Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-800-271/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-18
Bylos Nr.
1-800-271/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kaltinamasis
G. P.
Advokatai
Jurijus Surininas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-800-271/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51866-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.2.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorei Irenai Pavliukevič,kaltinamajam G. P.,kaltinamojo gynėjui advokatui Jurijui Surininui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G.P>, asmens kodas (duomenys neskelbtini), teistas :

1) 2017-05-15 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. - 8 mėn. laisvės apribojimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. P. tyčia nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą tokiomis aplinkybėmis :

2018-10-28 apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,54 promilių girtumas), name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė savo tėvui J. P. į nosį, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. P. kirstinę žaizdą nosies nugarėles dešinėje pusėje ir nosies kaulo lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta J. P. sveikata.

Kaltinamasis G. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinimas jam yra suprantamas, nusikalstamos veikos padarymo faktą jis pripažįsta. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su motina J. ir tėvu J.. Tame pat name gyvena ir dvi jo seserys. Nusikaltimo vakarą jis buvo išgėręs, miegojo. Tėvas atėjo girtas ir pradėjo su motina santykius aiškintis, triukšmas pažadino jį. Priėjo prie tėvo, liepė eiti miegoti, o santykius aiškintis, kai bus išsiblaivęs. Tėvas raginimus ignoravo, pradėjo duris laužyti. Nesusilaikė, pastūmė jį ir trenkė du kartus kumščiu į veidą. Pataikė jam į nosį, pradėjo kraujas bėgti. Po ko nuėjo į kambarį, išgirdo, kaip atidaroma spintelė su įrankiais, išsigando, paėmė pagalį ir užėjo į virtuvę. Tėvas stovėjo su peiliu, sako – „nesiartink“. Išsigando ir nubėgo pas mamą, buvo iškviesta policija. Atvyko pareigūnai ir išvežė jį bei tėvą. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Atsiprašė tėvo, šiuo metu bendravimas jų - geras. Pripažįsta, kad piktnaudžiauja alkoholiu ir sutinka gydytis. Ieškos darbo. Prašo apsiriboti jo apklausa ir nutraukti įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus kaltinamojo prašymą, kitų proceso dalyvių poziciją, įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi G. P. nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis :

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. P. parodė, kad 2018-10-28 d. apie 21.30 val. jis buvo neblaivus ir sukėlė konfliktą su žmona J. P.. Pastaroji, norėdama išvengti konflikto, užsidarė kambaryje. Jis ėmė rėkauti, kad žmona atidarytų, bet ši jo neįleido, todėl jis pradėjo spardyti duris. Tuo momentu jo sūnus G. P. miegojo. Išgirdęs konfliktą sūnus prabudo ir atėjo į koridorių bei pasakė, kad jis nusiramintų. Jis sūnaus nepaklausė ir toliau konfliktavo. Dėl to tarp jo ir sūnaus prasidėjo grumtynės, kurių metu jo sūnus du kartus sudavė jam į veido sritį. Labai supyko, nuėjo į virtuvę, paėmė virtuvinį peilį ir sūnui pasakė: „tik pabandyk, užmušiu“. Tuomet G. pradėjo šaukti ir jis peilį padėjo atgal į stalčių. Sūnus išbėgo. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir jį su sūnumi išsivežė. Nuo sūnaus suduotų smūgių ligoninėje jam diagnozavo nosies lūžį. Jokių priekaištų savo sūnui G. P. neturi, nes pats iš dalies buvo kaltas dėl šio įvykio. Prašo sūnų atleisti nuo realios laisvės atėmimo bausmės. Jokių civilinių ieškinių nereikš (b.l. 23,28).

Tyrimo metu specialisto buvo apžiūrėta nukentėjusiojo J. P. ambulatorinio gydymo kortelė ir nustatyta, kad J. P. buvo padaryta kirstinė žaizda nosies nugarėles dešinėje pusėje, nosies kaulo lūžis. Sužalojimas padarytas kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2018-10-28, ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 42).

