Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Teismas nutartyje nurodė, jog V. H. kaltinamas dėl neatsargumo nesunkiai sužalojęs žmogų, t. y. BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu, o kaltinant asmenį pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, turi būti nurodyti konkretūs reikalavimai, kylantys iš teisės aktų ar bendrojo pobūdžio pareigų, kurie buvo pažeisti, be to, kaltinamajame akte privalo būti įvardinti kaltinamojo padaryti veiksmai, nes to reikalauja BPK 219 straipsnio 3 punktas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamajam inkriminuojamas neatsargus nusikaltimo padarymas, kuriam būtinos pasekmės – nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamajame akte turi būti ne tik išvardinti teisės aktų pažeidimai, tačiau jie privalo būti susieti (nurodytas jų ryšys) su pasekmėmis. Teismas iš dalies sutiko su prokurorės nuomone, kad teismo pareiga yra nustatyti, kurie iš nurodytų veiksmų yra priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, bet tam, kad teismas šią ir BPK 2421 straipsnyje numatytą pareigą galėtų tinkamai įvykdyti, būtina sąlyga - aiškus ir konkretus kaltinimas. Teismas, nagrinėdamas kaltinimą, neturi būti įpareigotas pasirinkti ir negali rinktis iš visų siūlomų kaltinamojo veiksmų variantų, bet turi išspręsti, ar kaltinamasis kaltas pagal pareikštą ir prokuroro palaikomą kaltinimą. Tuo tikslu tiriami įrodymai, kurių leistinumas ir liečiamumas tiesiogiai priklauso nuo įrodinėjimo dalyko - kaltinimo turinio. Tik ištyręs įrodymus, teismas nusprendžia, ar tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, tačiau tam reikalinga, kad būtų tiksliai įvardinti ne tik kaltininko veiksmai (veikimas, neveikimas), bet ir nurodyta, kaip toks jo (ne)veikimas siejasi su kilusiais padariniams, kai padariniai yra būtinas veikos elementas.

1.2. Taip pat teismas nurodo, jog teismui perduotoje byloje nagrinėjamas įvykis susijęs su atrakciono (duomenys neskelbtini) naudojimu komercinėje veikloje, kurio metu nukentėjo klientai (atrakcionu pasinaudoję asmenys). Akivaizdu, kad įrenginio, kuris įvardijamas potencialiai pavojingu, naudojimas, susijęs su aibe teisės aktų reikalavimų, tačiau tikėtina, jog ne visi jie susiję su kilusiais padariniais – kaltinamajam inkriminuotu nesunkaus kito asmens sveikatos sutrikdymo padarymu. Teismo nuomone, kaltinimas yra pernelyg išplėstas, nurodant aplinkybes, nesančias inkriminuojamo nusikaltimo sudėties būtinaisiais požymiais ir neturinčias reikšmės veikos pagal inkriminuojamą BK straipsnį kvalifikavimui. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos ir procesas byloje turės vykti, dalyvaujant vertėjui, dėl ko reikalavimas, kad teisme būtų nagrinėjamos tik aplinkybės, svarbios kaltinimui, yra itin svarbus, nes tik taip gali būti užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai.

1.3. Teismo manymu, kai kaltinimo esminiai trūkumai matyti dar nepradėjus bylos nagrinėjimo, ši pareiga teismui nustatoma nepagrįstai, nes tokiu atveju teismas tampa tiek kaltinančiuoju, tiek teisingumą vykdančiuoju subjektu, kas prieštarauja teismo vykdomai teisingumo funkcijai, teismo, kaip nešališko arbitro, vaidmeniui. Teismo aktyvus vaidmuo baudžiamajame procese nereiškia, kad teismas turi perimti kaltinimo funkciją. Įstatymas šią pareigą nustato prokurorui ir prokuroras šią pareigą turi atlikti kvalifikuotai. Teismo vertinimu, nepakanka kaltinamajame akte išvardinti teisės aktų reikalavimus, konstatuoti, kad jie buvo pažeisti, būtina nurodyti kaip šie pažeidimai susiję su inkriminuojamo nusikaltimo padariniais - žmogaus sužalojimu. Nurodo, jog teismo posėdyje prokurorė pripažino, kad kaltinimo esmė yra ta, jog įrenginys buvo eksploatuojamas, nors to kaltinamasis negalėjo daryti. Pažymi, jog net gynėjas posėdyje nurodė, kad tada pagal šią logiką ir turi būti surašytas kaltinimas. Teismo manymu, negali būti laikomas tinkamu kaltinimas, kai į jį surašomi visi nustatyti pažeidimai, nepriklausomai nuo jų sąsajos su būtinais nusikaltimo padariniais, tokiu būdu perkeliant teismui pareigą nuspręsti dėl kaltinimo apimties. Teismas pažymi, jog nors kaltinimas sudėliotas dalimis (pastraipomis), iš ko galima spręsti, kad prokurorė nustatytus pažeidimus galimai sieja su virš jų nurodoma ir jų pagrindu daroma išvada, tačiau vien tik teisės aktų pažeidimas (-ai) patys savaime negali būti laikomas (-i) padarytos nusikalstamos veikos būdu, nes tam įtakos turi ir kitas būtinasis kaltinamojo akto elementas (BPK 219 straipsnio 5 punktas) - BK straipsnis, kuris numato atsakomybę už padarytą veiką. Vadinasi ir prokurorės logika, kad pakanka išvardinti teisės aktų pažeidimus, nurodyti padarinius, o ryšį tarp jų tegul nustato teismas yra ydinga.

1.4. Teismo nuomone, nagrinėjant kaltinimą teismas neturi „pamatuoti“ visų kaltinime išvardintų veiksmų su būtinomis kaltinamojo kaltei pagrįsti pasekmėmis, jei jie niekaip neįtakoja jų kilimo, nes tokiu atveju jų kaltinime ir neturėtų būti. Mano, jog taip tik sukuriama didelio ir sunkaus kaltinimo iliuzija, kurios rezultatas teisingumo įvykdymo prasme abejotinas, jau nekalbant apie greitą ir operatyvų bylos nagrinėjimo procesą. Teismo vertinimu, analizuojant kaltinimo turinį, nėra aišku, kaip kaltinime nurodoma didelė dalis teisės aktų pažeidimų kaip dėl įrenginio priskyrimo tam tikrai kategorijai, dėl mokymų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, dėl keliamų reikalavimų asmenims, kurie prižiūri ar pertvarko potencialiai pavojingus įrenginius, dėl keliamų reikalavimų potencialiai pavojingo įrenginio priežiūros meistrui, dėl įrenginio gamyklinių techninių ir naudojimo dokumentų, instrukcijų, neturėjimo, įrenginio neįregistravimo Lietuvos potencialiai pavojingų įrenginių registre (už ką kaltinamasis jau netgi yra patrauktas atsakomybėn administracine tvarka), dėl reikalavimų įrenginių gamintojams ir t. t. įtakoja kaltinimo veikos būdą – veiksmus, sukėlusius kaltinime nurodomas pasekmes. Teismo nuomone, perteklinio teisės aktų perrašymo kaltinime apstu, o jų reikšmė kaltinimui neįvardinama, apsiribojama bendra išvada, kad tokiu būdu neturėdamas tinkamos kvalifikacijos ir įrenginio gamintojo techninių ir naudojimo dokumentų, neužtikrino atrakciono atitikties saugumo reikalavimams, jog būtų įrengti tinkami ir/ar papildomi keleivių, ypač mažamečių vaikų, apsaugos įtaisai ir priemonės, jog pastarieji nebūtų laisvai pasiekiami ir pašalinami netyčinio atsitiktinio veiksmo važinėjimosi metu, tuo pažeisdamas <..> ir t. t., ir vėl vardinami reikalavimai ne tik įrenginių savininkui, bet ir įrenginių gamintojui, nors kaltinamajame akte duomenų, kad kaltinamasis būtų pagaminęs šį įrenginį nėra. Todėl teismas sutinka su gynėjo nuomone, kad jei prokurorė mano, kad nurodytus veikos padarinius įtakojo draudimas eksploatuoti įrenginį, tai ir kaltinamas atitinkamai turėtų būti parengtas, apsiribojant tik šias aplinkybes pagrindžiančių pažeidimų įvardinimu.

1.5. Teismas mano, jog išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad toks kaltinimo formulavimas, koks yra pateiktas byloje, neleidžia aiškiai apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribų, pažeidžia rungtyniško, lygiateisio ir teisingo proceso principus, kaltinimas surašytas nekvalifikuotai, pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus. Teismo manymu, efektyviai ir operatyviai išnagrinėti tokį kaltinimą teisme neįmanoma, nes neaiškios kaltinimo ribos, o bylos nagrinėjimas pagal pateiktą kaltinimą pažeistų kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Visa tai, teismo vertinimu, trukdo nagrinėti bylą teisme, todėl ji perduodama Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti, tam nustatant dviejų mėnesių terminą.