Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-04-11 · Administracinė byla Nr. I-244-609/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-11
Bylos Nr.
I-244-609/2012
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00274-2011-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė, Dalia Gumuliauskienė, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
UAB „Cronus“
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos
Trečiasis asmuo
AB „SEB lizingas“
Kategorijos
  • 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I -244-609/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00274-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 35.3; 74. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Cronus“ atstovui D.V., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovui Ignui Kerbeliui teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Cronus“ skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „SEB lizingas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

UAB „Cronus“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2011 09 23 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-286 „Dėl AB „SEB lizingas“ neatleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo“ ir pripažinti AB „SEB lizingas“ ir UAB „Cronus“ teisę į nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą. Skunde (b.l. 2,3) nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja UAB „Cronus“ ir tretysis suintersuotas asmuo AB „SEB lizingas“ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę su prašymu taikyti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), mokesčio lengvatą už 2010 metus. Nurodė, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso AB „SEB lizingas“, tačiau nuo 2004-07-02 pagal finansinio lizingo sutartį jį nuomoja UAB „Cronus“ ir kompensuoja nekilnojamojo turto mokestį AB „SEB lizingas“. Pažymėjo, jog UAB „Cronus“ vykdė kultūros projektų organizavimą senamiesčio viešosiose erdvėse. Teigia, kad ginčijamu 2011 09 23 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-286 atsakovė nemotyvuotai ir nepagrįstai atsisakė taikyti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą.

Pareiškėjos UAB „Cronus“ atstovas prašo skundą patenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atsiliepime į skundą (b.l. 49-51) nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka. Teigia, kad skundu ginčijamas 2011 09 23 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-286 yra priimtas AB „SEB lizingas“ atžvilgiu ir neturi jokios įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Pažymėjo, jog vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų teikimo asmenims, vykdantiems Klaipėdos miesto senamiesčio teritorijoje veiklą, skatinančią turizmą, tvarkos aprašu, mokesčio lengvata gali būti teikiama asmenims, kurie užsiima nors viena iš Tvarkos aprašo 2.4.1 - 2.4.5 punktuose nurodyta veikla ir atitinka šiame tvarkos apraše nurodytus reikalavimus bei pateikė reikiamus dokumentus. Nors pareiškėja UAB „Cronus“ atsakovei pateikė Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos 2011 04 21 prašymą ir 2011 01 12 aiškinamąjį raštą, kuriuose nurodyta, kad UAB „Cronus“ lėšomis ir organizaciniu darbu prisidėjo prie kultūros projektų, tačiau vėliau pateikė patikslintus raštus, kuriuose nurodoma, kad prie minimų kultūros projektų prisidėjo AB „SEB lizingas“ kartu su UAB „Chronus“. Kadangi pateikti dokumentai prieštaravo vieni kitiems, jie nebuvo pripažinti tinkamais dokumentais. Teigė, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta savivaldybių tarybų diskrecijos teisė savo biudžeto sąskaita teikti mokesčio lengvatas, todėl skundžiamo sprendimo aiškinamajame rašte išsamiai išdėsčius faktines aplinkybes, AB „SEB lizingas“ nebuvo atleista nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo už 2010 metus.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašo skundą atmesti.

Konstatuojama.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtina savivaldybių tarybos teisė savo biudžeto sąskaita sumažinti nekilnojamojo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti.

2010 11 23 Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto įstatymo redakcijos Nr. X-233, įsigaliojusios nuo 2011 01 01, 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mokestį už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą moka šį turtą įsigyjantis fizinis ar juridinis asmuo, jeigu duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame valstybės registre. Įsigyjamas nekilnojamasis turtas Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiamas kaip pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, taip pat pagal pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ar išperkamosios nuomos sutartį asmens valdomas nekilnojamasis turtas (ar jo dalis).

Kadangi byloje nustatyta, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančios parduotuvės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 07 02 lizingo (finansinės nuomos) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-15, 17,18) pagrindu nuomojamos UAB „Cronus“ (b.l. 17), UAB „Cronus“ laikytina nekilnojamojo turto mokesčio mokėtoja.

Nustatyta, jog 2011 04 27 ir 2011 07 28 prašymais (b.l. 59,77) pareiškėja UAB „Cronus“ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę, prašydama UAB „Cronus“ suteikti nekilnojamojo turto mokesčio už 2010 metus lengvatą.

Ginčijamu 2011 09 23 sprendimu Nr. T2-286 „Dėl AB „SEB lizingas“ neatleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo“ (b.l. 20) atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendė neatleisti savivaldybės biudžeto sąskaita AB „SEB lizingas“ nuo nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), mokesčio mokėjimo už 2010 metus.

Kiekviena valdžios institucija (įstatymų leidžiamosios, įstatymų vykdomosios ar viešojo administravimo) yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.). Viešojo administravimo subjektai, atlikdami įstatymų leidėjo jų kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, be kita ko, turi vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 8 straipsnis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr.LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

Kadangi nustatyta, jog byloje ginčijamame 2011 09 23 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendime „Dėl AB „SEB lizingas“ neatleidimo nuo nekilnojamojo turto mokeskesčio mokėjimo“ Nr. T2-286 visiškai nepasisakyta dėl pareiškėjos UAB „Cronus“ atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo, darytina išvada, jog atsakovės priimtas administracinis aktas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes jo priėmimo metu buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas.

Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, ginčijamo sprendimas sprendimas laikytinas neteisėtu, todėl naikintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 89 straipsnio 2 dalis).

ABTĮ 89 straipsnyje nurodyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai, o 88 straipsnyje reglamentuota, kokiu būdu gali būti ginama pažeista teisė. Skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 92 straipsnis). Teismas sprendimu gali patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas), tačiau iš esmės ginčo situacijos nesprendžia ir sprendimų už viešojo administravimo įnstituciją nepriima.

Esant nustatytai aplinkybei, jog 2011 09 23 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-286 „Dėl AB „SEB lizingas“ neatleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo“ buvo pažeista pareiškėjos UAB „Cronus“, kaip nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojos, teisė gauti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą, skundo reikalavimas pripažinti pareiškėjos teisę į nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą tenkintinas iš dalies, atsakovę įpareigojant vadovaujantis ginčo mokesčio lengvatos taikymą reglamentuojančiais teisės aktais bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl ginčo nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos suteikimo galimybės pareiškėjai UAB „Cronus“.

Kadangi pareiškėjai UAB „Cronus“ nesuteikta teisė ginti trečiojo suinteresuoto asmens AB „SEB lizingas“ teises, reikalavimas pripažinti AB „SEB lizingas“ teisę į nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

2011 09 23 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-286 „Dėl AB „SEB lizingas“ neatleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo“ panaikinti.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą įpareigoti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka iš naujo nagrinėti UAB „Cronus“ prašymą dėl nekilnojamojo turto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) mokesčio lenvatos už 2010 metus taikymo UAB „Cronus“.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiEglė KiaurakytėDalia GumuliauskienėLaimutė Jokubauskaitė