Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, turinčiam vidurinį išsilavinimą, nedirbančiam, neteistam, kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. 2013 m. vasario 15 d. apie 17.21 val., Šiaulių mieste, M. K. Čiurlionio g. 12, esančioje Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninėje, panaudodamas ašarines dujas, pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės patruliui R. V. bei vyr. patruliui I. M., dėl ko jie pajuto fizinį skausmą.

Nukentėjusysis R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu yra pensininkas, įvykio metu dirbo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės patruliu. Įvykis įvyko ligoninėje, 2013 m. Į kaltinamojo namus buvo iškviesta medicinos pagalba, o jie buvo iškviesti, kad užtikrintų asmens pristatymą. Jis su kolega I. M. asmenį paėmė iš namų, nes jis seseriai buvo dujų pripurškęs. Nuvykus į Psichiatrinę ligoninę, asmenį apklausinėjo gydytojas, kuris pasakė, kad reikės jį uždaryti, be to, buvo iškviestas sanitaras. Asmuo pašoko ir bandė bėgti link durų. Jis su kolega paėmė jį už rankų, o asmuo tiesiai jam į akis papurškė dujų. Visi gavo tų dujų, bet jam tiksliausiai pataikė. Gavęs į akis dujų, juto fizinį skausmą. Negali pasakyti, iš kur pas jaunuolį atsirado dujų balionėlis, nes jį prieš tai apieškojo ir jo nerado.

Nukentėjusysis I. M. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu dirbo vyr. patruliu patrulių rinktinėje. Įvykis įvyko 2013 m. žiemą. Jie gavo iškvietimą iš budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra psichinis ligonis, yra atvykę medikai ir reikia padėti nugabenti asmenį į ligoninę. Atvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę, tiksliai adreso neatsimena, prie laiptinės jau stovėjo medikų ekipažas. Jis atvyko su patruliu R. V.. Medikai bute pradėjo bendrauti su tėvais, klausinėjo apie tą visą ligą, o jis stovėjo šalia S. Š., nes prieš tai jis panaudojo dujas. S. Š. sėdėjo prie kompiuterio, gėrė alų, elgėsi agresyviai, nieko neklausė. Asmuo atsikalbinėjo, tačiau vėliau buvo įkalbėtas ir įsodintas į medikų automobilį. Jis įsėdo kartu ir automobilyje apieškojo asmenį, tačiau dujų balionėlio nerado. Pristačius į ligoninę, asmuo vėl agresyviai elgėsi. Vėliau medikas apklausos kambaryje apklausinėjo asmenį apie ligą. Asmuo ten elgėsi nekultūringai, kojas ant stalo dėjo. Kai medikai pasakė, kad jis bus guldomas į ligoninę ir pradėjo kviesti sanitarą, asmuo pašoko ir norėjo išbėgti iš kabineto. Asmuo buvo sulaikomas, tačiau jis papurškė dujas. Dujų balionėlis buvo nukreiptas į juos. R. V. kliuvo į veidą, o jam į petį, tačiau garuojant garams, jam taip pat sutriko regėjimas, be to, jis juto fizinį skausmą. Asmenį kažkaip pavyko paguldyti ant žemės ir asmuo buvo apramintas.

Liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko 2013 m. žiemą, Šiaulių psichiatrijos ligoninės priimamajame. Iki atsidūrimo priimamajame, jie atvažiavo iš namų į ligoninę tikėdamiesi pagalbos. Sūnui yra nustatytas sutrikimas, jis pasijuto blogai, prasidėjo apatija, jis pats kreipėsi į gydytoją 2012 m. lapkričio mėnesį, gavo siuntimą ir nuvyko į psichiatrijos ligoninę, iš ten jis buvo išvarytas, motyvuojant tuo, kad čia ne sanatorija, kad eitų dirbti, mokytis ir panašiai. Ta būsena pradėjo gilėti, jis atsisakydavo bendrauti, depresija pradėjo eiti gilyn ir jie naudodamiesi tokia proga dėl konfliktinės situacijos, išsikvietė greitąją. Ligoninėje bendravo su budinčiu gydytoju, sūnus buvo šiek tiek suirzęs, jam nepatiko gydytojas. Jam buvo pasiūlyta pasilikti, tačiau jis atsisakė, atsistojo išeiti, o policijos pareigūnai griebė jį už rankų ir trenkė į žemę. Sūnus bijodamas, dujų balionėlio iš rankų nepaleido, ir, būdamas afekto būsenoje, tiesiog paspaudė dujas, tačiau nesitaikė į pareigūnus. Kai paspaudė balionėlį, jis į nieką netaikė. Atvykę policijos pareigūnai lydėjo sūnų iki gydymo įstaigos, tačiau nebuvo kažkokių nei agresyvių, nei pasipriešinimo veiksmų, kadangi jis vyko savo noru. Policijos pareigūnai buvo kiti, nei tie, kurie pristatė sūnų į gydymo įstaigą. Ji mano, kad įvykis įvyko dėl pareigūnų kaltės.

Liudytojas G. I. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu buvo gydytojas – rezidentas. Dėl paties įvykio, detaliai visko neprisimena, bet žino, kad įvykis įvyko 2013 m. vasario mėnesį, tamsu buvo, vakare, Šiaulių psichiatrijos ligoninėje. Jis budėjo kartu su gydytoju A. R.. Jis buvo iškviestas iš savo kabineto į priėmimo skyrių, nes buvo pranešta, kad atvyko pacientas, palydimas policijos. Jis išėjo iš kabineto ir pamatė policijos pareigūnų vedamą vaikiną. Kai pareigūnai atvedė S. Š., jis pradėjo apklausą. Toje vietoje, kur buvo apklausa, tuo metu patalpoje buvo pareigūnai. Asmenį atvedė prie jo stalo ir pasodino. S. Š. buvo labai demonstratyvus, neprognozuojamo elgesio, bandė visaip jį provokuoti, buvo kojas prieš jį pasidėjęs ant stalo, kai jis pildė dokumentaciją. Tuo metu patalpoje buvo asmens mama. Jis pildė dokumentaciją ir pasakė tiek artimiesiems, tiek pacientui, kad bus guldomas į psichiatrijos ligoninę. Asmuo tam prieštaravo, sakė, kad nesiguls. Slaugytoja iškvietė iš skyriaus sanitarą. Kai buvo nuspręsta asmenį guldyti, S. Š. priešinosi policijos pareigūnams. Jį tiesiog vedė už parankių, o asmuo muistėsi, buvo susistumdymas. Iš pradžių nesimatė, kad asmuo turėjo su savimi kokių nors daiktų, bet per susistumdymą, kažkokiu būdu jis išsitraukė dujų balionėlį. Tuo metu pasklido dujų kvapas, pradėjo visi kosėti, policijos pareigūnai – ypatingai, nes jiems į akis buvo purškiama.

Iš liudytojo V. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2013-02-15, tikslaus laiko nepamena, dirbant Šiaulių psichiatrijos ligoninės ūmių būsenų skyriuje, jam paskambino iš priėmimo skyriaus. Pranešė, kad reikia ateiti pasiimti žmogų, guldomą į skyrių. Nuėjus į priimamąjį, jame buvo policijos pareigūnai ir vaikinas, kuris sėdėjo ant kėdžių, susikėlęs kojas ant gydytojo stalo. Jam gydytojas pasakė, kad vestų šį vaikiną į skyrių. Tada jis priėjo prie vaikino, nukėlė nuo stalo kojas ir pasakė, kad eime. Jis pradėjo muistytis ir pradėjo eiti. Tuo metu priėjo policijos pareigūnai. Jie paėmė jam už abiejų rankų iš abiejų pusių. Tačiau rankų neužlaužė. Jis nuėjo atrakinėti durų. Tuo metu pareigūnai vaikiną vedė link jo. Atrakinęs duris atsisuko ir pamatė, kad jiems artinantis, vaikinas kažką bando išsitraukti iš kišenės. Dar pasakė, atsargiai jis turi peilį, tačiau tuoj pasitaisė, nes ten buvo dujos. Apie jas nespėjus pasikalbėti, vaikinas pradėjo purkšti. Vienam pareigūnui dujos pataikė tiesiai į veidą, jis nuo vaikino atsitraukė. Kitas pareigūnas jam padėjo vaikiną atvesti į skyrių ( 1 t., b.l. 47-48).

