Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovei N. Č., ieškovės atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovui V. D., atsakovo atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, institucijos, teikiančios išvadą, atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Č. ieškinį atsakovui V. D. dėl tėvystės ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl vaikui išlaikymo priteisimo, ir pagal atsakovo V. D. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovei N. Č. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė, dalinai palaikydama teismui pateiktą pirminį ieškinį ir sutikdama su atsakovo patikslintu priešieškiniu parodė, kad santykiai su atsakovu nesiklostė tvarkingai, todėl prieš du metus atsakovas palikęs šeimą išėjo, daugiau nei du metai bendro ūkio neveda, gyvena skyrium. Šiuo metu ieškovei vienai tenka auginti ir išlaikyti šalių dukterį I. D., gimusią 2002-03-18. Atsakovas nesirūpina dukra, neteikia jokių lėšų jos išlaikymui, todėl ieškovė viena augina I. D.. Esant tokioms aplinkybėms, būtina teisme nustatyti dukters gyvenamąją vietą. Vaikas gyvena su ieškove, tokia gyvenamoji vieta jau nusistovėjusi, atsakovas su tuo sutinka, nes dėl to niekada nereiškė pastabų, todėl tai būtina tik įteisinti. Ieškovė netrukdys atsakovui dalyvauti vaiko auklėjime, kiek tai neprieštaraus dukters interesams, jei kada nors jis pareikš tokį norą. Be to, kiekvienas iš tėvų privalo išlaikyti savo vaikus, atsižvelgiant į jų poreikius ir savo galimybes. Šiuo metu ieškovei vienai auginti vaiką yra nelengva, pajamos mažos – tik pašalpos, ieškovė yra bedarbė, retsykiais gaunu padirbėti viešuose darbuose. Kasdien dirba visus namų ruošos ir vaikų priežiūros darbus. Su ieškovės pajamomis pragyventi įmanoma, bet ji nori sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas dukrai ir kad atsakovas vykdytų savo pareigą vaiko išlaikymui. Ieškovės skaičiavimu vaiko išlaikymui minimaliais skaičiavimais kas mėnesį būtina suma negali būti mažesnė nei 400 Lt. Tokiu būdu kiekvienas tėvų turi prisidėti po 200 Lt vieno vaiko išlaikymui, tai iš atsakovo priteistina mėnesiui turi būti 200 Lt. Kadangi atsakovas prieš du metus išėjo iš šeimos, paliko vaiką ir jo nerėmė, tai šalių susitarimu priteistinas įsiskolinimas už du metus iki ieškinio pateikimo teismui 1000 Lt – būtent tiek ieškovė mažina išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą nuo pradinės 14 000 Lt sumos. Ieškovė, tikslindama pradinį ieškinį, atsiima ieškininį reikalavimą dėl sūnaus R. D., gim. 2000-07-24, gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, dėl priteisimo iš atsakovo sūnaus R. D. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, kadangi iš atliktos tėvystės nustatymo ekspertizės matyti, jog atsakovas yra tik I. D. biologinis tėvas. Kito vaiko R. D. tėvas yra kaimynas, su kuriuo ieškovė geruoju susitars dėl vaiko tėvystės, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam teikimo. Ieškovė visiškai sutinka su atsakovo reiškiamu patikslintu priešieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo R. D. atžvilgiu.

Atsakovas parodė, kad sutinka su ieškovės teisme patikslintais ieškinio reikalavimais, palaiko savo patikslintą priešieškinį. Paaiškėjus byloje naujoms aplinkybėms, tai yra atlikus DNR - genomines ekspertizes, buvo iškilusi būtinybė patikslinti priešieškinio reikalavimus. Atsižvelgęs į ekspertų išvadas, atsakovas neginčija, kad yra I. D., gimusios 2002-03-18, tėvas. Todėl neprieštarauja, kad I. D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina – ieškove. Sutinka su ieškovės reikalavimu teikti dukrai I. D. išlaikymą, tačiau po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nes tik tokio dydžio išlaikymą gali teikti, atsižvelgiant į atsakovo finansines galimybes. Sutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui skolą už du metus 1000 Lt. Ekspertams nustačius, kad atsakovas nėra R. D., gimusio 2000-07-24, tėvas, lieka prie savo reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo šio vaiko atžvilgiu. Atsakovas patikslintu priešieškiniu teismo prašo nustatyti, kad atsakovas nėra R. D. tėvas; nustatyti dukros I. D. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo dukros I. D. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, lėšų uzufruktoriumi paskiriant ieškovę; išlaikymo dukrai įsiskolinimą už du metus iki ieškinio pateikimo teisme priteisti pagal susitarimą su ieškove 1000 Lt.

Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS išvadoje, pateiktoje teismui iki genominės ekspertizės atlikimo ir priešieškinio bei patikslinto priešieškinio pateikimo nurodo, kad neprieštarauja, jog vaikams būtų nustatyta gyvenamoji vieta pas ieškovę, neprieštarauja dėl prašomo išlaikymo vaikams priteisimo, kitus klausimus prašo spręsti teismui savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdyje Ieškinys ir patikslintas priešieškinis pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Išvadą teikianti institucija savo išvadoje (b. l. 20) nurodė, jog I. D. su motina N. Č. išvados pateikimo metu gyveno ir šiuo metu ieškovės parodymais gyvena (duomenys neskelbtini), tinkamomis vaikui gyventi ir augti sąlygomis. Kadangi vaiko motina – ieškovė tinkamai rūpinasi ir auklėja dukterį, vaikas yra prie jos prisirišęs, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su motina, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CK 3.174 str.). Kadangi atsakovas šioje dalyje ieškinį pripažįsta visiškai ir analogišką reikalavimą reiškia savo patikslintu priešieškiniu, sprendimas šioje dalyje surašytinas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d.).

Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas su ieškove susilaukė nepilnametės dukters I. D., gimusios 2002-03-18, a. k. (duomenys neskelbtini) (2004-02-17 išduotas gimimo liudijimas AA Nr. 246354, 2002-03-27 įrašo Nr. 93) (b. l. 5). Šalių pajamos minimalios (b. l. 6, 7, 27), duomenų apie jų nekilnojamąjį ar kitokį turtą teismui nepateikta. Šalys susitarė, kad atsakovas sumokės ieškovei vienkartinę 1000 Lt išmoką kaip dukters išlaikymo įsiskolinimą už du metus iki ieškinio pateikimo teismui, o nuo ieškinio pateikimo teisme mėnesio pirmos dienos iki dukters I. D. pilnametystės mokės išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, lėšų uzufruktoriumi paskiriant ieškovę.

Sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 str. 1 d. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Korsakovas v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Taigi, nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį teismas atsižvelgia į tėvų pajamas, nekilnojamąjį turtą ir pan. Taip pat svarbu pažymėti, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tik esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė (int uitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Geriausiai žinodami savo auklėjamo vaiko individualius

poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatytas išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikro turto priteisimas. Vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas.

Teismas, įvertindamas tai, kas nurodyta, sprendžia, kad pagal deklaruojamus oficialius duomenis šalių materialinė padėtis yra pakankamai panaši. Teismas konstatuoja, kad neišvengiami, realūs vaiko poreikiai, kurie neginčijamai buvo ir yra, vaikui augant tik didės, todėl ateityje šalių susitarimu, o esant ginčui dėl išlaikymo dydžio – teismo sprendimu, išlaikymo dydis, pasikeitus aplinkybėms, gali būti priteistas kitoks. Tačiau šiuo metu teismas priima šalių susitarimą dėl atsakovo teiktino išlaikymo vaikui dydžio – 200 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų, kaip sąlygotą jų realių finansinių galimybių ir kaip atitinkantį minimalius vaiko poreikius, tad ieškovės prašomą, o atsakovo pripažįstamą priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui sumą po 200 Lt per mėnesį teismas dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių vertina kaip protingai reikalaujamą ir pagrįstą.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.190 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nuginčijimo.

Atsižvelgus į tai, kad teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi skyrė ekspertizę giminystės ryšiui su vaikais nustatyti (b. l. 42-43), teisme 2014 m. kovo 5 d. gautas šios ekspertizės aktas Nr. ES 33/14(01) (b. l. 46-51), iš kurio matyti, jog atsakovas yra dukters I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas su 99,9998 proc. tikimybe, ir nėra R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas. Ieškovė su patikslintu atsakovo priešieškiniu dėl atsakovo tėvystės nuginčijimo R. D. atžvilgiu dalyje sutinka visiškai, todėl teismo sprendimas šioje dalyje surašytinas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

iš byloje esančių dokumentų (b. l. 4, 26, 37) matyti, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atitinkamais sprendimais buvo nuspręsta teikti šalims antrinę teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teisinei pagalbai teisme teikti paskirti advokatai G. Byčius ir O. Radimonas. Pagal Lietuvos Respublikos garantuojamos teisinės pagalbos Įstatymo 20 str., esant tokioms aplinkybėms, šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo ir visi bylinėjimosi kaštai tenka valstybei (LR CPK 83 str. 1 d. 14 p., 96 str. 4 d.).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos LR CK 3.149 str. – 3.153 str., 3.194 str. 1 d. ir 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.169 str. 2 d., 3.174, 3.190, 3.200, 3.208 str. ir LR CPK 83 str. 1 d. 14 p., 96 str. 4 d., 268 str. 5 d., 284 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nustatyti šalių nepilnametės dukters I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jos motina ieškove N. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės nuolatinėje gyvenamojoje vietoje;

priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokomų periodinių išmokų nuo 2013-10-01 iki I. D. pilnametystės; priteistą sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskirti priteistų lėšų tvarkytoją uzufrukto teise ieškovę N. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini);

priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo nepilnametei dukteriai I. D. 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-09-30 iki 2013-09-30;

pripažinti, kad atsakovas V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis R. D. nėra atsakovo V. D. sūnus.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.