- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-06
- Bylos Nr.
- 2SA-178-590/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01421-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- M. P.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis I. G., J. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. P. pateikė 2012-01-27 skundą antstoliui, kuriuo prašė panaikinti 2012-01-06 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, motyvuodamas tuo, kad hipotekos teisėjo nutartis nėra vykdomasis dokumentas.
2012-02-06 skundu antstoliui pareiškėjas prašė sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą, kol teisme bus išspręstas klausimas dėl 2012-01-06 patvarkymo teisėtumo.
Antstolis 2012-01-31 patvarkymu atmetė pareiškėjo 2012-01-27 skundą, nurodydamas, kad hipotekos teisėjo nutartis yra vykdomasis dokumentas, taip pat nutarė nestabdyti vykdomosios bylos bei skundą kartu su vykdomąją byla persiuntė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.
2012-02-15 patvarkymu antstolis atsisakė patenkinti pareiškėjo 2012-02-06 skundą dėl 2012-01-31 patvarkymo dalyje dėl vykdomosios bylos sustabdymo, t. y. pakarotinai atmetė pareiškėjo prašymą sustabdyti vykdomąją bylą bei skundą persiuntė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-02-24 nutartimi pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytinių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto, todėl pareiškėjo argumentus, kad antstolis nepagrįstai priėmė vykdymui hipotekos teisėjo nutartį, laikė nepagrįstais. Be to, teismas laikė pagrįstu bei teisėtu ir 2012-02-15 antstolio patvarkymą, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo 2012-02-06 skundas dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Pažymėjo, kad teismas savo argumentus dėl vykdomosios bylos sustabdymo tikslingumo nurodė 2012-02-09 nutartyje, todėl jų nekartojo. Teismas sprendė, kad antstolis, priimdamas vykdymui hipotekos teisėjo nutartį bei atsisakydamas sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą, nepažeidė teisės normų reikalavimų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas M. P. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-24 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nesutinka su teismo nuomone, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis yra vykdomasis dokumentas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto, nes ji neatitinka CPK 584 str. ir 587 str. reikalavimų. Be to, pateiktas vykdyti dokumentas neatitinka CPK 648 str. reikalavimų, o būtent jame nenurodytas sprendimo įsiteisėjimo laikas (CPK 648 str. 1 d. 5 p.), nenurodytas išdavimo laikas (CPK 648 str. 1 d. 6 p.), dokumentas nėra patvirtintas teismo herbiniu antspaudu (CPK 648 str. 3 d.), dokumente nėra nurodyta vieta antstolio žymai apie atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 648 str. 5 d.). Mano, jog šiuo atveju teismas įstatymo nuostatas aiškina plečiamai, kas prieštarauja pačiai vykdomojo dokumento idėjai ir funkcijai, todėl nutartis šioje dalyje turi būti panaikinta. Taip pat nurodo, kad teismas 2012-02-09 nutartyje vertino pareiškėjo prašymą stabdyti bylą per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prizmę, o nagrinėjant skundą turėjo vertinti CPK 627 str. 1 d. 6 p. pagrindu, todėl motyvai negali būti vienodi, nes pareiškėjo skundo ir prašymo argumentai buvo skirtingi. Nurodo, kad skundą dėl atsisakymo sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą antstolis I. G. savo 2012-02-15 patvarkymu Nr. 50 8 2012 02 15 24/12-1S siuntė tiesiogiai teisėjai A. P., kuriai buvo paskirtas anksčiau pareiškėjo pateiktas skundas ir prašė šiuos skundus nagrinėti kartu, tuo jis, o teisėja A. P. priimdama taip pateiktą skundą, pažeidė net kelias CPK ir Teismų įstatymo nuostatas, o būtent – CPK 510 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, (2) CPK 62 str. 7 d., kurioje numatyta, kad bylos teismuose skirstomos Teismų įstatyme nustatyta bylų paskirstymo tvarka ir (3) Teismų įstatymo 36 str. 10 d., kurioje nurodyta, kad bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. Skundas dėl atsisakymo sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą laikytinas priimtu pažeidžiant aukščiau išdėstytas teisės normų nuostatas, negalėjo būti nagrinėjamas, nes jis nebuvo paskirtas teisėjai A. P., todėl nutartis šioje dalyje naikintina, o skundas turi būti grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti šio skundo priėmimo ir paskyrimo klausimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis I. G. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-24 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo išvardintais argumentais, kad hipotekos skyriaus vykdomasis dokumentas neatitinka CPK reikalavimų, nes vykdomajame dokumente nurodyti visi būtinieji vykdomojo dokumento duomenys: vardai, pavardės, asmens kodai, bylos numeris, nutarties data, skolos dydis bei nutartis patvirtinta teismo herbiniu antspaudu ir yra spaudas, kad nutartis įsiteisėjusi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-11-23 nutartimi Nr. 3K-7-364/2010 išaiškino, kad „hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto”, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką vykdymui yra priimamos ir nutartys. Taip pat pažymi, jog įgyvendindamas įstatymo suteiktą teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, įvertino antstolio veiksmų teisėtumą, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius. Be to, pažymi, jog 2012-02-06 buvo gautas skundas, kuriuo pareiškėjas papildomai skundė patvarkymą, kuriuo nebuvo patenkintas jo skundas, ir kuris jau buvo perduotas teismui, todėl teismo buvo prašoma išnagrinėti abu skundus.
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-24 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad antstolis 2012-01-31 patvarkymu atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, pasiremdamas teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Pareiškėjas, kaip profesionalus teisininkas, advokatas, privalėjo pasidomėti, kad kasacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytinių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas. Neatsižvelgdamas į tai, pareiškėjas minėto antstolio veiksmus apskundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Pažymi, jog pareiškėjo argumentai dėl vykdomosios bylos stabdymo, kaip jis nurodo, per laikinųjų apsaugos priemonių prizmę pagrįsti bendro pobūdžio samprotavimais. Kaip matyti iš CPK 144 str. 1 d., teismas ne privalo, o gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Mano, kad teismas pagrįstai jų netaikė, nes skundas dėl antstolio veiksmų, buvo akivaizdžiai nepagrįstas ir nemotyvuotas. Kadangi abu klausimai (skundas dėl to, jog, pareiškėjo nuomone, antstolis nepagrįstai užvedė vykdomąją bylą ir skundas dėl to, jog antstolis šios bylos nestabdo) yra glaudžiai susiję, pagrįstai pirmosios instancijos teismas juos sprendė kartu, tuo užtikrindamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (CPK 7 str.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, jog antstolis 2012-01-06 patvarkymu priėmė vykdymui išieškotojo AB SEB banko 2012-01-06 pateiktą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-05-11 nutartį, kuria nutarta išieškoti 3 960 266,47 Lt skolą, priverstinai parduodant iš varžytynių nekilnojamąjį daiktą – 1,1800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį J. P. ir M. P.. Pareiškėjas pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašė panaikinti 2012-01-06 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis 2012-01-31 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl 2012-01-06 patvarkymo panaikinimo, nestabdė vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bei skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Pareiškėjas 2012-02-06 pateiktu skundu prašė sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą, kol teisme bus išspręstas klausimas dėl 2012-01-06 patvarkymo teisėtumo. Antstolis 2012-02-15 patvarkymu pakartotinai atmetė pareiškėjo prašymą sustabdyti vykdomąją bylą ir šį pareiškėjo skundą taip pat persiuntė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.
