Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-02-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-208-548/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-27
Bylos Nr.
II-208-548/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00065-2025-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Pažeidėjas
I. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-208-548/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00065-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.10.1; 21.10.3; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 27 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Vilmai Janonienei, Almai Kazlauskienei,

dalyvaujant Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Neringai Masaitytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos I. G. skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. VMI-02-ANR_N-1-2025 byloje ROIK: 24259812964.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. sausio 3 d. nutarimu I. G. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 1 500 Eur bauda. I. G. nubausta už tai, kad patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) kavinę, adresu (duomenys neskelbtini), ji, būdama Bendrovės direktore, leido K. M. 2024 m. spalio 31 d. nuo 12.00 val. dirbti Bendrovės naudai, nesudariusi darbo sutarties ir nepranešusi apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios, ir pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XII-2603, (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose Kaišiadoryse gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos I. G. (toliau – ir pareiškėja) skundas dėl Institucijos priimto nutarimo, kuriame prašoma panaikinti 2025 m. sausio 3 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti arba iš dalies pakeisti 2025 m. sausio 3 d. nutarimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sumažinti paskirtą baudą iki 300 Eur.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodo, kad vertinamą situaciją kvalifikuojant kaip nelegalų darbą, būtina nustatyti, kad darbuotoja K. M. buvo pavaldi UAB (duomenys neskelbtini) ir būtent jos naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, tačiau darbo sutarties UAB (duomenys neskelbtini) nesudarė arba VSDFV teritorinei įstaigai reikiamu metu apie darbuotojo priėmimą į darbą nepranešė. Kitaip tariant, svarbu nustatyti, kad darbuotoja pradėjo realiai dirbti, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir darbuotojos santykiai turi darbo sutarties požymių ir kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Faktą dėl darbo teisinių santykių tarp šalių buvimo atskleidžia tokie nustatyti objektyvieji požymiai: tarp šalių yra susitarimas; jo pagrindu vykdoma tam tikra rūšiniais požymiais apibrėžta darbo funkcija (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos); viena iš šalių dirba paklusdama kitos šalies nustatytai darbo tvarkai; dirbama atlygintinai. Viena vertus, darbo santykiai susiklosto šalims sudarius darbo sutartį – nuo darbo sutarties sudarymo (susitarimo dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų) momento šalims tenka atitinkamai darbdavio ir darbuotojo teisinis statusas, o jų pagal šią sutartį atsiradusiems teisiniams santykiams taikomos darbo teisės normos, kita vertus, aplinkybė, kad šalys yra sudariusios civilinės teisės reguliuojama sutartimi įvardytą sutartį, savaime nereiškia, kad iš šios sutarties kylantys šalių santykiai negali būti pripažinti darbo santykiais.

Skunde pažymėta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ieškojo darbuotojos virtuvėje, apie tai buvo patalpintas skelbimas internete, K. M., radusi skelbimą, telefonu susisiekė ir susitarė, kad 2024 m. spalio 31 d. 12.00 val. atvyks į Bendrovę, (duomenys neskelbtini). Jai buvo aprodyta darbo vieta, siekiant patikrinti darbuotoją ir įsitinkinti darbo vietos jai tinkamumu, 2024 m. spalio 31 d. K. M. atliko keletą darbo funkcijų, t. y. virtuvėje valė daržoves, darė bulvių košę, padėjo virėjai. Pažymėta, kad K. M. darbo rūbus buvo pasiėmusi ateidama 2024 m. spalio 31 d. Šalių susitarimu buvo nuspręsta, kad jeigu darbdaviui ir darbuotojui tiks darbo vieta ir sąlygos, darbo sutartis bus sudaryta 2024 m. lapkričio 4 d., t. y. pirmą darbo dieną po 2024 m. spalio 31 d. įvykusio susitikimo. Po patikrinimo 2024 m. lapkričio 4 d. K. M. į darbą neatvyko, darbo sutartis nebuvo sudaryta.

Skunde nurodoma, kad, nors UAB (duomenys neskelbtini) ir K. M. patikrinimo metu nustatyti santykiai buvo panašūs į darbo teisinius santykius, tačiau nebuvo kito darbo santykių požymio – atlygintinumo bei paklusimo kitos šalies nustatytai tvarkai. K. M. atvyko ne kavinės darbo laiku, kuris yra nuo 6.00 val. iki 15.00 val., tačiau 12.00 val., be to K. M. nebuvo mokamas darbo užmokestis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. neįrodyta objektyvioji bei subjektyvioji administracinio nusižengimo pusės, todėl administracinė teisena negalėjo būti pradėta.

Pareiškėja skunde pažymėjo, kad Institucijos paskirtas baudos dydis yra didelis, neindividualizuotas. Pažeidimas buvo padarytas dėl didelio darbo krūvio, tinkamo nesusikalbėjimo su K. M.. Nurodyta, kad pareiškėja nėra bausta už analogiško pobūdžio nusižengimus, dirba, gauna pajamas, kurios nėra didelės, prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, gailisi, savo elgesį vertina neigiamai, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į I. G. skundą prašė jo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Institucija skunde pabrėžė, kad pareiškėja skunde vienoje vietoje nurodė, jog tarp Bendrovės ir K. M. darbo santykių nebuvo, nes nebuvo atlygintinumo ir paklusimo kitos šalies nustatytai tvarkai, o kitoje vietoje pareiškėja nurodė, kad pažeidimas buvo padarytas dėl per didelio darbo krūvio, tinkamo nesusikalbėjimo ir prisipažino padariusi administracinį nusižengimą. Atsiliepime nurodyta, kad nenustatytos išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelnesnės nuobaudos, nei numatytos sankcijoje, skyrimui. Aplinkybė, kad darbdavys su dirbančiuoju nesitarė dėl darbo užmokesčio, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Be to, teismų praktikoje paprastai laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo atlieka darbo funkcija, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

Institucija atsiliepime pažymėjo, kad byloje nustatyti duomenys liudija, jog K. M. dirbo Bendrovės naudai, su direktore I. G. tarėsi dėl atliekamo darbo ir vykdė darbines funkcijas. Pareiškėjos skunde nurodytas argumentas, kad K. M. nebuvo apsisprendusi, ar jai darbas tiks, todėl pranešimo Sodrai nepateikė, laikytinas gynybine pozicija, nes K. M. paaiškinime nurodė, kad buvo aptartas darbo užmokestis, darbo laikas. Darbdavys, siekdamas patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, vadovaujantis DK 36 straipsnio 1 dalimi, sudarydamas darbo sutartį gali sulygti dėl išbandymo.

Institucijos atstovė atsiliepimą palaikė, teismo posėdžio metu prašė Institucijos priimto nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Paaiškino, kad Institucija laikėsi ANK 34 straipsnio nuostatų ir pareiškėjai paskyrė baudą, kurios dydis yra minimalus, jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nebuvo nustatyta. Pažymėjo, kad kiekvieno darbdavio pareiga yra organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, kad darbas būtų pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikalingi dokumentai. Pareiškėja teigė, kad norėjo darbuotoją „pasibandyti“, tačiau DK 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad virtuvėje pagalbine darbuotoja dirbo asmuo, kuris valė daržoves, darė bulvių košę, padėjo virėjoms, buvo apsirengusi darbo rūbais, taigi buvo nustatytas nelegalus darbas. Pareiškėja teigė, kad nebuvo mokamas darbo užmokestis, bet pagal teismų praktiką atlygintinumas nėra būtinas. Pareiškėja dirbo Bendrovės naudai, padėjo virėjoms, to neneigė ir savo paaiškinimuose. Pareiškėja net savo skunde teigia, kad administracinį nusižengimą pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, neigiamai vertina savo poelgį.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

Šalies argumentai

Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2025 m. sausio 3 d. nutarimu I. G. buvo pripažinta kalta padariusi ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jai buvo paskirta 1 500 Eur bauda. I. G. skunde nurodė, kad jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Pareiškėja nesutinka su Institucijos nutarimu, prašo jį panaikinti ir tai suponuoja skundą nagrinėjančio teismo pareigą Institucijos priimtą nutarimą patikrinti visa apimtimi, t. y. tiek dėl įrodymų vertinimo ir nubaudimo pagrįstumo, tiek dėl paskirtos nuobaudos.

Pareiškėjai neigiant kaltę dėl nusižengimo padarymo, pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nelegalus darbas užtraukia administracinę atsakomybę darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Pažymėtina, kad atsakomybė pagal ANK 95 straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ANK 95 straipsnio sudėtį. ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ar mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki darbo pradžios apie juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų (toliau – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, arba nustatomos šios dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raštu ir (arba) apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios įtvirtintas atitinkamai DK 42, 43 straipsniuose.

DK 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta darbo sutarties sąvoka. Darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).

Teismų praktikoje nurodyta, kad tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-25-942/2018, 2AT-27-942/2020).

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad darbo sutartis turi esminių požymių, kurie ją skiria nuo kitų sutarčių. Pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-3332/2009, N-575-454/2012, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002).

Vertinamu atveju nustatyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) Operatyvios kontrolės departamento IV operatyvios kontrolės skyriaus specialistai 2024 m. spalio 31 d. patikrino UAB (duomenys neskelbtini), kurios vykdoma veikla – visuomeninis maitinimas, kontrolinį pirkimą, grynųjų pinigų skaičiavimą, darbuotojų įdarbinimą, apskaitos dokumentus už 2023 metus, darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius, darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kavinės virtuvėje dirbo virėjos padėjėja K. M.. Ji nuo 2024 m. spalio 31 d. nebuvo įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini), su ja nebuvo pasirašyta darbo sutartis ir apie darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Direktorė I. G. suteikė darbo priemones ir K. M. leido dirbti virėjos padėjėjos pareigose Bendrovės naudai (administracinio nusižengimo byla ROIK: 24259812964 b. l. 21–23).

Aplinkybę, kad K. M. pradėjo realiai dirbti Bendrovėje, patvirtina pareiškėjos paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2024 m. spalio 31 d. nuo 12.00 val. K. M. bandė atlikti virėjos padėjėjos darbą, nuvalyti bulves, daržoves (administracinio nusižengimo byla ROIK: 24259812964 b. l. 24–25). Šią aplinkybę savo paaiškinime patvirtino ir Bendrovės vadybininkas P. J., kad 2024 m. spalio 31 d. 12.30 val. kavinės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje K. M. dirbo virėjos padėjėja, ruošė maistą, valė daržoves. Jam apie darbuotojos atėjimą į darbą pranešė Bendrovės direktorė I. G. (administracinio nusižengimo byla ROIK: 24259812964 b. l. 26–27). Be to, pati K. M. paaiškinime nurodė, kad 2024 m. spalio 31 d. 12.00 val. atėjo į UAB (duomenys neskelbtini) dirbti virėjos padėjėjos pareigose, paaiškino, kad jai reikėjo nuskusti bulves, padaryti bulvių košę, padėti virėjai su tuo, ko virėja paprašo (administracinio nusižengimo byla ROIK: 24259812964 b. l. 28–29). Šie paaiškinimai patvirtina, kad 2024 m. spalio 31 d. K. M. dirbo (bandė dirbti) Bendrovės naudai.

Be to, darbdavės – pareiškėjos I. G. ir K. M. santykiai turėjo darbo sutarties požymių. Pareiškėja skunde nurodė, kad tarp jos ir K. M. buvo susitarimas 2024 m. spalio 31 d. nuo 12.00 val. atvykti į Bendrovę ir, siekiant patikrinti darbuotoją bei darbuotojai įsitikinti darbo vietos jai tinkamumu, atlikti (pabandyti atlikti) darbo funkcijas Bendrovės naudai. K. M. paaiškinime nurodė analogiškas aplinkybes, paaiškino, kad buvo aptartas darbo užmokestis (minimali mėnesinė alga), darbo laikas (nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 6.00 val. iki 15.00 val.) (administracinio nusižengimo byla ROIK: 24259812964 b. l. 28–29). Pareiškėjos skunde nurodyta ir tai, kad K. M. padėjo virėjai, t. y. buvo virėjos padėjėja. Šią aplinkybę pareiškėja patvirtino administracinio nusižengimo bylos ne teismo tvarka nagrinėjimo metu, kad telefonu su K. M. tarėsi dėl virėjos padėjėjos darbo, K. M. sutartu laiku atvyko į darbo vietą, su savimi turėjo pasiėmusi darbo rūbus (prijuostę), jai buvo aprodyta darbo vieta. P. J. ir K. M. paaiškinimuose taip pat nurodė, kad K. M. 2024 m. spalio 31 d. dirbo virėjos padėjėja, jai reikėjo nuskusti bulves, padaryti bulvių košę, padėti virėjai. Taigi iš paminėtų aplinkybių matyti, kad K. M. atliko ne konkrečias užduotis, o vykdė tęstinio pobūdžio darbo funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu, t. y. kaip matyti iš operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (21.222) FR1042-3683, K. M. padėjo virėjai ruošti maistą, o pati K. M. paaiškino, kad ji turėjo padėti virėjai padaryti tai, ko virėja paprašo.

Nors pareiškėjos skunde teigiama, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir K. M. santykiai neturėjo visų darbo sutarties požymių, t. y. atlygintinumo ir paklusimo kitos šalies nustatytai valiai, tačiau su tokia pareiškėjos pozicija nesutiktina. Visų pirma, kaip minėta, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. DK 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, priešingai nei nurodyta pareiškėjos skunde, tarp šalių buvo pavaldumas. Administracinio nusižengimo bylos ne teismo tvarka nagrinėjimo metu pareiškėja paaiškino, kad jos darbo vietoje nebuvo, todėl kavinėje buvusių darbuotojų (virėjų) paprašė aprodyti K. M. darbo vietą, ji pripažino, kad K. M. virtuvėje valė daržoves. Iš bylos duomenų matyti, kad K. M. buvo suteiktos darbo priemonės tinkamai atlikti darbo funkcijas, t. y. nuvalyti daržoves, nuskusti bulves, padaryti bulvių košę. Be to, priešingai nei teigiama pareiškėjos skunde, K. M. į UAB (duomenys neskelbtini) kavinę atvyko 12.00 val., t. y. Bendrovės darbo laiku, kuris yra nuo 6.00 val. iki 15.00 val.

Skunde nurodytas argumentas, kad K. M. nebuvo mokamas darbo užmokestis, vertintinas kritiškai, nes, kaip matyti iš byloje esančių paaiškinimų, tarp šalių buvo susitarta dėl darbo užmokesčio dydžio. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu asmuo darbovietėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant byloje duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant nelegaliu darbu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-3202/11, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Pažymėtina, kad situacijos, kai norint patikrinti, ar darbuotojas tinka siūlomam darbui, jis ne tik informuojamas apie darbo pobūdį, sąlygas ir pan., bet jam taip pat laikinai pavedama atlikti tam tikras darbo funkcijas, supažindinimas su darbo sąlygomis perauga į išbandymą, kurį nustato DK 36 straipsnis. Pagal DK 36 straipsnio 1 dalį, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad esant išbandymui darbas gali būti pripažįstamas nelegaliu ir užtraukti administracinę atsakomybę, jeigu per išbandymą darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties arba darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos išbandyme darbo pradžios nėra pranešęs VSDFV apie asmens darbo pradžią (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. M. 2024 m. spalio 31 d. nuo 12.00 val. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kavinės virtuvėje virėjos padėjėja, tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir K. M. darbo sutartis sudaryta nebuvo, apie jos priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui nustatyta tvarka pranešta taip pat nebuvo. Pareiškėja skundu neginčijo, kad būdama Bendrovės direktore, ji yra už Bendrovės veiklos organizavimą, darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo atsakingas asmuo.

Įvertinus visus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, akivaizdu, kad I. G., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore ir veikdama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, kurioje numatyta, kad vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, leido K. M. 2024 m. spalio 31 d. nuo 12.00 val. dirbti Bendrovės naudai, nesudariusi darbo sutarties ir nepranešusi apie tai VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, todėl jos veiksmai Institucijos pagrįstai kvalifikuoti kaip nelegalus darbas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, byloje nustatyta pakankamai skundą padavusio asmens kaltumą pagrindžiančių įrodymų, tai yra, jog skundą padavusios I. G. veiksmuose buvo ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma.

Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, I. G. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 1 500 Eur bauda. Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo 1 500 Eur iki 5 000 Eur. Taigi pareiškėjai buvo paskirta minimalaus dydžio bauda.

Pareiškėja skunde taip pat prašo iš dalies pakeisti Institucijos nutarimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sumažinti administracinės nuobaudos – baudos dydį iki 300 Eur. Tačiau teismas, įvertinęs skunde pateiktus argumentus bei Institucijos atstovės paaiškinimus, įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis, konstatuoja, jog aptariamu atveju nenustatyta visuma faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą dar labiau sumažinti Institucijos paskirtą minimalaus dydžio baudą, pagrįstai manant, kad net ir minimalaus dydžio bauda pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga teisinė priemonė.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik aptariamos ANK normos taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl dėl jos taikymo kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai, įvertinus toje byloje nustatytų, su padarytu nusižengimu ir jį padariusiu asmeniu susijusių aplinkybių visumą.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Iš to darytina išvada, jog, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Skunde akcentuojama, kad pažeidimas buvo padarytas dėl didelio darbo krūvio, tinkamo nesusikalbėjimo su K. M., pareiškėja nėra bausta už analogiško pobūdžio nusižengimus, gailisi, savo elgesį vertina neigiamai, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių. Vis tik šie argumentai nėra pakankamas pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui.

ANK 95 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti. Tam tikrus veiksmus darbdavys gali pavesti atlikti ir įgaliotam asmeniui, kuris gali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, jei jis neatlieka pavestų su darbuotojo įdarbinimu susijusių pareigų ar jas atlieka netinkamai ir dėl to konstatuojami nelegalaus darbo požymiai (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-511/2023). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja, turėdama pareigą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos K. M. darbo pradžios, to nepadarė.

Be to, teismas kritiškai vertina pareiškėjos nurodomą aplinkybę, kad pažeidimas buvo padarytas dėl per didelio darbo krūvio ir tinkamo nesusikalbėjimo su K. M.. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja su K. M. tarėsi dėl darbo laiko, užmokesčio, pobūdžio, todėl susitarimas dėl virėjos padėjėjos darbo buvo sudarytas. Nors pareiškėja skunde teigia, kad padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, tačiau šiuo atveju pareiškėjos neveikimas suponuoja teisės aktų pažeidimą, kuris nėra formalus, ir sukelia nelegalaus darbo pasekmes – įdarbintųjų socialinės apsaugos pažeidimą bei mokestinių prievolių tinkamą neįvykdymą.

Aplinkybės, kad pareiškėja neteista, 1 metų laikotarpyje, nevertinant nagrinėjamo pažeidimo, administracine tvarka nebausta, nenustatytos jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, asmenį charakterizuoja teigiamai ir yra reikšmingos individualizuojant administracine nuobaudą ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose. Vis tik jų nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui pagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad nors administracinio nusižengimo bylos ne teismo tvarka nagrinėjimo metu buvo nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau iš teismui pateiktame skunde, kuriuo, be kita ko, prašoma Institucijos priimtą nutarimą panaikinti, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių, esančių argumentų matyti, kad pareiškėjos gailėjimasis yra formalus ir susijęs su švelnesnės administracinės nuobaudos, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, skyrimu.

Teismas daro išvadą, kad, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, minimalaus dydžio baudos sumažinimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, kitų ypatingų aplinkybių, aptariamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Švelnesnės, nei straipsnio sankcijoje numatytos, nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas su administracinės nuobaudos tikslais bei paskirtimi, taip pat neatitiktų teismų praktikos bylose dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, pagal kurią ši norma negali būti taikoma automatiškai, jos taikymas galimas tik esant padaryto nusižengimo pavojingumą mažinančių, asmenį išskirtinai teigiamai charakterizuojančių, kitų palankių aplinkybių visumai. Tokios aplinkybės šioje byloje nėra nustatytos.

Konstatuojama, kad Institucija, pagrįstai pripažinusi I. G. kalta dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, paskirdama minimalaus dydžio baudą, ANK 32, 34 straipsnių nuostatų nepažeidė, administracinę nuobaudą individualizavo tinkamai, todėl pagrindo išvadai, kad I. G. buvo nubausta aiškiai per griežtai, aptariamu atveju nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, Institucijos priimtas nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. VMI-02-ANR_N-1-2025 byloje ROIK: 24259812964 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos I. G. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėjas Ričardas Juodis