- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- eI3-2678-289/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00054-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- V. S.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Žano Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui V. S. dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovą V. S. ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2022 m. lapkričio 16 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-639 reikalavimus.
Prašyme nurodoma, kad 2022 m. lapkričio 10 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau - Pareiškėjas, Departamentas) Šiaulių valdybos Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijai atlikus neplaninį patikrinimą V. S. (toliau - Atsakovas) priklausančioje privačioje namų valdoje, esančioje adresu; (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovas savo ūkiniame pastate laiko dvi melžiamas karves bei tris prieauglius, taip pat laiko 40 ančių, 50 žąsų ir 30 vištų. Susikaupęs tirštas mėšlas kraunamas į arklinį vežimą, kuriuo vežamas į laukuose esančią tiršto mėšlo stirtą, kuri neatitinka mėšlo ir srutų tvarkymo reglamento 14.3 p. reikalavimų. V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 4 p., 8 p. ir 14.3 p. reikalavimus. 2022 m. lapkričio 16 d. V. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. PN-639 (toliau - Privalomasis nurodymas), kuriuo atsakovui nurodyta: Tirštąjį mėšlą kaupti mėšlo rietuvėje prie tvarto parenkant vietą, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys, įrengiant nelaidų ir sandarų hidroizoliacinį sluoksnį ir ne žemesnė kaip 20 cm aukščio žemės pylimą saugantį, kad srutos netekėtų į aplinką. Tirštojo mėšlo rietuvė prie tvarto ir srutų kauptuvas turi būti tokios talpos, kad juose tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir srutos. Tirštąjį mėšlą laikant laukuose, įrengti lauko rietuves laikantis šių reikalavimų: vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad tirštojo mėšlo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu). Rietuvė turi būti įrengiama ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų (atstumas gali būti mažesnis, jei gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų savininkas yra pateikęs rašytinį sutikimą, kuris gali būti pateiktas ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu arba trumpąja žinute), kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir nustatyti sutikimą teikiantį asmenį; vieta parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme; ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus formuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių arba smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis ar pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų; rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius; rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nuo rietuvės dangos; rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu; rietuvės įrengiamos laukuose, kurie bus tręšiami; tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Rietuvę įrengti, taip kad būtų užtikrinta, kad srutos iš jos netekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų ir kvapų sklidimo. Transportuojant mėšlą ir (ar) srutas naudoti tinkamą transportavimo techniką, kad transportavimo metu mėšlas ir (ar) srutos nepatektų į aplinką, neužterštų kelių ir (ar) kitų nenumatytų tręšti plotų. Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2022 m. gruodžio 15 d. 2022 m. gruodžio 19 d. Departamento Šiaulių valdybos Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijai patikrinus ar asmuo įvykdė 2022 m. lapkričio 16 d. teiktą privalomąjį nurodymą Nr. PN-639, nustatyta, kad V. S. neįvykdė privalomojo nurodymo Nr. PN-639 reikalavimų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 punktą. Atsakovui 2023 m. sausio 3 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AMAAD-ANR_P-10-2023, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalį su administraciniu nurodymu iki 2023 m. sausio 18 d. sumokėti 75 Eur baudą. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, V. S. savo paaiškinime nurodė, kad paklojo šiaudų sluoksnį apie 50 cm ir krovė mėšlą ant šiaudų. Uždengė mėšlą plėvele ir apkasė. Prie tvarto nupylė skalda ir priekabą pastatė už daržinės, kad nesimatytų nuo kelio. Priekabą uždengė plėvele. Kai sukraudavo mėšlą į priekabą, kiekvieną kartą vėl uždengdavo plėvele. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mėšlas ar srutos gali būti paskleisti dirvožemio paviršiuje, įterpti į dirvožemį, laikomi ar perduodami kitam asmeniui, transportuojami ar kitaip tvarkomi laikantis mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų, kuriuos nustato aplinkos ministras kartu su žemės ūkio ministru. Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtintu mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 4 punkte nustatyta, kad mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami ir (ar) laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, sumažinta oro tarša; 8 punkte nustatyta, kad asmenys, laikantys ne daugiau kaip 100 SG, tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų. Tirštojo mėšlo rietuvei prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką; 14 punkte nustatyta, kad tirštąjį mėšlą laikant laukuose, privaloma įrengti lauko rietuves laikantis šių reikalavimų: 14.1. vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad tirštojo mėšlo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu). Rietuvė turi būti įrengiama ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų (atstumas gali būti mažesnis, jei gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų savininkas yra pateikęs rašytinį sutikimą, kuris gali būti pateiktas ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu arba trumpąja žinute), kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir nustatyti sutikimą teikiantį asmenį; 14.2. vieta parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme; 14.3. ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus formuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių arba smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis ar pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų; 14.4. rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius; 14.5. rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nuo rietuvės dangos; 14.6. rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu; 14.7. rietuvės įrengiamos laukuose, kurie bus tręšiami; tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Keliems laukams, kuriems parengtas tręšimo planas, bet juos skiria natūralūs gamtiniai ir dirbtiniai objektai (upių vagos, miško masyvai, keliai, pastatai ir pan.) arba numatyti tręšti laukai, kuriems parengtas tręšimo planas, ribojasi, galima įrengti vieną lauko rietuvę, kuri neviršytų šiems laukams tręšti reikalingo mėšlo kiekio; 14.8. rietuvė turi būti įrengta, kad būtų užtikrinta, kad srutos iš jos netekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų ir kvapų sklidimo. Atsakovas kaupia ir laiko mėšlą pažeisdamas aukščiau minėtus Apraše nustatytus reikalavimus, dėl to mėšlu ir srutomis teršiami paviršiniai ir požeminiai vandenys. Aprašo 2 punkte nustatyta, kad aprašo nuostatos privalomos asmenims, kurie laiko ūkinius gyvūnus ir (ar) laiko (kaupia), transportuoja ir (ar) naudoja mėšlą ir (ar) srutas laukams tręšti, asmenims, perimantiems mėšlą ir (ar) srutas, ir šią veiklą kontroliuojančioms institucijoms. AAVKĮ 2 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.
Atsakovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą įvykdyti Departamento 2022 m. lapkričio 16 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-639 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) pagrįstumas ir teisėtumas.
Privalomasis nurodymas parengtas atsižvelgus į Departamento Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos atliktą neplaninį patikrinimą V. S. priklausančioje privačioje namų valdoje, esančioje adresu; (duomenys neskelbtini) kurio metu nustatyta, kad atsakovas savo ūkiniame pastate laiko dvi melžiamas karves bei tris prieauglius, taip pat laiko 40 ančių, 50 žąsų ir 30 vištų. Susikaupęs tirštas mėšlas kraunamas į arklinį vežimą, kuriuo vežamas į laukuose esančią tiršto mėšlo stirtą, kuri neatitinka mėšlo ir srutų tvarkymo reglamento 14.3 p. reikalavimų. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 4 p., 8 p. ir 14.3 p. reikalavimai.
2022 m. lapkričio 16 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-639, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau-AAVKĮ) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, privalomuoju nurodymu nurodyta: Tirštąjį mėšlą kaupti mėšlo rietuvėje prie tvarto parenkant vietą, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys, įrengiant nelaidų ir sandarų hidroizoliacinį sluoksnį ir ne žemesnė kaip 20 cm aukščio žemės pylimą saugantį, kad srutos netekėtų į aplinką. Tirštojo mėšlo rietuvė prie tvarto ir srutų kauptuvas turi būti tokios talpos, kad juose tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir srutos. Tirštąjį mėšlą laikant laukuose, įrengti lauko rietuves laikantis šių reikalavimų: vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad tirštojo mėšlo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu). Rietuvė turi būti įrengiama ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų (atstumas gali būti mažesnis, jei gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų savininkas yra pateikęs rašytinį sutikimą, kuris gali būti pateiktas ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu arba trumpąja žinute), kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir nustatyti sutikimą teikiantį asmenį; vieta parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme; ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus formuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių arba smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis ar pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų; rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius; rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nuo rietuvės dangos; rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu; rietuvės įrengiamos laukuose, kurie bus tręšiami; tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Rietuvę įrengti, taip kad būtų užtikrinta, kad srutos iš jos netekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų ir kvapų sklidimo. Transportuojant mėšlą ir (ar) srutas naudoti tinkamą transportavimo techniką, kad transportavimo metu mėšlas ir (ar) srutos nepatektų į aplinką, neužterštų kelių ir (ar) kitų nenumatytų tręšti plotų.
Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2022 m. gruodžio 15 d. Duotas privalomasis nurodymas AAVKĮ nustatyta tvarka apskųstas nebuvo.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolės grindžiama prevencijos principu - užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Privalomu nurodymu sukuriamos atitinkamos pareigos.
Pagal AAVKĮ 2 straipsnio 6 punktą, privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.
Taigi, privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai.
Teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl teismo įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą numatytas AAVKĮ 26 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jei privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Pagal AAVKĮ 26 straipsnio nuostatas, būtina sąlyga įpareigoti asmenį priverstine tvarka įvykdyti privalomąjį nurodymą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas suėjus jo įvykdymo terminui. Be to, šiame straipsnyje numatyta aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos teisė kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą atsižvelgus į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį.
Šios teisinės nuostatos reiškia, kad Inspekcija turi diskrecijos teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus tais atvejais, kai privalomasis nurodymas nevykdomas. Inspekcija prieš kreipdamasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą privalo atsižvelgti į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuris turi nulemti kreipimosi teisę dėl asmens įpareigojimo priverstine tvarka įvykdyti Privalomąjį nurodymą.
Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 9 straipsnyje įtvirtinta juridinių ir fizinių asmenų pareiga saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklų naudotojų teisių bei interesų, o 23 straipsnyje nustatyta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mėšlas ar srutos gali būti paskleisti dirvožemio paviršiuje, įterpti į dirvožemį, laikomi ar perduodami kitam asmeniui, transportuojami ar kitaip tvarkomi laikantis mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų, kuriuos nustato aplinkos ministras kartu su žemės ūkio ministru.
Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtintu mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 4 punkte nustatyta, kad mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami ir (ar) laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, sumažinta oro tarša; 8 punkte nustatyta, kad asmenys, laikantys ne daugiau kaip 100 SG, tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų. Tirštojo mėšlo rietuvei prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką; 14 punkte nustatyta, kad tirštąjį mėšlą laikant laukuose, privaloma įrengti lauko rietuves laikantis šių reikalavimų: 14.1. vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad tirštojo mėšlo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu). Rietuvė turi būti įrengiama ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų (atstumas gali būti mažesnis, jei gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų savininkas yra pateikęs rašytinį sutikimą, kuris gali būti pateiktas ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu arba trumpąja žinute), kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir nustatyti sutikimą teikiantį asmenį; 14.2. vieta parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme; 14.3. ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus formuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių arba smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis ar pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų; 14.4. rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius; 14.5. rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nuo rietuvės dangos; 14.6. rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu; 14.7. rietuvės įrengiamos laukuose, kurie bus tręšiami; tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Keliems laukams, kuriems parengtas tręšimo planas, bet juos skiria natūralūs gamtiniai ir dirbtiniai objektai (upių vagos, miško masyvai, keliai, pastatai ir pan.) arba numatyti tręšti laukai, kuriems parengtas tręšimo planas, ribojasi, galima įrengti vieną lauko rietuvę, kuri neviršytų šiems laukams tręšti reikalingo mėšlo kiekio; 14.8. rietuvė turi būti įrengta, kad būtų užtikrinta, kad srutos iš jos netekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų ir kvapų sklidimo.
Aprašo 2 punkte nustatyta, kad aprašo nuostatos privalomos asmenims, kurie laiko ūkinius gyvūnus ir (ar) laiko (kaupia), transportuoja ir (ar) naudoja mėšlą ir (ar) srutas laukams tręšti, asmenims, perimantiems mėšlą ir (ar) srutas, ir šią veiklą kontroliuojančioms institucijoms.
Departamento Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto P. V. 2022 m. gruodžio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2022 m. gruodžio 19 d. buvo patikrinta, ar įvykdytas privalomasis nurodymas. Prie ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), nei kitoje vietoje nėra įrengti tirštojo mėšlo rietuvė bei srutų kauptuvas, kuriuose tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir srutos. Prie minėto pastato V. S. ant laidaus žemės grunto atvežė skaldos ir pastatė nesandarią priekabą tirštam mėšlui kaupti. Laukuose laikomą mėšlą sutvarkė, kaip to reikalauja teisės aktai, bet 2022 m. gruodžio 19 d. šalia atvežta tirštojo mėšlo, kuris buvo kraunamas ant įšalusios žemės, visiškai nesilaikant LR žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtinto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 4 p. 8 p., 14 p. reikalavimų. Konstatuota, kad 2022 m. lapkričio 16 d. Privalomasis nurodymas neįvykdytas.
Atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas visiškai, teismui nepateikė.
Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad atsakovas nustatytu terminu neįvykdė pareiškėjo Privalomajame nurodyme numatytų reikalavimų. Pareiškėjo reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, 4 straipsnio 1 punktas) ir atsakovas įpareigotinas ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2022 m. lapkričio 16 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-639 reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą tenkinti.
Įpareigoti atsakovą V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2022 m. lapkričio 16 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-639 reikalavimus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.