Ekspertė Jolanta Didžiokienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pirmiausia tvirtina komisijos pateiktą išvadą, kad S. Š. nusikaltimo padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu S. Š. taip pat serga lėtiniu psichikos sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų vadyti, jam rekomenduojamas priverstinis gydymas, tai yra, stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, bendro stebėjimo sąlygomis. Iš pačios išvados, pateiktos ekspertizės akte, yra nurodyta, kad galimai pačios nusikalstamos veikos padarymo metu 2013-02-15 asmuo sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paprastąja šizofrenija ir tuo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ji tvirtina šią aplinkybę. Su pačiu asmeniu jai yra tekę bendrauti. Asmuo minėjo, kad viskas prasidėjo namuose, kada jis grįžęs į savo kambarį pajuto, kad pripurkšta dujų, neva kaip jis pats sakė, kad sesuo su drauge žaidė. Jis supykęs paėmė ir papurškė draugei lygtai, gal seseriai. Tada kilo sąmyšis, buvo kviečiami medikai, greitoji ir buvo gabenamas į psichiatrijos ligoninę. Bendraujant su pačiu asmeniu, teko kalbėti apie aplinkybes, kurios atsitiko gydymo įstaigoje. Jis nurodė, kad turėjo dujų balionėlį, bet aiškino, kad jis netyčia purškė, kad jam grumiantis pasispaudė tas balionėlis, o balionėlį jis nešiojosi savigynai. Iš medicininių dokumentų išaiškėjo, kad nuo paauglystės amžiaus, vaikystėje jis buvo labai neramus, judrus, nepaklusnus, o vėliau paauglystės amžiuje prasidėjo kontaktai dėl elgesio emocijų sutrikimo, prasidėjo bendravimas su psichiatrais, jam buvo nustatyta eilė diagnozių, įvairaus pobūdžio elgesio sutrikimai, pozicinis, hiperkinezinis, mišrus elgesio, emocijų sutrikimas, nerimo sutrikimas. O vėliau, būtent šios hospitalizacijos metu, kada jis buvo prievarta paguldytas, jau buvo lėtinis psichikos sutrikimas – šizoidinis sutrikimas. Pagal visa tai, jie atsekė, kad liga progresuoja ir formavosi nuo pat vaikystės, paauglystės amžiaus. Pirmiausia pasireiškė elgesio – emocijų sutrikimu, vėliau išryškėjo kryptingos, produktyvios veiklos stoka, jis niekuo neužsiėmė, sėdėdavo prie kompiuterio, lyg neva ėmė paskolas, lošė, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu be jokios motyvacijos, vėliau jau išryškėjo klinikoje ir kliedesiai, ir lyg tai toks elgesio neadekvatumas, agresyvumas, impulsyvumas, tapo uždaras, nebendraujantis. 2012 m. buvo aprašyta ambulatorinėje kortelėje: kliedesiai, neadekvatus elgesys, nes jis juto nemalonius pojūčius skrandžio, pilvo srityje, jis atsisakė maisto, numetė virš 40 kg svorio tuo laikotarpiu. Pas juos buvo atliktas psichologinis mąstymo tyrimas, buvo konstatuoti mąstymo sutrikimai, būdingi šiam lėtiniam psichikos sutrikimui. Jis serga paprastąja šizofrenija. Vienintelė įstaiga Respublikoje, kuri vykdo stacionarų priverstinį gydymą – Rokiškio psichiatrijos ligoninė.

2013-02-15 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios M. K. Čiurlionio g. 12, Šiauliuose, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filiale Šiaulių psichiatrijos ligoninėje apžiūra ( 1 t., b.l. 9-11).

