- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-01-08
- Bylos Nr.
- 2-29-744/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00576-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Ieškovas
- Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros, Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios
- Atsakovas
- A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- P. K., Pakruojo rajono nestacionarių socialinių paslaugų centro S
dalyvaujant ieškovo – Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros – atstovei prokurorei Irenai Maslauskienei,
trečiojo asmens – Pakruojo rajono nestacionarių socialinių paslaugų centro S. vaikų globos namų „N.“ – atstovei R. Ž.,
savivaldybės institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, - Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus - atstovei Solveigai Naglienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės, ginančios nepilnamečių M. Ž. ir A. Ž. interesus, ieškinį atsakovei A. Ž., tretiesiems asmenims ieškovo pusėje Pakruojo rajono nestacionarių socialinių paslaugų centro S. vaikų globos namams „N.“ ir P. K., savivaldybės institucijai, teikiančiai išvadą,- Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo ir globėjų paskyrimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudamas neterminuotai apriboti atsakovės A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią jos nepilnamečių vaikų M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; šiems nepilnamečiams vaikams steigti nuolatinę globą; A. Ž. nustatyti nuolatinę globą institucijoje - Pakruojo rajono nestacionarių socialinių paslaugų centro S. vaikų globos namuose „N.“, jos globėju skiriant šio nestacionarių socialinių paslaugų centro administraciją; nustatyti A. Ž. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); M. Ž. nustatyti nuolatinę globą šeimoje, jo globėju paskiriant P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) M. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti pas globėją P. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės A. Ž. išlaikymą jos nepilnamečiams vaikams M. Ž. ir A. Ž. periodinėmis išmokomis po 130 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovės žyminį mokestį valstybės naudai (b.l. 1-4).
Ieškovo atstovė Irena Maslauskienė teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė pilna apimtimi ir paaiškino, kad atsakovė A. Ž. turi du vaikus – sūnų M. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą A. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini) A. Ž. sutuoktinis ir vaikų tėvas A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). M. Ž. nuo gimimo gyvena pas senelius P. ir O. - L. K. 2009 m. rugpjūčio 6 d. buvo priimtas sprendimas dėl M. laikino paėmimo iš motinos, o 2009 m. rugpjūčio 7 d. jam buvo nustatyta laikinoji globa, jo laikinuoju globėju paskirtas P. K. A. Ž. gyveno kartu su tėvais. Po A. Ž. mirties, išryškėjus atsakovės priklausomybei nuo alkoholio ir dėl to iškilus pavojus mažametės A. Ž. saugumui, 2009 m. sausio 30 d. sprendimu ji buvo laikinai paimta iš motinos ir apgyvendinta giminaitės R. K. šeimoje. 2009 m. vasario 2 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu A. Ž. buvo nustatyta laikinoji globa, jos laikinąja globėja paskirta R. K., tačiau po atsakovės ir jos draugų grasinimų susidoroti, 2009 m. kovo 2 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu A. laikinoji globa buvo pavesta Pakruojo rajono nestacionarių socialinių paslaugų centro S. vaikų globos namų „N.“ administracijai. Atsakovė A. Ž. nevykdo savo pareigų dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui, - girtauja, nesirūpina vaikais, jų neaugina, materialiai neremia, nesirūpina buitimi, dėl ko 2008 m. gruodžio 3 d. atsakovės šeima buvo įtraukta į Pakruojo rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. A. apgyvendinus globos namuose „N.“, ją lankydavo retai, vieną kartą į globos namus aplankyti dukters buvo atvykusi su neblaiviu draugu. 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu atsakovė buvo nuteista už tai, kad tyčia sunkiai sutrikdė S. B., su kuriuo paskutiniu metu kartu gyveno, sveikatą. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė A. Ž. vengia atlikti savo pareigas vaikams, nesirūpina jais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nėra jokių duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti, todėl atsakovės tėvų valdžia jos vaikų M. ir A. atžvilgiu apribotina neterminuotai. Vaikams nustatytina nuolatinė globa: A. Ž. – globos institucijoje - Pakruojo rajono nestacionarių socialinių paslaugų centro S. vaikų globos namuose „N.“, M. - jo senelio P. K. šeimoje. Iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikams – po 130 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui. Taip pat iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis valstybei.