Apklausta liudytoja J. P. tyrimo metu parodė, kad 2018-10-28 apie 21.45 val. tarp jos ir vyro J. P. įvyko konfliktas. Vyras pradėjo garsiai šaukti, ji siekdama išvengti konflikto užsidarė kambaryje. Tuomet vyras pradėjo laužtis į jos kambarį, tai išgirdo jos sūnus G. P., kuris buvo neblaivus ir miegojo. Išgirdęs konfliktą, sūnus atėjo ir gražiuoju pradėjo sakyti tėvui, kad pastarasis nusiramintų, bet vyras nenusiramino. Paskui ji išgirdo, kad prasidėjo grumtynės. Sūnus pasakė kviesti policiją, ji iškvietė ir po kurio laiko atvyko pareigūnai. Pačių grumtynių ji nematė, tik atvykus pareigūnams matė, kad vyrui bėga kraujas iš nosies (b.l. 60).

Vilniaus aps. VPK patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-10-28 apie 22.15 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), triukšmauja neblaivus tėvas. Atvykus į vietą nustatė, kad policiją kvietė G. P.. Įvykio vietoje nustatė, kad 2018-10-28 apie 22.00 val. konflikto metu sūnus G. P. užsimojo su lenta, kad suduotų tėvui J. P., o tėvas paėmė peilį, kad apsigintų. Vėliau sūnus padėjo lentą, o tėvas padėjo peilį. Po to sūnus kelis kartus trenkė tėvui į nosį. Pats sūnus G. P. paaiškino, kad bandė nuraminti tėvą, kai pastarasis paėmė peilį. G. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. 2 PK (b.l. 18-19).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas numato atsakomybę tam, kas tyčia sužalojo žmogų, jeigu dėl to nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas kvalifikuojamasis požymis – nesunkaus sveikatos sutrikdymas padarytas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Kaltinamasis konflikto metu smurtavo prieš tėvą. Būdamas neblaivus, veikė tyčia, kai kumščiu du kartus smūgiavo į veidą nukentėjusiajam. Kaltinamasis aiškiai suvokė, kad jo smūgiai gali sutrikdyti tėvo sveikatą. Taigi, jis veikė suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Teismas pažymi ir tai, kad 2017 metais jis jau buvo nuteistas už tai, kad tėvui sukėlė fizinį skausmą (b.l. 89-90).

Todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 138 str. 2 d. 3 p.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. P. teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Kaltinamasis įvykdė apysunkį tyčinį nusikaltimą.

Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad jis pripažino veikos padarymą, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1d. 9p.).

Kaltinamasis už smurtinį nusikaltimą prieš tėvą yra teisiamas antrą kartą, teistumas neišnykęs, konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.), baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos ir kitus pažeidimus (b.l.91-106), nedirba ir neregistruotas darbo biržoje.

Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamajam už padarytą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nesiekia numatyto už įvykdytą veiką šios bausmės rūšies vidurkio. Taikytinos BK 64(1) nuostatos dėl paskirtos bausmės mažinimo trečdaliu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, tai, kad kaltinamasis atsiprašė tėvo ir gailisi, atlygino padarytą žalą, kad jis sutinka gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, nurodo, kad ieškos darbo, konstatuotina, jog yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams, paskiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 8 punkte, 10 punkte numatytas pareigas bei BK 72(2) straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Civilinis ieškinys

Vilniaus teritorinei ligonių kasai 15,26 Eur išlaidų už nukentėjusiojo gydymą kaltinamasis apmokėjo (b.l.43) ir taip atlygino padarytą žalą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-307 straipsniais, teismas

nusprendė:

G. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteisti vieneriems metams laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BK 64(1) str. pagrindu sumažinti bausmę vienu trečdaliu ir galutinę bausmę nuteistajam nustatyti- 8 mėnesius laisvės atėmimo.

Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-10-28 d. 22:35 val. iki 2018-10-29 d. 15.22 val. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pp.)

Remiantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą nuteistajam atidėti 1 metams.

Įpareigoti nuteistąjį:

1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios (visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką);

2) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholizmo;

3) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką).

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 72 (2) straipsnio pagrindu įpareigoti nuteistąjį per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę nuteistajam - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski