Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. B. skundą dėl nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bausmę atliekantis K. B., gim. (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 1dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 187 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirta 17 m. laisvės atėmimo bausmė.

- Alytaus rajono apylinkės teismo 1998 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 45 straipsniu, paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė su 1/3 turto konfiskavimu. Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 28 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos;

- Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 273 straipsnio 2 dalį, paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė. Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 27 d. nutartimi nusikalstama veika iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 273 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį, paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2004 m. sausio 19 d. nutartimi pakeista Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 27 d. nutartis, paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2005 m. gegužės 29 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 29 d., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 m. 8 mėn. 22 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. rugsėjo 7 d.).

Nuteistojo K. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstytas trečią kartą.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2017 m. rugsėjo 11 d. priėmė nutarimą Nr. 95-167 netaikyti nuteistajam K. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, t. y. su intensyvia priežiūra, motyvuodama tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 36 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, 28 kartus baustas drausmine tvarka, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nesistengė elgtis nepriekaištingai. Egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui: informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai. Ypatingų pokyčių nuteistojo elgesyje, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neįvyko, kas rodo, jog maksimalių pastangų pasitaisyti nuteistasis nededa. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis K. B. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 95-167 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis K. B. nurodo, kad Komisijos nutarime nėra nurodyta pagrįstų motyvų, kuriais remiantis jam galima būtų atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija priimdama skundžiamą nutarimą nesivadovavo teisės aktais, teismų praktika bei probacijos tikslais. Jis yra pasiruošęs savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymi, kad nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. nuobaudų neturi, t. y. jau tris metus elgiasi nepriekaištingai, 5 kartus skatintas. Ankščiau buvo sunku laikytis pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, tačiau pastaraisiais metais yra motyvuotas geram elgesiui. Be to, teismų praktikoje konstatuota, jog asmeniui taikytos drausminės nuobaudos neturi išskirtinės reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Svarbiau už nuobaudas yra paskatinimai ir dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose bei kituose renginiuose. Komisijos teiginys, jog jis nededa maksimalių pastangų pasitaisyti yra visiškai nepagrįstas. Kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta ir gailisi, ką pagrindžią jo susitaikymas su nukentėjusiąja ir susitarimas dėl žalos atlyginimo. Pati nukentėjusioji taip pat neprieštarauja, jog jam būtų taikytas lygtinis apleidimas iš pataisos įstaigos, todėl taikius lygtinį paleidimą nukentėjusiosios interesai nebus pažeisti. Komisija visiškai nemotyvavo ir nepagrindė nurodytus kriminogeninius veiksnius. Nors Komisija nurodo, jog jis šiuo metu su daugeliu senų draugų ir pažįstamų nebendrauja, tačiau draugus nurodo kaip kriminogeninį veiksnį. Pripažįsta, jog praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės, kas kartu su alkoholiu paveikė jo elgesį, tačiau dabar suvokia, kad visa tai ir lėmė nusikalstamų veikų padarymą. Komisijos nurodyti kriminogeniniai veiksniai yra statiniai rizikos veiksniai, kurių neįmanoma pakeisti intervencija. Siekdamas ugdyti savo asmenybę, mažinti kriminogeninius veiksnius, dalyvauja specialiose psichologinio švietimo programose, socialinėje reabilitacijoje, lankosi pas psichologą. Pataisos namuose mokėsi ir įgijo ne vieną specialybę, kas rodo jo tikslus įsidarbinti. Pataisos namuose sudarė santuoką, todėl šiuo metu jaučia atsakomybę prieš šeimą. Po lygtinio paleidimo turės gyvenamąją vietą. Artimi santykiai su šeima yra apsauginis veiksnys, todėl šiai dienai kriminogeniniai veiksniai yra sumažėję arba visiškai išnykę. Komisija, spręsdama dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali vertinti praeityje jo padarytų nusikalstamų veikų. Praeityje jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis jo sąlygų nebuvo pažeidęs. Nuteistojo pavojingumas ilgainiui gali kisti. Vertinant padarytą nusikalstamą veiką asmuo tarsi nuteisiamas antrą kartą. Taip pat negali būti vertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos sunkumas. Turi būti vertinamos aplinkybės, kurios leistų daryti išvadas dėl nuteistojo pavojingumo visuomenei ir galimybės paleisti jį lygtinai. Nors Komisija nurodė, kad pataisos įstaigoje jis dirba nuo 2017 m. birželio 30 d., tačiau šio fakto nevertino. Darbas yra esminis socializacijos, savęs realizavimo ir prasmingo laiko praleidimo veiksnys. Komisija taip pat nevertino Vilniaus arkivyskupijos Carito nuteistųjų konsultavimo centro pažymos, kurioje nurodyta, jog jis lankysis šiame konsultavimo centre. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (48 balai), ir jis daro pažangą ją mažinant – sumažėjo nuo 50 balų iki 48 balų. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Turi finansinių įsipareigojimų, tačiau stengiasi juos vykdyti. Pažymi, jog laisvėje būtų sudarytos didesnės galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jo santuokos suprato tikrąsias vertybes ir tikros šeimos svarbą. Teigiama aplinka, o ne tolesnis buvimas įkalinimo įstaigoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ateityje. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją. Pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių tobulinimo“ lygtinis paleidimas gali būti atidėtas tik išimtiniais atvejais. Į šias rekomendacijas privalo atsižvelgti ir teismai bei taikyti alternatyvias sankcijas laisvės atėmimui. Teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet privalo įvertinti ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bei probacijos paskirtį. Pažymi, jog lygtinis paleidimas tai nėra atleidimas nuo bausmės. Visos išdėstytos aplinkybės rodo, kad jis pasikeitė ir ateityje nesusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalį Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gavimo apsvarsto šį prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, šio Kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 95-167 netaikyti nuteistajam K. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugsėjo 7 d. protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo K. B. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatais, nuteistojo asmens byla Nr. 2339, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 95-167 netaikyti nuteistajam K. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra pagrįstas ir motyvuotas – Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad K. B. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (48 balai) ir jis daro pažangą ją mažinant, tačiau pažymėtina, kad visa tai turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis po paskutinės drausminės nuobaudos skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus, 2017 m. birželio 30 d. pradėjo dirbti – vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kartu pažymi, jog K. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Teismas taip pat įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą (nužudymas dėl chuliganiškų paskatų, sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų, nežymus sveikatos sutrikdymas). Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nors nuteistasis nurodo, jog jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis nepažeidė lygtinio paleidimo sąlygų, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis ankščiau ne kartą teistas, jam jau buvo taikyta laisvės atėmimo bausmė taip pat lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir nors nuteistasis po lygtinio paleidimo teismo jam skirtų įpareigojimų nepažeidė, tačiau vėliau įvykdė ne vieną nusikalstamą veiką. Visa tai rodo, jog nuteistasis išvadų dėl ankstesnių teistumų nedarė, pakartotinai darė nusikalstamas veikas, tai rodo, kad nusikaltimas nėra atsitiktinis, kad nuteistasis nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis kai kada linkęs elgtis provokuojančiai, peržengdamas įprastas formalaus bendravimo ribas. Linkęs dominuoti, kartais per daug kategoriškas, pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, greitą veikimą vertina kaip ryžtingo ir savimi pasitikinčio žmogaus požymį, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Yra linkės pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Išlieka nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, mąstymas ir elgesys. Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant ar nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, t. y. ar ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis K. B. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis K. B. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam K. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, todėl nuteistojo K. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 95-167 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, 164 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo K. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 95-167 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.