo naktis, kai visi ėjo ir pamatė, kad vieno iš garažo durys yra medinės, nes kitų buvo metalinės. E. sumastė dar nueiti iki jų namų, kur kieme buvo pasislėpęs laužtuvą. E. pasiimtas laužtuvas buvo nedidelis, juodas. E. pasiėmus iš kiemo laužtuvą, visi keturi sugrįžo prie minėto garažo. Priėjus prie garažo durų, laužtuvu jis ir D. išlaužė medinių garažo durų kairę pusę, išlupo lenteles. M. Č. nelaužė garažo durų, į garažo vidų įlindęs nebuvo. Su D. R. įlindo į garažo vidų, kuriame buvo automobilis VW. Matė, kad garaže buvo įrankių, bet jam jų nereikėjo. Manė, kad garaže bus kažko gero, bet nieko gero nebuvo. Nieko neradęs garaže, jis išlindo iš jo. E. buvo įlindęs kartu su juo ir D. R.. Iš garažo vidaus D. R. lyg paėmė suktuką Makita, E. paėmė raktų komplektą ir kažkokių varžtų, galvučių. Nematė ar daugiau ką paėmė. Girdėjo, kad kažkuris iš jų buvo atidaręs ir uždarė garaže buvusio automobilio dureles, bet ar iš jo ką paėmė nematė. Garaže užtruko trumpai, gal 5 minutes. E. garaže švietė prožektoriumi. E. prie garažo kažkur išmetė laužtuvą, kuriuo išlaužė garažo duris. Pagrobtus daiktus nunešė į sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame E. su D. R. viską sudėjo. Tada visi išsiskirstė. Kitą dieną E. nepasakojo, nesakė kiek gavo už parduotus daiktus. Jam jis pinigų nedavė, ar davė kitiems nežino.

liudytojo R. A. apklausos protokolas (1 t., b. l. 18) patvirtina, kad jam yra gražintas iš jo automobilio VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobtas užvedimo raktelis, dėl kurio buvo padaryta 100 Eur turtinė žala. Dėl gražinto rakto pretenzijų neturi. Paaiškino, kad kai buvo pagrobtas automobilio užvedimo raktelis, kurį turėjo tik vieną, jam teko už 70 Eur įsigyti naują užvedimo raktelį su mobilaizeriu ir kompiuteriu, kurie buvo reikalingi automobilio užvedimui, todėl jis dėl automobilio raktelio patyrė 70 Eur turtinę žalą. Kiti iš garažo pagrobti daiktai yra negražinti, žala neatlyginta;

liudytoja apklausta A. D. (1 t., b. l. 60) parodė, kad jai priklauso garažas, esantis (duomenys neskelbtini), garažo numerio neprisimena. Garažu ji leido naudotis savo sesers sugyventiniui R. A.. Šis jai priklausančiu garažu naudojasi daugiau kaip dešimtmetį. Garažo durys buvo senos, medinės, dviejų dalių. R. A. šiame garaže laikė savo automobilį ir kitus daiktus. Jos daiktų šiame garaže nebuvo. 2020 m. birželio mėnesį, tikslios dienos nežino, jai paskambino R. A. ir pasakė, kad yra apvogtas jai priklausantis garažas, pagrobti įrankiai, taip pat sugadinta – išlaužta garažo durų vienos pusės medinės lentelės. Žino, kad išlaužtas garažo duris susitvarkė pats R. A.;

liudytojas V. S., apklaustas ikteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 71), parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jo kaimynystėje tame pačiame name gyvena V. Š. su savo vaikais, t. y. E., E. ir I.. Žino, kad E. su E. vagia automobilius, nuolat lenda į svetimas mašinas, iš jų vagia. E. Š. ne kartą siūlė jam pirkti visokių daiktų, t. y. televizorių, išardytą suktuvą „Makita“, bet šių daiktų jis nepirko, nes jam nereikalingi. E. sakė, kad televizorius yra iš D. R. namų. Gal prieš mėnesį iš E. nupirko suktuką Black Dester, juodos spalvos, kuris buvo pilname komplekte – lagamine su dviem akumuliatoriais. E. sakė, kad suktukas iš jo namų ir priklauso tėvui, kuriam šis įrankis nereikalingas. Keletą kartų E. klausė ar suktukas nevogtas ir ar neturės problemų jeigu jį nupirks. E. patvirtino, kad suktukas tikrai yra jo tėvo, kuriam jis nereikalingas. Patikėdamas E., kad suktukas tikrai nevogtas jį iš jo nupirko už 30 Eur. Kitų daiktų ir įrankių iš E. nepirko ir neturi;

liudytoja apklausta V. Š. (1 t., b. l. 90) parodė, kad E. Š. ir E. Š. yra jos sūnūs. Abu gyvena kartu su ja nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vaikų tėvas R. Š. gyvena atskirai, jie išsituokę. E. Š. yra ramus, geras vaikas, gerai mokosi, turi gerą galvą. Kartais sūnus paslysta, nukrypsta, pridaro problemų ir nusikalsta. Sūnūs jai nieko nepasakoja, nebent pati ką nors nugirsta. Anksčiau sūnus E. parsinešdavo daiktų, kurie būdavo vogti, bet ji visada apie tai pranešdavo policijai, todėl dabar į namus sūnūs nieko neparsineša. Apie apvogtą garažą Prienuose sužinojo iš policijos, E. ir E. nieko nepasakojo, į namus tuo metu, t. y. 2020 m. birželio mėnesio pradžioje nieko parsinešę nebuvo;

liudytojo apklausta R. V. (1 t., b. l. 110) arodė, kad D. R. yra jos vienturtis sūnus. Su sūnaus tėvu išsituokę, jis dirba užsienyje. D. R. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Jį gali apibūdinti sūnų kaip nesuvaldomą vaiką, kuris yra agresyvus, elgiasi nenuspėjamai, kartais „pasikolioja“, nesimoko, bėga iš namų, linkęs nusikalsti. Kai būna pabėgęs sūnus negrįžta į namus keletą dienų, ne kartą kreipėsi į policiją dėl jo paieškos. Bando kalbėti su sūnumi ir spręsti problemas, tačiau jam tai neįdomu, jis ir toliau elgiasi įžūliai ir nesilaiko jokių elgesio taisyklių. Sūnus dažnai vakarais ir naktimis nebūna namuose, kur jis būna ir ką veikia nežino. Ne kartą yra padaręs nusikaltimus apie kuriuos sužino iš policijos, pats sūnus nelabai ką pasakoja. Kur D. R. buvo 2020 m. birželio 1-2 d. nežino, neprisimena kada jis grįžo namo. Apie tai, kad sūnus įvykdė vagystę iš garažo nieko nežino, jis į namus svetimų daiktų nesineša;

liudytojo apklaustas M. Č. (1 t., b. l. 162) parodė, kad 2020 m. birželio mėnesį, tikslaus laiko nežino, vagystę įvykdė jo draugai E. ir E. Š., D. R.. Jis tiesiog su jais ėjo, bet nedalyvavo šitame įvykyje, buvo toliau nuo jų, kartu su jais vogti nėjo. Nakties metu, gal 23 val., jį pakvietė į lauką E. Š.. Po 23 val. su E. Š., D. R. ir E. Š. jie susitiko Prienuose prie „Senukų“ parduotuvės. Visi trys pasakė, kad eis „prasisukt“, suprato, kad vogti. Jis jiems atsakė, kad jam nesąmonių nereikia ir jis nieko nevogs. Visi keturi ėjo link garažų, esančių Prienuose link sodų, gatvės nežino. Suprato, kad E., E. ir D. R. eina vogti. Pats tiesiog ėjo su jais, neketino eiti su jais vogti. Atėjus prie garažų, jis nuėjo tiesiai link sodų laipteliais į viršų ir sėdėjo, laukė. Tuo metu E., E. ir D. R. nuėjo laužti garažo durų. Matė, kad E. rankoje nešėsi tamsios spalvos nedidelį, gal pusės metro, laužtuvą. Jis nesakė kokiu tikslu nešasi. Suprato, kad laužimui. Jis nuo jų buvo apie 100 metrų atstumu, prie jų nėjo, į garažą nelindo. Sėdėdamas laužimo garsų negirdėjo, jų laukė gal 30 min. Tada prie jo atėjo E., E. ir D. R.. E. turėjo komplektą raktų galvučių ar panašiai, daug jų buvo, ir „Makita“ suktuką, kiti nieko neturėjo. E. visus šiuos daiktus nešėsi pas save į sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini). E. dar sakė, kad garaže rado tvarkomą mašiną ir raktelį, kurį jis pasiėmė. Nueinant kartu su D. R., E. ir E. nuo garažų, jis matė, kad išlaužta vieno iš garažo durų viena pusė, nes vienoje durų pusėje matėsi skylė, kitoje lentos. Visus daiktus pagrobtus iš garažo nusinešė E. ir pasidėjo savo kieme kur jis anksčiau gyveno, sandėliuky. Tada visi išsiskirstė. Rytojaus dieną susitiko su E. ir D. R.. E. jiems pasakė, kad jis pardavė įrankius savo kaimynui už 25 Eur. E. turėjo su savimi 25 Eur, kuriuos pusiau pasidalino su D. R.. Kai jie pasidalino pinigus, jis ėjo namo.

