Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo S. L.( S. L.) skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo S. L. skundas dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2- ojo PK VPS tyrėjo D. G. 2010- 06- 07 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2- ojo skyriaus prokurorės Irmos Guobytės 2010- 06- 23 nutarimo, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-06-02 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2-ojo PK Viešosios policijos skyriuje gautas S. L. pareiškimas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą E. P., pagal BK 181 str., nes jo įmonės nuomojamose patalpose. duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, E. P., individualios įmonės „duomenys neskelbtini" savininkas (dabar UAB „duomenys neskelbtini "), dėl instaliacijos remonto darbų atjungė elektros tiekimą ir neteisėtai reikalauja 1000 Lt, dėl ko pareiškėjas patyrė 5725,45 Lt nuostolių.

2010-06-07 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2-ojo PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjas D. G. priėmė nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė I.Guobytė 2010-06-23 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Minėtuosius ikiteisminio tyrimo pareigūno bei prokurorės sprendimus pareiškėjas apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2010 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė patenkinti pareiškėjo S. L. skundą ir paliko galioti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2- ojo PK VPS tyrėjo D. G. 2010- 06- 07 nutarimą bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2- ojo skyriaus prokurorės Irmos Guobytės 2010- 06- 23 nutarimą, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kiekvienas nusikaltimas yra teisės pažeidimas, tačiau ne kiekvienas teisės pažeidimas yra nusikaltimas. Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai ne mažai priemonių, kurių pagalba, asmuo, manantis, kad jos teisės yra pažeistos, gali efektyviai apginti savo interesus ir nebūtinai kaskart pasinaudodamas baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos tėra tik viena iš teisės sistemos sudedamųjų dalių, tačiau nebūtinai jos yra veiksmingiausios ir vienintelės siekiant apginti pažeistas teises. Teisės teorijoje minėtosios normos yra traktuojamos, kaip „ultima ratio“, t. y. kaip paskutinė priemonė, kurios pagalba asmuo gali ginti jo įsitikinimu pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis (ap)ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami.

Kaip matyti iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių tarp jo ir E. P. yra iškilęs ginčas dėl atsiskaitymo už E. P. naujai įvestą elektros instaliaciją ir įvadą. Teismo nuomone, iškilęs ginčas, akivaizdžiai yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinės teisės dalykas. Pažymėtina, jei pareiškėjo manymu E. P. savo veiksmais pažeidžia S. L. teises ir interesus, pastarasis turi civilinės teisės priemonėmis užtikrinamą galimybę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka prašant teismą įpareigoti E. P., nutraukti neteisėtus veiksmus. Ir būtent tokios bendrijos teisių ir interesų gynimo būdas šiuo atveju bus efektyvus ir tikslingas. Galiausiai civilinio proceso teisės normos, teismui nagrinėjančiam civilinį ginčą bei nustačius, kad vienos iš šalių veiksmuose galbūt yra tam tikro nusikaltimo požymių, suteikia teisė informuoti prokurorą apie nustatytas minėtąsias aplinkybes( CPK 300 str.).

Vertinant E. P. veiksmus, dėl elektros energijos atjungimo, teismo manymu, S. L. taip pat gali, jo manymu, pažeistas teises apginti administracinės teisės priemonėmis, kreipiantis į kompetentingas institucijas- policiją, su prašymu patraukti E. P. administracinėn atsakomybėn už savavališkus neteisėtus veiksmus ir taip efektyviai apginti savo interesus bei pažeistas teises. Juolab, kad administracinės teisės normos, taip pat įtvirtina ir administracinės teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo institutą.Tad akivaizdu, kad pasinaudojus administracinės teisės instrumentais, gali būti efektyviai pasiekiami nukentėjusiojo, šiuo atveju S. L. asmens siekiai: nubausti kaltininką bei gauti nuostolių atlyginimą.

Tuo tarpu vertinant S. L. skundo argumentą, jog net ir patraukus E. P. administracinėn atsakomybėn, ši aplinkybė negali būti priežastis minėtąjį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, apygardos teismas akcentuoja, jog tiek nacionalinės teisės, tiek ir tarptautinės teisės normos, įtvirtina draudimą tą patį asmenį, už tą pačią veiką bausti du kartus. Iš to darytina išvada, kad tuo atveju, jei, kaip minėta kompetentingos institucijos būtų nuspręsta E. P. traukti administracinėn atsakomybėn ir jį nubausti, minėtasis asmuo negalėtų būti traukiamas –baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiamas antrąkart pagal baudžiamojo įstatymo normas. Be to pažymėtina, kad BK 294 str.( savavaldžiavimo) sudėties būtinasis požymis, yra didelės žalos padarymas asmens teisės ir teisėtiems interesams. Didelė žala- yra vertinamasis kriterijus. Tačiau, kaip matyt S. L. nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei teismui nepateikė įrodymų iš kurių būtų galima matyti, kad nurodytą 5724, 45 Lt žalą pareiškėjas patyrė. Todėl ir šiuo atveju, S. L. taip pat turi galimybę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo. O, kaip jau minėta, teismui nagrinėjančiam civilinį ginčą bei nustačius, kad vienos iš šalių veiksmuose galbūt yra tam tikro nusikaltimo požymių, Civilinio kodekso normos suteikia teisę informuoti prokurorą apie nustatytas minėtąsias aplinkybes( CPK 300 str.).

Esant konstatuotoms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010- 07- 19 nutartis, atmesti pareiškėjo S. L. skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2- ojo PK VPS tyrėjo D. G. 2010- 06- 07 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2- ojo skyriaus prokurorės Irmos Guobytės 2010- 06- 23 nutarimo, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo, teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo S. L.( S. L.) skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.