- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- e2-237-513/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00071-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- UAB „Atenergo“
- Atsakovas
- V. G., A. G., A. L.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.18.6Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Atenergo“ ieškinį atsakovams A. G., V. G. ir A. L., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje BUAB „Aftalitana“ dėl 12 299,48 Eur administravimo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė buvusi BUAB „Aftalitana“ bankroto administratorė UAB „Atenergo“ prašo priteisti solidariai iš atsakovų bankrutavusios įmonės akcininkų A. G., V. G. ir buvusio vadovo A. L. 12 299,48 Eur administravimo išlaidų skolą ir 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes atstatydinus ją iš įmonės bankroto administratorės pareigų bankrutavusi įmonė su ja neatsiskaitė. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1009-777/2018 ieškovei UAB „Atenergo“ iš atsakovės BUAB „Aftalitana“ priteista 7 614,86 Eur administravimo išlaidų skola, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 9 156,80 Eur (7 614, 86 Eur + 1 541,94 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo (2017 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-05-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-353-302/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, papildomai prie administravimo išlaidų priteistas PVM. Nurodė, jog V. G. su sutuoktine A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė UAB „Aftalitana“ akcijas, buvo faktinis įmonės vadovas, sudarydavo sandorius, disponavo įmonės turtu ir pan.
Atsakovė A. G. su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad ji buvo įmonės akcininkė, tačiau įmonei nevadovavo, 2009-02-10 akcijas pardavė S. L.. 2015-10-09 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu įmonės vadovas A. L. buvo nuteistas už nusikaltimų, nurodytų BK 184 str. 2 d., 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., padarymą, iš jo priteistas 460 857,54 Eur žalos atlyginimas. Nuosprendžiu konstatuota, kad buvęs vadovas apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, taigi ji neturėjo informacijos apie įmonės nemokumą ir jai nekilo pareiga inicijuoti bankroto bylą, kai ji buvo akcininkė. Pažymi, kad juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievoles savo turtu subsidiariai, nes jis nėra įmonės valdymo organas. Nurodo, kad niekada nevadovavo įmonei ir nedalyvavo jos veikloje. Nurodo, kad 2011 metais vienas iš kreditorių iniciavo bankroto bylą UAB „Aftalitana“, tačiau buvo sudaryta taikos sutartis ir nemokumas nebuvo nustatytas. Pažymėjo, kad 2012 metais iniciavo bankroto bylą kaip kreditorė, nėra priežastinio ryšio tarp jos kaip akcininkės veiksmų ir galbūt ieškovei padarytos žalos, ji nėra padariusi neteisėtos veikos ir nėra jos kaltės.
Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonė turėjo turto, tačiau bankroto administratorės vadovas A. M. ir, tikėtina, jo sūnus T. M., aktyviai naudojo įmonės prabangius automobilius (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaisant įkaito turėtojos kreditorės AB Šiaulių banko reikalavimų juos parduoti, todėl įmonė galėjo atsiskaityti su administratore, be to, įmonė turėjo kito turto – debetinių skolų, automobilių ir kt.
Šalies argumentai
Atsakovas V. G. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti byinėjimos išlaidas. Nurodo, kad ieškovė nesikreipė į bankrutavusią įmonę dėl administravimo išlaidų, mano, kad jis ir sutuoktinė A. G. nėra tinkami atsakovai, nes nedirba įmonėje nuo 2009 metų vasaros, o A. G. akcijas pardavė 2009 m. vasario mėn. Mano, kad ieškovo teiginiai apie faktinį vadovavimą, faktinį įmonės nemokumą nuo 2008 metų, savo kreditinių reikalavimų tenkinimą ir kt. neįrodyti dokumentais, todėl teismas turėtų juos išreikalauti.
Atsakovas A. L. apie iškeltą bylą informuotas per darbovietę (duomenys neskelbtini) ir CPK 124 str. 3 d. nustatyta tvarka, atsiliepimo nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas E. K. prašo ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais, nurodo, kad remiasi įsiteisėjusiais sprendimais kitose bylose ir BUAB „Aftalitana“ bankroto byloje nustatytais prejudiciniais faktais. Pažymi, kad A. G. buvo akcininkė iki bankroto bylos iškėlimo įmonei, bankroto byloje nustatytas tyčinis bankrotas, atsakovams G. akcijos priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir jie valdė įmonę. 2006 metais bendrovės turtas jau buvo lygus skoliniams įsipareigojimams, įmonė buvo nemoki, todėl atsakovai privalėjo iniciuoti bankroto bylą.
Atsiliepimas
Atsakovės A. G. atstovas advokatas M. U. prašo ieškinį atmesti vadovaujantis atsiliepime nurodytas motyvais, nurodo, kad jokių duomenų, kad 2006 metais skolos buvo pradelstos ir įmonė buvo nemoki, nėra, tais pačiais metais UAB Ūkio banko lizingas suteikė įmonei lizingą dviem automobiliams pirkti, todėl akcininkė neturėjo pareigos kreiptis į teismą, be to, įmonė vykdė veiklą, jai vadovavo A. L..
Atsakovas V. G. prašo ieškinį atmesti, nes ieškinys be įrodymų. Įmonėje buvo apgaulingai vedama buhalterinė apskaita, todėl akcininkė negalėjo žinoti tikrosios padėties ir jai neatsirado pareiga iki akcijų pardavimo inicijuoti įmonei bankroto bylą. Nurodo, kad 2005-2006 metais tik jie su sutuoktine buvo įmonės kreditoriai, bendrovė dirbo ir turėjo šešiaženklį pelną, tačiau įmonę prie bankroto privedė jos vadovas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, bankroto bylos B2-35-513/2019 medžiaga, rašytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad ieškovė – buvusi BUAB „Aftalitana“ bankroto administratorė, buvo paskirta administruoti įmonę ieškovės A. G. siūlymu 2012-11-13 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, o 2016-05-20 nutartimi atstatydinta iš bankroto administratorės pareigų. 2019-08-08 nutartimi administruoti įmonę paskirta UAB „Geraldis“. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, kad bankrutavusi įmonė atstatydintai bankroto administratorei ieškovei „Atenergo“ privalėjo sumokėti 12 299,48 Eur administravimo išlaidų (su palūkanomis), tačiau įmonė neatsiskaitė, todėl ieškovė teigia, kad administravimo išlaidas privalo solidariai sumokėti buvęs vadovas A. L., akcininkai A. G. ir V. G., kuris taip pat buvo faktinis įmonės vadovas, nes jie laiku, t. y. 2008 metais, neiniciavo įmonei bankroto bylos, elgesi aplaidžiai, skolos kreditoriams vis didėjo, 2009-08-27 VSDFV Šilutės skyrius pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, 2010-07-14 Klaipėdos apskrities VMI nustatė, kad įmonės skola 2009-11-13 sudarė 66 270,92 Eur, taip buvo padaryta žala įmonei, jos kreditoriams ir bankroto administratorei.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalis numato, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, -bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas iš tikrųjų nenustato garantijų, kad bankroto administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė/kreditoriai kompensuos visas jo patirtas administravimo išlaidas. Būtent tai ir reiškia bankroto administratoriaus rizikos prisiėmimą. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatų taip pat matyti, kad jeigu tokia situacija susidarė dėl to, kad, buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, t. y. dėl neteisėtų veiksmų, bankroto administratoriui suteikiama teisė į atlyginimo už savo suteiktas bankroto administravimo paslaugas ir kitų patirtų išlaidų kompensavimą, ir tokiu būdu bankroto administratorius turi galimybę šią prisiimtą riziką sumažinti ar gauti visišką turėtų išlaidų, įskaitant užmokesčio už atliktą įmonės administravimą, atlyginimą.
Dėl įmonės nemokumo momento nustatymo ir bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo
Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu išsiaiškinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. momentas, kada atsakovas suprato ar turėjo suprasti, kad įmonės finansinė situacija yra sunki (ji negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais). Nagrinėjamu atveju bankroto byla iškelta pagal atsakovės įmonės kreditorės A. G. pareiškimą Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-13 nutartimi.
Bankroto bylos iškėlimo momentas gali nesutapti su momentu, kad įmonė realiai tapo nemoki. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnį įmonės nemokumas yra apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, 2018-09-24 nutartimi pripažindamas bankrotą tyčiniu, remdamasis 2006-2007 metų bendrovės balanso duomenimis, konstatavo, kad jau 2006 metais įmonė faktiškai buvo nemoki, ir padarė išvadą, kad tiek bendrovės vadovas, tiek įmonės akcininkai privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aftalitana“ (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, 5, 8 straipsniai, įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2006-05-06 iki 2008-07-01). Faktinį nemokumą teismas nustatė vadovaudamais tik finansinės atskaitomybės dokumentais. 2006 metų balanso duomenimis įmonė turėjo 6 237 154 Lt vertės turto, per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 5 275 679 Lt, iš jų 20 947 Lt su darbo santykiais susiję įsipareigojimai. 2007 metais įmonė turėjo iš viso 7 789 426 Lt vertės turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudarė 7 418 647 Lt, iš jų 6 788 647 Lt sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, iš jų 17 080 Lt su darbo santykiais susiję įsipareigojimai. Teismas vertino, kad 2007 metais bendras įmonės įsipareigojimų dydis padidėjo nuo 6 007 441 Lt iki 7 418 647 Lt. Nurodyti faktai yra prejudiciniai (CPK 182 str. 2 p.).