Iš 2014-03-12 Šiaulių apylinkės teismo nutarties Nr. 41-1-310-13 matyti, kad S. Š. paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti VTPT prie SAM Utenos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams ( 1 t., b.l. 100-101).

Iš 2014-03-12 Šiaulių apylinkės teismo nutarties Nr. 41-1-310-13 matyti, kad S. Š. atiduotas į VTPT prie SADM Utenos teismo psichiatrijos skyrių ir leista ten jį laikyti iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui, bet ne ilgiau kaip du mėnesius nuo faktinio patalpinimo dienos ( 1 t., b.l. 102-103).

Iš 2014-05-14 Šiaulių apylinkės teismo nutarties Nr. 41-1-310-13 matyti, kad S. Š. iš VTPT prie SADM Utenos teismo psichiatrijos skyriaus perkeltas į VTPT prie SADM Rokiškio psichiatrijos ligoninę ir leista jį ten laikyti 3 mėn., skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo. 2014-08-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pratęstas S. Š. laikymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014-08-14 ( 1 t., b.l. 110-111, 189-190).

Tai, jog S. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, įrodyta nukentėjusiųjų R. V. ir I. M., liudytojo G. I. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvada, liudytojos A. Š. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kuriais neneigė to fakto, kad S. Š. purškė dujas, bei kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nukentėjusieji R. V. ir I. M. nurodė, kad vykdydami savo pareigas, jie vedė S. Š. į palatą, tačiau jis pasipriešino, purkšdamas dujas su dujų balionėliu. Šias nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas G. I., kuris nurodė, kad, kai buvo nuspręsta S. Š. guldyti į gydymo įstaigą, S. Š. priešinosi policijos pareigūnams, nes vedant jį už parankių, jis muistėsi, stumdėsi, ko pasėkoje išsitraukė dujų balionėlį ir purškė policijos pareigūnams į akis. Šią liudytojo G. I. nurodytą aplinkybę patvirtina ir teismo posėdžio metu ištirtas liudytojo V. K. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnai buvo paėmė S. Š. už abiejų rankų ir vedė jį link jo, tačiau vaikinas išsitraukė dujų balionėlį ir purškė į pareigūnus. Liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu neneigė S. Š. poelgio purškiant dujų balionėliu gydytojo kabinete, tačiau šį sūnaus poelgį vertina kaip netyčinį veiksmą. Iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad S. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 286 str., kadangi ši veika įrodyta aukščiau ištirtais įrodymais.

Atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, 2014-04-08 - 2014-05-05 buvo priimtas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos teismo psichiatrijos skyriaus, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-41/2014, kuriame nurodyta, kad S. Š. nusikaltimo padarymo metu (2013-02-15) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paprastąja šizofrenija, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu S. Š. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paprastąja šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. S. Š. dėl psichikos būklės negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, negali atlikti bausmės. Jam nerekomenduojama dalyvauti teisme, nes tai gali pabloginti jo psichikos būklę ir dėl ryškių mąstymo, emocijų ir valios sutrikimų, jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis. S. Š. rekomenduojamas priverstinis gydymas - stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio PL) ( 1 t., b.l. 146-149).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad S. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, turinčią nusikaltimo numatyto LR BK 286 str. požymius, nes S. Š. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos ligoninėje, M. K. Čiurlionio g. 12, Šiauliuose, panaudodamas ašarines dujas, pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės patruliui R. V. bei vyr. patruliui I. M., dėl ko jie pajuto fizinį skausmą.

S. Š. šios veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – paprastoji šizofrenija, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti, todėl jis, darydamas įstatymo uždraustą veiką, dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties S. Š. yra pripažintinas nepakaltinamu (LR BK 17 str.), todėl atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant užtikrinti, kad S. Š. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, jam skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio PL) (LR BK 98 str. 1 d. 2 p.)

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p.,

nutaria:

S. Š. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

S. Š. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.