Visi šie įrodymai gauti teisėtais būdais, įstatymų nustatyta tvarka, jie patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl teismas juos vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam asmeniui, kuris atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Taigi pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. „Įsibrovimo“ bei „patalpos“, „saugyklos“ ir „saugomos teritorijos“ sąvokų aiškinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią. Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų.

Kaltinimas D. R. ir E. Š. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje pasitvirtino. Kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu kaltės neneigė, prisipažino padarę nusikalstamą veiką. Bylos duomenimis vienareikšmiškai nustatyta, kad padaryta veika buvo prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią, be jo sutikimo ar žinios, neatsiklausus ir negavus tam pritarimo ar leidimo, įsibrovus į svetimą garažą. Panaudojus laužtuvą medinėms durims atidaryti, t. y. išlaužus medinių durų lentas, kaltinamųjų buvo įsibrauta garažo vidun ir pagrobti kaltinime nurodyti daiktai, dėl kurių kaltinamieji visiškai prisipažino. Kaltinamųjų kaltę padarius minėtą nusikalstamą veiką patvirtina ne tik pačių kaltinamųjų kaltės pripažinimas, bet ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje aptarti įrodymai, o būtent – pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas bei fotonuotraukos, papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas bei fotonuotraukos, patalpų apžiūros protokolas bei fotonuotraukos, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos tarnybinis pranešimas dėl pagrobtų daiktų, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, daiktų apžiūros protokolas bei fotonuotraukos, liudytojų A. D., V. Š., R. V., V. S., M. Č. parodymai, nukentėjusiojo R. A. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą – kitiems asmenims priklausančius daiktus, padarė nusikalstamą veiką, įsibrovę pateko garažo vidun ir įvykdė vagystę prieš turto savininko valią. Visi byloje pateikti ir ištirti įrodymai įrodo kaltinamųjų kaltę, nusikaltimas kvalifikuotas teisingai. Pagrobto turto vertė, esant veiką kvalifikuojančiam požymiui, reikšmės neturi. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Skirdami bausmę nepilnamečiui, teismai, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgia ir BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. BK 80 straipsnyje numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Taigi, kaltinamųjų D. R. ir E. Š. padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo D. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis matyti, kad D. R. yra nepilnametis (1 t., b. l. 1), administracine tvarka nebaustas (2 t., b,. l. 16), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 11), praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, jo atžvilgiu teisme nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, vienas ikiteisminis tyrimas tebevyksta, du ikiteisminiai tyrimai nutraukti veikoje nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kitoje byloje jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, paskiriant aklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą bei elgesio apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis arba tęsti mokslą (2 t., b. l. 17-18, 19, 23, 180-184). Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. sausio 4 d. nutartimi pakeisti paskirta auklėjamojo poveikio priemonė pakeista ir paskirta kita auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą iki D. R. sueis 18 metų. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos charakteristikoje (1 t., b. l. 134-136, 2 t., b. l. 13-15) nurodyta, kad D. R. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Mokosi prastai, trūksta motyvacijos, noro, nekreipia dėmesio, kad gali būti paliktas kartoti kurso. Gebėjimų turi pakankamai, bet nesimokant atsirado žinių spragos. Mokykloje teikiamos individualios psichologo ir socialinio pedagogo konsultacijos. D. R. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte (2 t., b. l. 7-9) nurodyta, kad būstas, kuriame gyvena nepilnametis su motina ir jos sutuoktiniu, yra tinkamas vaikui augti.