Bankroto byloje yra patvirtinta 1 017 165,02 Eur kreditinių reikalavimų suma. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai registrui nebuvo teikiami nuo 2008 metų, nors įmonė veiklą vykdė – sudarinėjo sandorius, vykdė mokėjimus. 2011-06-17 FNTT specialisto, tyrusio UAB “Aftalitana” ūkinę finansinę veiklą, išvadoje nuorodyta, kad bendrovės vadovas 2007-01-01 – 2009-10-19 pagrindė 6 672 822,03 Lt panaudojimą iš įmonės sąskaitų ir 61 028 683,60 Lt pagal 594 kasos orderius, tačiau neteisingai deklaravo pardavimo PVM ir 2007–2009 metais padarė valstybės biudžetui 4 400 Lt nuostolį (el. bylos t. 3, psl. 69-98).
Byloje nenustatyta, kiek kreditinių įsipareigojimų 2006, 2007 ir 2008 metais buvo pradelsta. Taičiau tai, kad įmonė pradėjo nevykdyti pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, patvirtina faktas, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilutės skyrius 2009-08-27 iniciavo priverstinį 1 949 Lt skolos išieškojimą, vykdymo procese buvo taikytas areštas, o 2010-07-14 Klaipėdos apskrities VMI atlikusi patikrinimą nustatė, kad įmonės skola 2009-11-13 sudarė 66 270,92 Eur.
Liteko duomenimis nustatyta, kad 2010-04-23 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilutės skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmonė 2010-05-17 pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, kad su ieškiniu nesutinka, nes nuo 2010-05-17 pasirašys ilgalaikės nuomos sutartį dėl autovežio nuomos, tariasi su kitomis įmonėmis, asmenimis dėl likusių neparduotų automobilių pardavimo, kurių balansinė vertė 2009-12-31 sudarė 1 417 418,84 Lt, planavo atsiskaityti su kreditore artimiausiu metu. 2010-08-09 teismo posėdyje kreditorės atstovas nurodė, kad įmonė piktybiškai vengia vykdyti savo prievoles – nemoka einamųjų įmokų, kurių dydis yra apie 156 Lt, skola VSDFV biudžetui sudaro 20 668 Lt. Teismas iškėlė bankroto bylą, tačiau, gavęs atskirąjį skundą, pasinaudojo teise su juo sutikti ir nutartį panaikino, nutaręs pareikalauti papildomų įrodymų apie įmonės turtinę padėtį ir įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus iš FNTT. Pažymėtina, kad įmonė atskirajame skunde teigė, jog vykdė ir vykdo veiklą, įmonės finansinė padėtis gerėja, įmonė išnuomojusi jai nuosavybės teise priklausantį automobilį – „tralą“, po 2010-09-15 planuoja parduoti UAB „Aftalitana“ priklausančius lengvuosius automobilius. 2011-02-21 šalys sudarė ir pateikė tvirtinti taikos sutartį dėl 16 754,11 Lt skolos mokėjimo iki 2011-07-15, teismas 2011-02-22 taikos sutartį patvirtino ir bylą nutraukė (byla B2-645-159/2011).
Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-360/2015 buvęs įmonės vadovas A. L. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį. Buvęs įmonės vadovas nuteistas už tai, kad jis iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tai yra būdamas UAB „Aftalitana“ generaliniu direktoriumi be apskaitos dokumentų perdavė pardavimui ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims UAB „Aftalitana“ turtą (prekes) – 200 transporto priemonių, kurių savikaina – 1 484 795 Lt, bei 3 motociklus, kurių savikaina – 7 003,93 Lt, pinigų už parduotus automobilius į įmonės kasą neįnešė, iškėlus bankroto bylą, paskirtam bankroto administratoriui automobilių negrąžino. Kasos knygoje 2007 m. gruodžio mėnesį, 2008 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesiais įrašė 5 kasos išlaidų orderius, kuriais pagrindė iš viso 99 450 Lt grynųjų pinigų išmokėjimą iš kasos M. D. už nesuteiktas buto nuomos paslaugas ir tokiu būdu juos iššvaistė. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 buvęs įmonės vadovas A. L. iš viso iššvaistė UAB „Aftalitana“ 1 591 248,93 Lt vertės turto. Be to, A. L. nuteistas ir už tai, kad jis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, UAB „Aftalitana“ buhalterinėje apskaitoje nurodė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną ir turtą bei juos pateikė Mokesčių inspekcijai. Pažymėtina, kad šios faktinės bylos aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, todėl nagrinėjamai bylai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Teismas, pripažindamas bankrotą tyčiniu, padarė išvadą, kad UAB „Aftalitana“ jau esant nemokiai, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 iššvaistydamas UAB „Aftalitana“ turto už 1 591 248,93 Lt, taip pat šiuo laikotarpiu apgaulingai tvarkydamas bendrovės buhalterinę apskaitą, buvęs įmonės vadovas iš esmės pablogino įmonės turtinę padėtį žymiai sumažindamas bendrovės kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš nemokios įmonės turto.