Pareiškėjas M. P. atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nuomone, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis yra vykdomasis dokumentas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto, nes ji neatitinka CPK 584 str. ir 587 str. reikalavimų, taip pat pateiktas vykdyti dokumentas neatitinka CPK 648 str. reikalavimų, o būtent jame nenurodytas sprendimo įsiteisėjimo laikas (CPK 648 str. 1 d. 5 p.), nenurodytas išdavimo laikas (CPK 648 str. 1 d. 6 p.), dokumentas nėra patvirtintas teismo herbiniu antspaudu (CPK 648 str. 3 d.), dokumente nėra nurodyta vieta antstolio žymai apie atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 648 str. 5 d.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. CPK 587 str. 3 p. nustatyta, kad vykdomieji dokumentai yra teismo sprendimai ir nutartys – kai pagal įstatymus jie laikomi vykdomaisiais dokumentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog hipotekos teisėjo priimta nutartis parduoti už skolą įkeistą daiktą iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-364 /2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2011). Atsižvelgiant į minėtas CPK nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad hipotekos teisėjo nutartis yra vykdomasis dokumentas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto, todėl apelianto argumentai, kad pateiktas vykdyti dokumentas neatitinka CPK keliamų reikalavimų, atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolio 2012-01-06 patvarkymas priimti vykdyti išieškotojo AB SEB bankas 2012-01-06 pateiktą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-05-11 nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas.
Atskirojo skundo argumentas, kad teismas 2012-02-09 nutartyje vertino pareiškėjo prašymą stabdyti bylą per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prizmę, o nagrinėjant skundą turėjo vertinti CPK 627 str. 1 d. 6 p. pagrindu, todėl motyvai negali būti vienodi, nes pareiškėjo skundo ir prašymo argumentai buvo skirtingi, taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad tiek pareiškėjo 2012-02-03 prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek 2012-02-06 skundu dėl 2012-01-31 patvarkymo Nr. 50 8 2012 01 31 24/12-1S buvo siekiama to paties rezultato, t. y. sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl 2012-01-06 patvarkymo. Pirmosios instancijos teismas 2012-02-09 nutartyje, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad pareiškėjo prašyme nurodyti motyvai nesudaro pagrindo vykdomosios bylos sustabdymui, nes pareiškėjas pateiktu skundu (2012-01-27) ginčija patį vykdymo veiksmų pradėjimo pagrindą – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011-05-11 priimtos nutarties tinkamumą būti vykdomuoju dokumentu, o pagal CPK 586 str. 2 d. draudžiama atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento. Teismui patenkinus pareiškėjo skundą, būtų pagrindas visus antstolio atliktus veiksmus vykdomojoje byloje laikyti neteisėtais, todėl pareiškėjui dėl neteisėtai atliktų vykdymo veiksmų negalėtų kilti jokios neigiamos pasekmės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija, be to, pažymi, jog minėti argumentai taip pat taikytini ir pareiškėjo 2012-02-06 skundui, kuriuo prašoma sustabdyti vykdomąją bylą iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl 2012-01-06 patvarkymo, todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje, pasisakydamas dėl 2012-02-06 skundo pagrįstumo, pagrįstai rėmėsi 2012-02-09 nutartyje išdėstytais motyvais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nei prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei 2012-02-06 skundo argumentai nesudaro pagrindo vykdomosios bylos sustabdymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad antstolis, atsisakydamas sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą nepažeidė teisės normų reikalavimų.
Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad skundas dėl atsisakymo sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą laikytinas priimtu pažeidžiant teisės normų nuostatas, reglamentuojančias bylų paskirstymo tvarką, negalėjo būti nagrinėjamas, nes jis nebuvo paskirtas teisėjai A. P., todėl nutartis šioje dalyje naikintina, o skundas turi būti grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti šio skundo priėmimo ir paskyrimo klausimą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, tikrina, ar nėra pažeistos materialinės ir proceso teisės normos, kurių pažeidimas galėtų turėti įtakos priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, o klausimų dėl teismų darbo administravimo, šiuo atveju bylų paskirstymo tvarkos pažeidimų, nenagrinėja, todėl dėl minėto atskirojo skundo argumento apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Kita vertus, pažymėtina, jog teisėjai ir teismai nagrinėdami bylas ir priimdami procesinius sprendimus turi būti nešališki. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjos A. P. nešališkumo, nagrinėjant pareiškėjo skundus.
Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.