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo E. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis matyti, kad E. Š. yra nepilnametis (2 t., b. l. 43), administracine tvarka nebaustas, tačiau jo atžvilgiu viena administracinė teisena nepradėta, kadangi priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo, kitu atveju priimtas sprendimas apie administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką informuoti savivaldybės administracijos direktorių, kadangi E. Š. šią veiką padarė neturėdamas šešiolikos metų. Prienų rajono Psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 45). (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos charakteristikoje (1 t., b. l. 134-136, 2 t., b. l. 49-51) nurodyta, kad E. Š. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, mokosi neblogai, klasėje ir mokykloje turi draugų. Yra gabus, daugelį namų darbų atlikdavo mokykloje. Mokykloje mokiniui teikiamos individualios psichologo ir socialinio pedagogo konsultacijos. E. Š. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte (2 t., b. l. 46-48) nurodyta, kad būstas, kuriame gyvena nepilnametis su motina ir kitais jo broliu ir seserimi, yra tinkamas vaikui augti, nors namuose trūksta švaros ir tvarkos, sanitarinės ir buities sąlygos patenkinamos. Bylos duomenimis E. Š. vieną kartą teistas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, teisme nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos. Informacinės teismų sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad 2021 m. kovo 19 d. kaltinamojo atžvilgiu taip pat yra priimtas baudžiamasis įsakymas, kuris šio nuosprendžio priėmimo dieną neįsiteisėjęs (2 t., b. l. 53, 177-179), todėl teismas skirtinos bausmės su šiuo teismo procesiniu sprendimu nebendrina.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus kaltinamiesiems D. R. ir E. Š. prokurorės prašomą bausmės rūšį– laisvės apribojimą, jos dydį nustatant bausmės individualizavimo kontekste.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamųjų atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bylos duomenimis E. Š. teistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. balandžio 22 d. veika) – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslus ar pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslus ar pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bylos duomenimis D. R. teistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. lapkričio 4 d. veika) – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, visą bausmės atlikimo laikotarpį mokytis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, visą bausmės atlikimo laikotarpį mokytis.

Įvertinus šias aplinkybes, į tai, kad po kaltinamųjų atžvilgiu priimtų teismo procesinių sprendimų nustatyta, kad jie iki jų priėmimo pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą, todėl kaltinamiesiems šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindais. Į paskirtų bausmių laiką įskaitytinos kaltinamųjų bausmės, atliktos pagal ankstesnius teismo procesinius sprendimus (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Kaltinamajam D. R., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, 2020 m. rugpjūčio 19 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimu paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas motinai R. V. (2 t., b. l. 40), tačiau, kadangi 2021 m. sausio 4 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi D. R. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė pakeista griežtesne, paskiriant nepilnamečo atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą iki D. R. sueis 18 metų, kurioje šiuo metu yra patalpintas D. R., todėl kardomoji priemonė naikintina BK 139 straipsnio pagrindu.

Kaltinamajam E. Š., vadovaujantis BPK 119 ir 139 straipsniais, iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti 2020 m. liepos 23 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimu paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas motinai V. Š. (2 t., b. l. 70).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Bylos duomenimis matyti, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra avalynės pėdsako gipso išlieja ir metalinis laužtuvas, rasti ir paimti 2020 m. birželio 2 d. įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatų prasmę, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų atsakovo veiksmų rezultatu.

2020 m. birželio 2 d. nutarimu R. A. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 21), o 2020 m. spalio 5 d. nutarimu – civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 34).

2020 m. spalio 2 d. nukentėjusysis R. A. pateikė civilinį ieškinį 248 Eur turtinei žalai bei 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (1 t., b. l. 28-29). Nurodė, kad vagystės metu iš jo buvo pavogtas 70 Eur vertės akumuliatorinis suktukas gręžtuvas Makita, 14 vnt. kilpinių raktų, kurio vieno rakto vertė yra 2 Eur, bendrai 28 Eur, 20 vnt. galvučių, kurios vienos vertė yra 2,50 Eur, bendrai 50 Eur, 100 Eur vertės automobilio užvedimo raktelis su signalizacijos pulteliu. Be to, advokatui už atstovavimą, dokumentų surašymą, patarimų suteikimą ir teisines paslaugas sumokėjo 300 Eur.

CK 6.249 straipsnis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Šio teisinio reguliavimo kontekste, sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, jog neteisėtais D. R. ir E. Š. veiksmais nukentėjusysis R. A. patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl kaltinamųjų jam priklausančių pasisavintų daiktų.