Dėl V. G. atsakomybės pagal ieškinį
Teismo vertinimu, ieškinys šiam atsakovui yra nepagrįstas, nes byloje neįrodyta, kad V. G. buvo faktinis įmonės vadovas, taigi jam nekilo pareiga inicijuoti įmonei bankroto bylą ir jis neturi pareigos atlyginti buvusiai bankroto administratorei administravimo išlaidas, kurių nesumokėjo bankrutavusi įmonė. Faktas, kad V. G. yra buvusios akcininkės A. G. sutuoktinis, nekeičia jo teisių ir pareigų įmonei.
Dėl A. G. atsakomybės pagal ieškinį
Atsakovė A. G. – buvusi BUAB „Aftalitana“ akcininkė nuo 2003-12-08, paskyrusi vadovauti įmonei atsakovą A. L., perleido jam 50 proc. akcijų paketą, o 2009-02-10 savo akcijų dalį pardavė S. L. (el. bylos t. 1, psl. 120-121). BUAB „Aftalitana“ bankroto administratorės UAB „Atenergo“ 2013 metų veiklos ataskaitoje nurodyta, kad UAB „Aftalitana“ valdymo organas ir vienintelis akcininkas yra A. L.. Įmonės dalyvės atsakomybės už pareigos bendrovei esant nemokiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą konstatavimui objektyvusis įmonės nemokumo atsiradimo momentas yra tik viena iš aplinkybių. Pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2016 m. sausio 1 d., pareigą inicijuoti bankroto bylą, įmonei esant nemokiai, turėjo ir jos dalyviai. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) savininkas (savininkai); 3) įmonės vadovas. Sprendžiant dėl atsakomybės įmonės savininkui (akcininkui) taikymo už įstatyme nustatytos pareigos bendrovei esant nemokiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą, teisiškai reikšmingas yra subjektyvusis konkretaus akcininko sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie bendrovės nemokumą momentas. Nagrinėjamu atveju apie tai, kad įmonė faktiškai nemoki buvo 2006 metais, jos akcininkė nežinojo ir neturėjo žnoti. Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta akcininko teisė gauti informaciją, tai nėra pareiga domėtis įmonės finansine padėtimi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus pareiga sužinoti apie nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
Byloje neįrodyta, kad A. G. būtų sprendimus dėl bendrovės valdymo, taigi nėra pagrindo išvadai, kad akcininkė iki 2009-02-10 sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės faktinį nemokumą. Faktas, kad finansinės atsakitomybės dokumentus privalėjo patvirtinti visuotinis akcininkų susirinkimas, nepaneigia šios išvados, nes į įmonės apskaitą neįrašyta, kiek iš kreditinių įsipareigojimų yra pradelsta. Priešingai, faktas, kad A. G. laikotarpiu nuo 2007-01-09 iki 2009-06-12 įmonė sumokėjo 43 576,46 Lt palūkanų pagal paskolos sutartis, o 2008-04-30 vieneriems metams suteikė įmonei 400 000 Lt paskolą, leidžia teigti, kad A. G. nebuvo žinoma apie faktinį įmonės nemokumą ir tuo metu jai nekilo pareiga incijuoti įmonei bankroto bylą. Priešinga išvada paneigtų protingo ir atsakingo verslininko elgesio standartus (CK 1.5 str. CPK 185 str.). Nenustačius, kad akcininkė faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą iki 2009-02-10, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
Dėl buvusio vadovo A. L. atsakomybės pagal ieškinį
Teismo vertinimu, įmonės vadovas žinojo arba turėjo žinoti apie faktinį įmonės nemokumą ir (arba) finansinius sunkumus 2006 metais, nes jis turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Be to, byloje įrodyta, kad buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai (apgaulingai), o nuo 2008 metų įmonės vadovas iš viso nerengė ir neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-360/2015 buvęs įmonės vadovas A. L. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 buvęs įmonės vadovas A. L. iššvaistė UAB „Aftalitana“ 1 591 248,93 Lt vertės turtą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, UAB „Aftalitana“ buhalterinėje apskaitoje nurodė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną ir turtą bei juos pateikė Mokesčių inspekcijai. Pažymėtina, kad šios faktinės bylos aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, todėl nagrinėjamai bylai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Aftalitana“ esant nemokiai, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 iššvaistydamas UAB „Aftalitana“1 591 248,93 Lt vertės turtą, taip pat šiuo laikotarpiu apgaulingai tvarkydamas bendrovės buhalterinę apskaitą, buvęs įmonės vadovas iš esmės pablogino įmonės turtinę padėtį, žymiai sumažindamas bendrovės kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš nemokios įmonės turto.
Visos šios aplinkybės leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad faktinis įmonės nemokumas 2006 metais buvo daugiau susijęs su nusikalstoma veikla ir vadovo netinkamu įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymu. Vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir neinformavo kitos akcininkės apie faktinę įmonės padėtį, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 iššvaistė UAB „Aftalitana“ 1 591 248,93 Lt vertės turtą, taip pat šiuo laikotarpiu apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tai sudarė sąlygas bendrovės skoliniams įsipareigojimams didėti, o įmonėje neliko turto, iš kurio būtų galima atsisakityti su ieškove atstatydinta bankroto administratore UAB „Atenergo“. Remiantis išdėstytais motyvais buvusiam vadovui A. L. atsirado pareiga sumokėti ieškovei administravimo išlaidas (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalis).
Dėl priteistinos administravimo išlaidų sumos
Atstatydinta bankroto administratorė UAB „Atenergo“ privalėjo iki 2016-10-24 įskaitytinai iki galo įvykdyti privolę perduoti įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratorei UAB „Geraldis“, tačiau įmonės transporto priemonės buvo perduotos 2016-11-02, taigi įmonė turėjo atsiskaityti per 10 darbo dienų, t. y. iki 2016-11-16 įskaitytinai (Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 6 dalis). Įmonei iškėlus ginčą dėl bankroto administratoriui priklausančio atlyginimo, 2019-05-29 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad UAB „Atenergo“ nekompensuota 1 541,94 Eu faktiškai patirtų administravimo išlaidų, be to, iš BUAB „Aftalitana” nuspręsta priteisti 7 614,86 Eur administravimo išlaidų ir PVM, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 9 156,80 Eur (7 614,86 Eur + 1 541, 94 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo (2017 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Tokiu būdu, iš atsakovo A. L. ieškovei priteisitina 1 541,94 Eu faktiškai patirtų administravimo išlaidų suma, 7 614,86 Eur administravimo išlaidų ir PVM. Atsakovas – fizinis asmuo, reikalavimas jam pateiktas 2017-03-20, todėl atsakovas privalo mokėti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl teismo išlaidų
Ieškovė pateikė įrodymus, kad už suteiktas teisines paslaugas byloje advokatui E. K. už procesinių dokumentų rengimą sumokėjo 1 210 Eur. Teismui tenkinus reikalavimų dalį tik vienam iš atsakovų, atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 430 Eur (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 staipsnis).
Atsakovė A. G. pateikė įrodymus, kad advokatui M. U. už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą byloje sumokėjo 1 300 Eur. Atmetus ieškinio dalį atsakovei A. G., jai priteisitnos visos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes byla sudėtinga, didelės apimties, įvyko du teismo posėdžiai (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 staipsnis).
Byloje yra 6,96 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 206 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, todėl iš atsakovo A. L. priteistinos 212,96 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 92 straipsnis, 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Atsakovui A. L. 2017-03-28 ir 2019-07-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, o atsakovei A. G. taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str. 2 ir 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 185, 259, 260, 263–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies, ieškovei UAB „Atenergo“ priteisti iš atsakovo A. L. 1 541,94 Eur faktiškai patirtų administravimo išlaidų sumą, 7 614,86 Eur administravimo išlaidų ir PVM, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 9 156,80 Eur (7 614,86 Eur + 1 541, 94 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo (2017-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. L. 430 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Atenergo“ ir 212,96 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Priteisti iš ieškovės UAB „Atenergo“ 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. G..
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2017-03-28 ir 2019-07-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimis atsakovei A. G., laikinąsias apsaugos priemones, taikytas A. L., palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.
Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.