Tretysis asmuo ieškovo pusėje P. K. paaiškino, kad jis yra atsakovės A. Ž. tėvas. Anūkas M. Ž. jo šeimoje auga nuo pat gimimo. Kai A. pastojo ir laukėsi M., ji su vyru A. gyveno jo namuose. A. jo namuose gyveno iki pat 2004 metų, kada gavo šiokį tokį butelį ir su vyru išsikraustė. Tačiau M. ir toliau liko gyventi pas juos, senelius. Kodėl M. negyveno pas tėvus, tiksliai nežino. Gal dėl to, kad tėvai dirbdavo ir turėdavo anksti važiuoti į darbą, A. dirbo miške, gal dėl to, kad jie M. palepindavo. M. būdavo patogiau iš darželio, o vėliau ir iš mokyklos, grįžti pas juos, o ne pas tėvus. Dažniausiai M. miegodavo pas juos. Tėvai rūpinosi M., su juo bendraudavo, padėdavo jį išlaikyti. Tačiau vėliau prasidėjo problemos su išgėrinėjimu. A. išgėrinėdavo ir iki vyro A. mirties, tik mažiau. M. tai taip pat nepatikdavo, nes, išgėrus, kildavo konfliktai. Situacija dar pablogėjo po A. mirties. A. susidėjo su S. B., kuris niekur nedirba, darbo neieško, nuolat geria. A. taip pat pradėjo nuolat girtauti. Nepadėjo jokios jų pastangos pakeisti A. gyvenimo būdo, jos veiksmams didelę įtaką turi S. B. ir jo motina B. Po tėvo mirties M. iš viso liovėsi lankytis motinos bute, nes bijojo jos draugo S. Jis pats taip yra sakęs. A. ateidavo pas juos vos ne kiekvieną dieną, kadangi gyvena greta, jei būdavo blaivi, pabendraudavo su sūnumi. Prie M. išlaikymo jau senai neprisideda, nes pati niekur nedirba. Su M. niekur nebuvo išvažiavusi. Su ieškiniu sutinka. Tikisi, kad situacija gali pasikeisti, A. nebegers ir pati galės auginti savo vaikus, todėl prašė tėvų valdžią apriboti terminuotai. Per šias šventes A. buvo jo namuose, bendravo su sūnumi. Sutinka ir toliau globoti anūką M. Kartu su juo gyvena žmona O. – L., kuri taip pat sutinka, kad M. būtų globojamas pas juos. Auginti ir A. neturi galimybių, kadangi ji yra dar labai maža, o jo ir žmonos sveikata yra prasta.
Trečiojo asmens ieškovo pusėje – Pakruojo rajono nestacionarių socialinių paslaugų centro S. vaikų globos namų „N.“ – atstovė R. Ž. prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad A. Ž. globos namuose „N.“ gyvena nuo 2009 m. kovo mėnesio pradžios. Ji į globos namų buvo atvežta ne iš motinos, o iš laikinosios globėjos R. K. Iš pradžių A. buvo sunku, kadangi per trumpą laiką turėjo net du kartus keisti gyvenamąją vietą, ji turėjo psichologinių problemų, kurias su laiku pavyko įveikti. A. yra guvi, protinga mergaitė. Ji ne kartą yra pasakojusi, kad mama gerdavo, pas juos į namus dažnai ateidavo dėdės, kurių išvaryti negalėdavo, nes dėdės sakydavo, kad jie yra stipresni ir jos nebijo. Atsakovė A. Ž. pirmą kartą dukrą aplankė netrukus po to, kai ji buvo apgyvendinta globos namuose. Atvyko su dovanėlėmis, atrodė, kad ji tikrai supranta situacijos rimtumą ir dės pastangas, kad būtų galima susigrąžinti dukrą. Tačiau vėliau apsilankymai retėjo, - jei iš pradžių atvykdavo kas dvi savaites, po to tik kartą per du mėnesius. Nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio atsakovė nei karto neaplankė A. ir nei karto jai nepaskambino. Paskutinį kartą atsakovė pas A. buvo per jos gimtadienį, atvežė dovanėlę. Pastebėjo, kad A. jau pradėjo vengti mamos, nenori viena su ja būti, nori, kad kartu būtų arba kitų vaikų, arba kas nors iš globos namų darbuotojų. Atsakovė visada atvykdavo blaivi, visada atveždavo lauktuvių dukrai, kitus vaikus taip pat pavaišindavo saldumynais. Tačiau kartą atsakovė aplankyti dukters buvo atvykusi su neblaiviu draugu. Po to buvo pastebėta, kad atsakovės draugas filmuoja A. automobilyje, todėl buvo uždrausta atsakovei matyti su dukra be pašaliečių. A. jau apsiprato globos namuose. Apie mamą prisimena tik tada, kai per televizorių pamato kokį filmą arba televizijos laidą, kurioje rodoma kaip vaikai bendrauja su mamomis. Kartą ji pasakė, kad „kai užaugsiu, nuvažiuosiu pas mamą ir jos paklausiu, ar jau viską savo gyvenime išgėrei“. Jai žmoniškai gaila atsakovės, ji tiki, kad atsakovė dar gali pakeisti savo gyvenimo būdą ir pati auginti A., todėl dėl tėvų valdžios apribojimo būdo palieka spręsti teismui.
Šalies argumentai
Atsakovė A. Ž. iš esmės su ieškiniu sutiko, tik prašė tėvų valdžią jos vaikų M. ir A. atžvilgiu riboti terminuotai. 1998 m. birželio 23 d. jai gimė sūnus M. Tuo metu su vaikų tėvu A. Ž. dar nebuvo susituokę, su juo susituokė gal 2003 metais, dabar tiksliai neatsimena. 2004 m. rugsėjo 16 d. gimė dukra A. Kai gimė M., ji su A. gyveno pas jos tėvus P. bei O. – L. K. Ji tuo metu mokėsi Lietuvos žemės ūkio universitete. Iš pradžių stacionare, o vėliau, gimus M., neakivaizdžiai. Baigusi mokslus pradėjo dirbti girininkijoje, reikėdavo anksti išvažiuoti į darbą, A. taip pat ilgai dirbo, todėl M. daugiausia laiko praleisdavo su seneliais. 2004 metais jai pažįstami žmonės leido gyventi jiems priklausančiame name, esančiame netoli tėvų namo, todėl ji su vyru iš tėvų išsikraustė. M. taip pat persikėlė gyventi kartu su jais. Tačiau vėliau grįžo gyventi pas senelius, nes ten jis buvo pripratęs. 2007 m. spalio mėnesį neteko darbo, vėliau šiek tiek dirbo parduotuvėje. Pradėjo išgėrinėti. Kol gyvas buvo vyras, išgerdavo ne tiek jau daug. 2008 m. lapkričio 22 d. vyras pasikorė. Tuo metu jos tėvų sveikata buvo labai bloga, mama buvo po insulto, todėl jai reikėjo kito žmogaus pagalbos, ir tuo žmogumi tapo S. B., su kuriuo pradėjo gyventi. Pripažino, kad, pradėjus gyventi su S., pradėjo išgėrinėti nuolat, su S. kildavo konfliktai, vieno konflikto metu, gindamasi nuo S. smurto, jį perdūrė, už ką buvo nuteista laisvės atėmimo bausme. M. lanko vos ne kasdien, tačiau prie jo išlaikymo neprisideda, nes pati neturi pinigų. Kadangi išgėrinėjo, iš jos buvo paimta A., kuri buvo apgyvendinta globos namuose „N.“. A. nelanko nuo praeitų metų rugsėjo mėnesio, nes neturi pinigų pas ją nuvažiuoti, nepaskambina, nes neturi stacionaraus telefono, o mobilaus ryšio telefonu paskambinti negali, kadangi neturi „sąskaitos“. Atlikusi laisvės atėmimo bausmę į Ž. nebegrįš. Supranta, kad visos problemos yra dėl gėrimo, todėl nustos gerti, susiras darbą ir dės visas pastangas, kad susigrąžintų vaikus. Prašė jai suteikti dar vieną galimybę ir tėvų valdžią apriboti terminuotai, nes vaikus myli ir nori juos auginti pati.
Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių (b.l. 1-4), ieškovo atstovės, atsakovo, trečiųjų asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu, byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) turi du nepilnamečius vaikus: sūnų M. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukrą A. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 39-41). Vaikų tėvas ir atsakovės vyras A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 39-41), mirė (pasikorė) (duomenys neskelbtini) (b.l. 38). A. Ž. mirtis išryškino atsakovės A. Ž. problemas, buvusias ir iki vyro mirties, - girtavimą bei vaikų nepriežiūrą (b.l. 65-68), dėl ko 2008 m. gruodžio 3 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-594 atsakovės A. Ž. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 7). Kadangi A. Ž. keletą kartų buvo rasta namuose neblaivi, o tokia situacija kėlė pavojų mažametės jos dukters A. Ž. saugumui (b.l. 25, 42), 2009 m. sausio 30 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos sprendimu Nr. 6 A. buvo paimta iš jos motinos A. Ž. (b.l. 13) ir laikinai apgyvendinta pas giminaitę R. K. (b.l. 9). 2009 m. vasario 3 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-61 A. Ž. buvo nustatyta laikinoji globa, jos laikinąja globėja paskiriant R. K. (b.l. 5). Kadangi R. K. dėl atsakovės ir nenustatytų asmenų poveikio (b.l. 24, 65, 82) atsisakė globoti A., 2009 m. kovo 2 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-95 A. Ž. laikinoji globa buvo pavesta Pakruojo rajono nestacionarių socialinių paslaugų centro S. vaikų globos namams „N.“ (b.l. 8). Po to A. Ž. bandė pakeisti gyvenimo būdą – kreipėsi į Šiaulių priklausomybių ligų centrą dėl gydimosi nuo alkoholizmo, pradėjo lankyti Ž. Ž. Ū. mokyklą, susirado darbą, lankė dukrą A. globos namuose (b.l. 65-68, 82). Tačiau vėliau vėl prasidėjo nuolatinis girtavimas, atsakovės vizitai pas A. tapo vis retesni, atsakovė nedėjo jokių pastangų susigrąžinti A. iš globos namų, nors vaiko teisų apsaugos skyriaus bei seniūnijos darbuotojų ne kartą buvo paraginta susitvarkyti (b.l. 10-11, 22-23, 65-68, 85, 88). Kadangi atsakovė ilgą laiką nesirūpino ir sūnumi M., kuris nuo pat gimimo augo pas senelius (atsakovės tėvus) P. bei O. – L. K., gyvenančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15, 18, 35-36), 2009 m. rugpjūčio 6 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos sprendimu Nr. 19 M. buvo paimtas iš jo motinos A. Ž., o 2009 m. rugpjūčio 7 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-331 M. Ž. buvo nustatyta laikinoji globa, jo laikinuoju globėju paskiriant P. K. (b.l. 6, 12). A. Ž. bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams (b.l. 62). 2009 m. gruodžio 23 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. Ž. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, už tai, kad būdama apsvaigusi nuo alkoholio, peržengdama būtinosios ginties ribas, tyčia sunkiai sutrikdė sugyventinio S. B. sveikatą.
Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (b.l. 80-81), kurią teismo posėdžio metu palaikė šios tarnybos atstovė Solveiga Naglienė, matyti, kad Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius sutinka su prokuratūros ieškinio reikalavimais ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Detaliau tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (šio straipsnio 1 dalis) ir kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenei (šio straipsnio 2 dalis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams turinys – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo veikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
Kai tėvai (vienas iš tėvų) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, gali būti taikoma vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Tėvų valdžiai apriboti užtenka bent vienos šiame įstatyme nurodytos sąlygos, jei yra nustatyta tėvų kaltė. Nesant tėvų kaltės, nors ir yra CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, tėvų valdžia negali būti ribojama, tuo atveju vaikai nuo tėvų atskiriami (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).
Byloje surinktais duomenimis (ieškovo atstovo paaiškinimais, trečiųjų asmenų ir atsakovės paaiškinimais, rašytiniais įrodymais) nustatyta, kad atsakovė A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) būdama nepilnamečių M. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), motina (b.l. 39-41), jais nesirūpina bei vengia atlikti pareigą auklėti savo vaikus t.y. nuo 2009 m. sausio mėnesio veda netinkamą gyvenimo būdą – nuolat girtauja, neieško darbo, nesirūpina buitimi, dėl ko M. Ž. gyvena pas senelius (atsakovės tėvus) P. bei O. – L. K., o 2009 m. rugpjūčio 7 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-331 M. Ž. buvo nustatyta laikinoji globa, jo laikinuoju globėju paskiriant P. K. (b.l. 6, 12). Kadangi A. Ž. keletą kartų buvo rasta namuose neblaivi, o tokia situacija kėlė pavojų mažametės jos dukters A. Ž. saugumui (b.l. 25, 42), 2009 m. sausio 30 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos sprendimu Nr. 6 A. buvo paimta iš jos motinos A. Ž. (b.l. 13) ir laikinai apgyvendinta pas giminaitę R. K. (b.l. 9). 2009 m. vasario 3 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-61 A. Ž. buvo nustatyta laikinoji globa, jos laikinąja globėja paskiriant R. K. (b.l. 5). Kadangi R. K. dėl atsakovės ir nenustatytų asmenų poveikio (b.l. 24, 65, 82) atsisakė globoti A., 2009 m. kovo 2 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-95 A. Ž. laikinoji globa buvo pavesta Pakruojo rajono nestacionarių socialinių paslaugų centro S. vaikų globos namams „N.“ (b.l. 8). Atsakovė A. Ž. jau metu laiko savo nepilnamečių vaikų M. ir A. neaugina, nors jie, kaip ir kiekvienas vaikas, turi teisę gyventi kartu su tėvais (šiuo atveju – motina), būti auklėjami ir aprūpinami savo tėvų šeimoje (CK 3.161 straipsnio 3 dalis), nesirūpina jų auklėjimu ir priežiūra, sveikatos būkle, visas šias tėvų pareigas perkeldama globos įstaigai – Pakruojo rajono nestacionarių socialinių paslaugų centro S. vaikų globos namams „N.“, bei M. auginantiems seneliams P. ir O. – L. K. Be to, atsakovė A. Ž. jau ilgą laiką nevykdo konstitucinės pareigos išlaikyti savo vaikus, jų išlaikymui neskirdama jokių lėšų. A. Ž. per visą tą laiką, kai A. gyvena vaikų globos namuose „N.“, ją aplankė vos keletą kartų, paskutinį kartą tai buvo 2009 m. rugsėjį, tai yra daugiau nei prieš tris mėnesius, jai net nepaskambino, nesidomėjo dukters gyvenimu, sveikata, pasiekimais. Atsakovė A. Ž. nedėjo jokių pastangų susigrąžinti vaikus M. ir A. į šeimą, nors ne kartą vaiko teisių apsaugos skyriaus bei seniūnijos socialinių darbuotojų buvo raginama pakeisti gyvenimo būdą, nustoti svaigintis alkoholiniais gėrimais, susitvarkyti buitį ir susigrąžinti vaikus, ji tik pažadėdavo, kad tai padarys, tačiau pažadų netesėdavo. Be to, atsakovė A. Ž. savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką vaikams – iš ieškovo atstovės, trečiųjų asmenų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ji ne kartą buvo pastebėta neblaivi namuose su dukra A., apsvaigusi nuo alkoholio pasirodydavo viešoje vietoje, elgėsi chuliganiškai, už ką 2009 metais net tris kartus buvo bausta administracine tvarka (b.l. 62). Iš byloje esančio 2009 m. gruodžio 23 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad per 2009 metus ne kartą kilo konfliktai tarp neblaivių sugyventinių A. Ž. ir S. B., vieno iš kurių metu neblaivi A. Ž. peiliu perdūrė S. B., tuo jam sunkiai sutrikdydama sveikatą, dėl ko buvo nubausta realia laisvės atėmimo bausme. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad atsakovė A. Ž. vengia atlikti savo pareigas auklėti savo nepilnamečius vaikus M. Ž. ir A. Ž., jais nesirūpina bei daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, todėl, atsižvelgus į savivaldybės institucijos išvadą (b.l. 80-81), nepilnamečių M. Ž. ir A. Ž. raštu išsakytą nuomonę (b.l. 87, 89), apribotina atsakovės A. Ž. tėvų valdžia jos nepilnamečių vaikų M. Ž. ir A. Ž. atžvilgiu (CK 3.180 str. 1 d.).
Įstatymas numato du tėvų valdžios ribojimo būdus – laikiną ir neterminuotą. Nors abiems atvejais tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, išskyrus teisę matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, minėti tėvų valdžios ribojimo būdai nėra tolygūs, nes apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 3.214 straipsnis). Tėvų valdžios ribojimo būdą parenka teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, tėvų veiksmus, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaikų interesams. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tik tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystimuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, tam, kad tėvų valdžia būtų apribota neterminuotai, būtinos dvi sąlygos: 1) tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystimuisi arba visiškai juo nesirūpina, ir 2) nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, teismas konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad atsakovė A. Ž. nuo 2009 m. sausio mėnesio visiškai nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais M. Ž. ir A. Ž., tačiau, įvertinęs tai, kad atsakovė pareiškė mylinti savo vaikus ir norinti juo auginti pati, pasižadėjo ateityje pasikeisti ir dėti visas pastangas, kad atkurtų socialinius ryšius su vaikais, taip pat į tai, kad atsakovės elgesį iš dalies lėmė šeimos problemos – pasikorė vyras, neteko darbo, tėvai ligoti, kas pastūmėjo valios neturinčią atsakovę problemas spręsti alkoholio pagalba, todėl teismas konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, kad ateityje padėtis gali pasikeisti t.y. atsakovė pradės rūpintis savo vaikais ir dalyvaus jų auklėjime, vykdys kitas savo, kaip motinos, pareigas vaikų atžvilgiu, todėl atsakovės A. Ž. tėvų valdžia jos nepilnamečių vaikų M. Ž. ir A. Ž. atžvilgiu ribotina laikinai – dvejiems metams. Parinkdamas laikiną tėvų valdžios apribojimo būdą teismas atsižvelgia ir į tai, kad socialiniai ryšiai tarp atsakovės A. Ž. ir jos vaikų nėra galutinai nutrūkę – ji beveik kiekvieną dieną bendrauja su M., A. iš atsakovės paimta taip pat palyginti nesenai, abu vaikai norėtų sugrįžti pas motiną, jei ji nebegertų ir pakeistų gyvenimo būdą, trečiųjų asmenų, tikinčių, kad atsakovė dar gali pasikeisti, poziciją. Atsakovei pakeitus gyvenimo būdą ir pašalinus kitas priežastis, dėl ko jos tėvų valdžia apribotina, ji vaikus galėtų auginti pati, todėl M. ir A. galėtų augti kartu, kas taip pat atitiktų vaikų interesus.
Atsakovei išaiškintinos tėvų valdžios apribojimo teisinės pasekmės (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos CK 3.181 ir 3.182 straipsniuose.
Nuolatinės globos nustatymas, globėjų paskyrimas, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas
Kadangi apribojus tėvų valdžią, tėvai, be kitų asmeninių teisių, netenka ir teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti grąžinti jį iš kitų asmenų, teismas, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis), todėl nepilnamečiams M. Ž. ir A. Ž. nustatytina nuolatinė globa (CK 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.257 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsižvelgus į nepilnamečio M. Ž. nuomonę, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, M. Ž. nustatytina prioritetinė globos forma - globa šeimoje (CK 3.252 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsižvelgus į Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsakovės poziciją, nepilnamečio M. Ž. nuomonę (b.l. 16), nepilnamečio M. Ž. globėju skirtinas jo senelis P. K., kuris jį augina nuo gimimo, o nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. yra oficialiai paskirtas laikinuoju globėju. P. K. sutinka būti nuolatiniu savo anūko M. Ž. globėju (b.l. 34), tam neprieštarauja jo žmona (M. močiutė) O. – L. K. (b.l. 15). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad P. K. tinka būti nuolatiniu savo anūko M. Ž. globėju, tinkamai atlieka savo kaip globėjo pareigas, M. Ž. sudarytos geros gyvenimo sąlygos, P. K. pagal savo sveikatos būklę gali globoti vaiką, yra neteistas (b.l. 14, 18-19, 28, 31-33). Lietuvos Respublikos CK 3.265 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad vaiko globėjas turi gyventi kartu su globotiniu, todėl nepilnamečio M. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su globėju P. K. Nustatant nuolatinę globą M. Ž., panaikintina 2009 m. rugpjūčio 7 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-331 jam nustatyta laikinoji globa, nes nuolatinės globos nustatymas yra laikinosios globos pasibaigimo pagrindas (CK 3.255 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nesant galimybės šiuo metu nustatyti A. Ž. globos šeimoje, kadangi artimiausių jos giminaičių – senelių P. ir O. – L. K.,- sveikata neleidžia globoti dviejų vaikų, jai nustatytina globa vaikų globos institucijoje - Pakruojo rajono nestacionarių socialinių paslaugų centro S. vaikų globos namuose „N.“, kur ji gyvena nuo (duomenys neskelbtini), šios institucijos administraciją paskiriant A. Ž. globėju (CK 3.252 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Vaiko, kurio globa steigiama vaikų globos institucijoje, gyvenamąja vieta pripažįstama ta globos institucija (CK 3.265 straipsnio 3 punktas). Nustatant nuolatinę globą A. Ž., panaikintina 2009 m. vasario 3 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-61 jai nustatyta laikinoji globa, pakeista 2009 m. kovo 2 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-95, nes nuolatinės globos nustatymas yra laikinosios globos pasibaigimo pagrindas (CK 3.255 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
P. K. išaiškintinos vaiko globėjo teisės ir pareigos, atsakomybė, numatytos Lietuvos Respublikos CK 3.243-3.244, 3.246, 3.247, 3.271 – 3.276 straipsniuose (CPK 504 straipsnio 4 dalis).
Sprendimo dalis dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Ši pareiga išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus, kai vaikas įvaikinimas (CK 3.195 straipsnis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia (CK 3.194 straipsnio 1 dalis), todėl, nustačius, kad atsakovė A. Ž. neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams M. Ž. ir A. Ž., išlaikymas iš atsakovės priteistinas. Kadangi atsakovė A. Ž. niekur nedirba, neturi turto, jokių pajamų negauna, iš jos vaikams priteistinas minimalus išlaikymas – po 130 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.
Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse įtvirtintas vaikų ir tėvų (globėjų) turto atskyrimo principas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to išlaikymas priteistinas vaikams, o ne jų įstatyminiams atstovams. Kai vaikui yra nustatyta globa, išieškomų lėšų ir (ar) turto tvarkytoju skiriamas globėjas (CK 3.202 straipsnio 1 dalis), kuris gaunamą išlaikymą tvarko Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis, 4.236-4.252 straipsniai), todėl iš atsakovės A. Ž. nepilnamečiui M. Ž. priteistų lėšų tvarkytojas paskirtinas jo globėjas P. K. P. K. išaiškintinos disponavimo globojamo vaiko gaunamomis pajamomis sąlygos, vaiko turto administratoriaus teisės ir pareigos bei atsakomybė, numatytos Lietuvos Respublikos CK 3.275, 4.236-4.252 straipsniuose.
Kadangi A. Ž., kuriai priteistinas išlaikymas, globa nustatyta vaikų globos institucijoje, išlaikymas išieškotinas ir mokėtinas vaikų globos institucijai. Vaikų globos institucija privalo atidaryti išlaikymą gaunančio vaiko – šiuo atveju A. Ž.,- vardu sąskaitą valstybės kontroliuojamoje kredito įstaigoje. Šioje sąskaitoje esančiomis lėšomis įstatymų nustatyta tvarka savo interesais gali disponuoti tik pats vaikas ar vaiko interesais jo globėjas (CK 3.202 straipsnio 2 dalis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Ieškinį iš esmės tenkinant, iš atsakovės į valstybės pajamas priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, viso 243,60 Lt (CPK 80 straipsnis, 85 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-271, 275, 279, 281-282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai – dvejiems metams - apriboti tėvų valdžią atsakovei A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), jos nepilnamečių vaikų M. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę globą šeimoje.
M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) globėju paskirti P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini).
Panaikinti 2009 m. rugpjūčio 7 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-331 M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją globą.
M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti pas globėją P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini).
A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), nustatyti nuolatinę globą vaikų globos institucijoje – Pakruojo rajono nestacionarių socialinių paslaugų centro S. vaikų globos namuose „N.“, kodas (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), A. Ž. gyvenamąją vietą nustatant šioje vaikų globos institucijoje, o jos globėju paskiriant šios vaikų globos institucijos administraciją.
Panaikinti 2009 m. vasario 3 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-61 A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), nustatytą ir 2009 m. kovo 2 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-95 pakeistą laikinąją globą.
Priteisti iš atsakovės A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 130 (vieną šimtą trisdešimt) litų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.
Iš atsakovės A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistų lėšų tvarkytoju paskirti globėją P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini).
Nepilnametei A. Ž., (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą pervesti į vaikų globos institucijos atidarytą šio vaiko asmeninę sąskaitą valstybės kontroliuojamoje kredito įstaigoje.
Priteisti iš atsakovės A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 243,60 Lt (du šimtus keturiasdešimt tris litus ir 60 centų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.
Sprendimo dalį dėl globos nustatymo, globėjų paskyrimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Atsakovei išaiškinti terminuoto tėvų valdžios apribojimo teisines pasekmes - tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams, tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo sąlygas – tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, terminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti pakeistas neterminuotu arba vaiko atskyrimu nuo tėvų, ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (ar vienas iš jų), kuriems taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).
M. Ž. globėjui P. K. išaiškinti vaiko globėjo teises, pareigas bei atsakomybę, numatytus Lietuvos Respublikos CK 3.243-3.244, 3.246, 3.247, 3.271 – 3.276 straipsniuose taip pat disponavimo globojamo vaiko gaunamomis pajamomis sąlygas, vaiko turto administratoriaus teises, pareigas bei atsakomybę, numatytas Lietuvos Respublikos CK 3.275, 4.236-4.252 straipsniuose.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant šiame teisme.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip per tris dienas nusiųsti Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui.