Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, anksčiau neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini) deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 3p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. K. 2011 m. rugpjūčio 26 d., apie 13 val. (duomenys neskelbtini) M. K. priklausančiame name, virtuvės patalpose, kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė kelis smūgius rankomis nukentėjusiajai M. K. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kairio skruostikaulio lūžimo, kairio maksiliarinio sinuso lūžimo, poodinės kraujosruvos veido kairėje pusėje, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 3p.

Kaltinamasis R. K. kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai. Parodė, kad gyvena su savo motina – nukentėjusiąja M. K., ją prižiūri. Motiną prižiūrėti padeda seserys ir broliai. Įvykio dieną už pagalbą žmonėms jam buvo atlyginta vynu, todėl grįžo namo girtas. Paties įvykio dėl girtumo neatsimena, tačiau atsimena, kad mama po įvykio gulėjo savaitę ligoninėje. Blogai vertina savo elgesį. Civilinio ieškovo ieškinį pripažįsta, žada jį atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų be paties prisipažinimo taip pat patvirtina liudytojo parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Liudytojas V. K. parodė, kad paties įvykio nematė- buvo tik tuomet, kai atvyko policijos pareigūnas ir įvykio vietoje apklausinėjo kaltinamąjį, kuris buvo įtariamas dėl sveikatos sužalojimo ir kuris nesiginčijo, kad sumušė. Kad sumušta jo motina ir išvežta į ligoninę jam pranešė pareigūnas. Į ligoninę pas motiną jį su o su kitu broliu Stasiu nuvežė kaimynas.

Nukentėjusiosios M. K. parodymai, kad 2011-08-26 apie 14.00 val. buvo namuose, kai jos sūnus R. K. pradėjo pas ją reikalauti pinigų, 50 litų alkoholiui, o jai nesutikus sūnui duoti pinigų, ją gulinčią lovoje išvertė iš lovos ir kelis kartus sudavė ranka į veidą buvo patikrinti vietoje ir užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 24-26).

Iš Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad įvykio dieną kaltinamajam buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas (b.l. 54).

2011-10-04 specialisto išvada patvirtina, kad įvykio dieną M. K. buvo padarytas sužalojimas, kuris kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. /1 t. b. l. 15-17/.

Pranešime iš Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus nurodoma, kad 2011-08-26 į ligoninę pristatyta M. K., kurią 2011-08-26 apie 13 val. sumušė sūnus (b.l.1).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta, kur namo virtuvėje prie lovos rasta dėmių, panašių į kraują (b.l. 6-10).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo R. K. nukentėjusiosios atžvilgiu atitinka BK 138 str. 2d. 3p. numatyto nusikaltimo požymius -kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo prieš savo motiną ir taip padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis veikė tyčia, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiajai padarytų sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiosios M. K. gydymą pareiškė civilinį ieškinį (b.l.81,82) dėl 1.045,35 Lt. žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Turtinė žala civiliniam ieškovui padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl jis privalo visiškai atlyginti žalą (BPK 109 str., CK 2.263 str. 2 d.). Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo.

Išnagrinėjus ir įvertinus baudžiamosios bylos įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, praeityje nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius, buvo teistas labai seniai už vagystę, tačiau teistumas išnykęs (b.l. 56), todėl laikytina, kad šią nusikalstamą veiką R. K. padartė pirmą kartą.

R. K. į Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro įskaitą įrašytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, jam diagnozuotas priklausomybės sindromas (b.l. 65).

R. K. administracine tvarka baustas vieną kartą (b.l. 55), tačiau pažeidimas padarytas seniai – 2004-06-18 ir šio pažeidimo pobūdis nesusijęs su R. K. dabar padaryta nusikalstama veika, todėl teismas daro išvadą, kad šios nusikalstamos veikos padarymas nėra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys, ir kad R. K. nusikalstamos veikos padarymą nulėmė žalingas alkoholio vartojimas, o ne susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės pažiūros.

Kaltinamasis prisipažino padarę nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiosios M. K. atstovu pagal įstatymą S. K., kuris patvirtino, kad kaltinamasis dabar stengiasi prižiūrėti motiną, kuri viską jam atleidžia.

Kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, kritiškai vertina savo elgesį, šiuo metu jis gyvena su nukentėjusiąja - savo motina, pats ją prižiūri. Duomenų, kad motinos atžvilgiu būtų ankščiau naudojęs smurtą – byloje nėra. Iš jo paaiškinimų ir visų kaltinamojo asmenybę apibūdinančių duomenų matyti, kad nusikaltimą jis padarė ne iš chuliganiškų, o iš asmeninių paskatų kilus konfliktui su jam artimu žmogumi– motina, kad veika padaryta spontaniškai, sąlygojant alkoholio, todėl kaltinamasis negalėjo įvertinti savo veiksmų galimų pasekmių. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra linkusi nusikalsti asmenybė, kelianti didelį pavojų visuomenei ir leidžia manyti, kad R. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje, yra pakankamas pagrindas teismui manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų jo elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo, todėl kaltinamasis R. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

R. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 52), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K., kurio veika kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d. 3p., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą R. K. nutraukti.

R. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš R. K. 1.045,35 Lt. (vieną tūkstantį keturiasdešimt penkis litus ir 35 centus) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.