Vis tik, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys tėra iš dalies įrodytas. Byloje nėra ginčo, kad kaltinamieji iš nukentėjusiojo pavogė 70 Eur vertės akumuliatorinį suktuką gręžtuvą Makita, 14 vnt. kilpinių raktų, kurio vieno rakto vertė yra 2 Eur, bendrai 28 Eur, 20 vnt. galvučių, kurios vienos vertė yra 2,50 Eur, bendrai 50 Eur, 100 Eur vertės automobilio užvedimo raktelį su signalizacijos pulteliu. Tuo tarpu byloje nėra ginčo ir dėl to, kad automobilio užvedimo raktelis su signalizacijos pulteliu grąžintas nukentėjusiajam. Nors nukentėjusysis teigia, jog buvo patyręs 100 Eur išlaidų dėl naujo rakto ir pultelio gaminimo, kadangi automobiliu naudojasi vykti į darbą, automobilis buvo suremontuotas skubiai, o raktelis grąžintas tik po poros mėnesių, todėl jis negalėjo laukti, nemanė, kad išvis atgaus raktelį, dėl to pasigamino naują, tačiau nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų prašomam civilinio ieškinio dydžiui šioje dalyje pagrįsti, t. y. nepateikė jokių duomenų, kad gaminosi naują raktą su pulteliu, dėl ko ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Juo labiau, kad R. A. apklausos protokole (1 t., b. l. 18), šis apklaustas nurodė, kad jam teko už 70 Eur įsigyti naują užvedimo raktelį su mobilaizeriu ir kompiuteriu, kurie buvo reikalingi automobilio užvedimui, todėl jis dėl automobilio raktelio patyrė 70 Eur turtinę žalą, tuo tarpu ieškinyje nurodyta prašoma priteisti 100 Eur sumą, kurios dydis nepagrįstas jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nei dėl gamybos užsakymo, nei dėl patirtų kaštų. Dėl kitų daiktų, kurių neteko nukentėjusysis – 70,00 Eur vertės akumuliatorinio suktuko gręžtuvo Makita, 14 vnt. kilpinių raktų, kurio vieno rakto vertė yra 2 Eur, bendrai 28 Eur, 20 vnt. galvučių, kurios vienos vertė yra 2,50 Eur, bendrai 50 Eur, ginčo nėra, bylos duomenimis šie pavogti daiktai nukentėjusiajam negrąžinti, todėl teismas prašomą priteisti sumą laiko pagrįsta, nes tokia kaina yra adekvati padarytai žalai ir nereikalauja papildomo įrodinėjimo, dėl ko ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

2020 m. spalio 6 d. nutarimais V. Š. bei R. V. įtrauktos į bylą civilinėmis atsakovėmis (1 t., b. l. 95, 116). Pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Ši pareiga pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kadangi prieš nukentėjusįjį buvo padaryta nusikalstama veika, pastarojo teisė tinkamai atstovauti savo procesines teises, turėti atstovą. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam R. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme atstovavo advokatas Vladislovas Milukas, kuriam už suteiktas teisines paslaugas nukentėjusysis sumokėjo 300,00 Eur (1 t., b. l. 30). Advokatas nukentėjusiajam taip pat parengė civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo atstovo darbo bei laiko sąnaudas, indėlį atstovaujant nukentėjusiojo interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, teismas sprendžia, kad advokato išlaidos yra pagrįstos ir proporcingos atliktų paslaugų apimčiai, kadangi tokias išlaidas nukentėjusysis patyrė dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, todėl kaltinamieji privalo atlyginti nukentėjusiojo patirtas išlaidas, kaip proceso išlaidas, jį atstovavusio advokato teisinėms paslaugos apmokėti – 300,00 Eur, šią sumą priteisiant lygiomis dalimis iš abiejų kaltinamųjų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. R. paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti mokslą arba pradėti dirbti, ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir skirti galutinę subendrintą 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti, ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmės laiką įskaityti laiką, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. baudžiamąjį įsakymą.

E. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. Š. paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti mokslą arba pradėti dirbti, ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir skirti galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti, ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmės laiką įskaityti laiką, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsniu D. R. ir E. Š. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistiesiems išaiškinti, kad jeigu nuteistieji vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nukentėjusiojo R. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš D. R. ir E. Š. nukentėjusiajam R. A. 148,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) turtinei žalai atlyginti. D. R. ir E. Š. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, žalos atlyginimą subsidiariai priteisti iš civilinių atsakovių R. V. ir V. Š.. Nustatyti, kad ši pareiga pasibaigia D. R. ir E. Š. sulaukus pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Iš D. R. ir E. Š. nukentėjusiajam R. A. priteisti po 150,00 (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) advokato pagalbai apmokėti.

D. R. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti motinai R. V. panaikinti.

E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti motinai V. Š. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – avalynės pėdsako gipso išlieją ir metalinį laužtuvą, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė