Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 30 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 8 MGL (1000 Lt) dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. kovo 31 d. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 15 dienų;

3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 11 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto;

5. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 7 mėnesiams;

6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (penkios veikos), 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos). Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams;

10. Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams;

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 10 mėnesių;

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių;

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams;

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 15 dienų. 2020 m. gruodžio 28 d. lygtinai paleistas iš Marijampolės pataisos namų;

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto (bausmė neatlikta);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. S. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad dėl sunkios finansinės padėties nuėjo į parduotuvę, paėmė kaltinamajame akte nurodytus daiktus, įsidėjo į maišelį, išsinešė ir pardavė. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Tuo metu vartojo narkotines medžiagas – opiatus. Serga, yra priverstas daryti nusikaltimus, kad pataisytų sveikatą. Nori gydytis metadono programoje. Civilinį ieškinį pripažįsta. Paskutiniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės neatliko.

Išvada dėl K. S. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 23 d. pareiškime nurodyta, kad parduotuvėje „Elektromarkt“, PC „Panorama“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, buvo įvykdyta vagystė. Pavogtos dvi „Gloriaus PC Gaming Race model o wireless black“ pelytės. Peržiūrėjus vaizdo kameras matosi, kad 2021 m. gruodžio 20 d. apie 19.20 val. vienas nenustatytos tapatybės asmuo įsidėjo į maišą pelytes ir pasišalino už parduotuvės ribų už prekę nesumokėjęs. Patirta nuostolių už 239,98 Eur (b. l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. R. parodė, kad dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. administratore. 2021 m. gruodžio 23 d. tikrinant prekių likučius kompiuterių komponentų skyriuje pastebėjo, kad trūksta dviejų vienetų pelyčių „Gloriaus PC Gaming Race model o wireless black“, vienos pelytės kaina 119,99 Eur. Patikrinus vaizdo stebėjimo kamerų sistemų vaizdo įrašus nustatyta, jog minėtas pelytes 2021 m. gruodžio 20 d. apie 19.40 val. pavogė jai nepražįstamas asmuo, kuris jas įsidėjo į maišą ir išėjo pro kasas nesusimokėjęs. Asmuo vilkėjo juodą striukę, tamsios spalvos džinsus ir juodos spalvos „Nike“ sportbačius. Asmenį atpažinti galėtų, nes jį matė per vaizdo įrašus. Nepamena, ar šioje parduotuvėje šis asmuo buvo įvykdęs vagystę. Viso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtinė 239,98 Eur žala (b. l. 36).

Liudytoja G. R. pateikė 3 vaizdo įrašus, kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad vaizdo įraše matomas kompiuterinių priedų prekių skyrius parduotuvėje. Įraše matoma, kaip vyras, vidutinio kūno sudėjimo, plikas, apie 1,70 m ūgio, vilkintis tamsiai mėlynos spalvos striukę su šviesios spalvos gobtuvu, tamsios spalvos kelnėmis, ir tamsios spalvos sportiniais bateliais „Nike“ su šviesios spalvos padu. Vyras užsidėjęs vienkartinę burną ir nosį dengiančią apsauginę kaukę. Kairėje rankoje laiko melsvos spalvos ir baltos spalvos maišelius. 0.01 min. minėtas vyras dešine ranka paima dvi juodos spalvos dėžutes, kurios supakuotos į vieną paketą su apsauginiu magnetu nuo vagysčių. 0.05 min. asmuo minėtas dėžutes įsideda į melsvos spalvos maišelį. 0.54 min. asmuo išeina iš kompiuterinių priedų prekių skyriaus. Vaizdo įrašas pasibaigia. Apžiūrima vaizdo įrašo rinkmena pavadinimu "20211223_100056". Vaizdo įrašas paleidžiamas media leistuvu "VLC". Vaizdo įrašo rinkmena 0.16 minutės trukmės. Vaizdo įraše matoma išėjimo iš parduotuvės prieiga. Vaizdo įraše matoma, kaip minėtas vyras dairydamasis išeina iš parduotuvės. Apžiūrima vaizdo įrašo rinkmena pavadinimu "20211223_100210". Vaizdo įrašas paleidžiamas media leistuvu "VLC". Vaizdo įrašo rinkmena 0.08 minutės trukmės. Vaizdo įraše matomas parduotuvės išėjimas. Vaizdo įraše matoma, kaip iš parduotuvės išeina minėtas vyras ir nueina į dešinę už kameros stebėjimo ribų (b. l. 39-48).

Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tyrėjo A. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad buvo peržiūrėta parduotuvės vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuota vaizdo medžiaga ir nustatyta, kad nusikalstamą veiką įvykdė K. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše užfiksuotas asmuo, galimai K. S. buvo sulygintas su POLIS II bei habitoskopinių duomenų bazėse esančiomis jo nuotraukomis ir buvo nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotas asmuo yra tas pats asmuo. Prie tarnybinių pranešimų pridėtos nuotraukos (b. l. 49-59).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis K. S. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2021 m. gruodžio 20 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, buvo nuvykęs į prekybos centrą „Panorama“, ten užėjo į parduotuvę „Elektromarkt“ pasižiūrėti prekių, pasivaikščiojo po parduotuvę ir jam spontaniškai kilo mintis pavogti prekių. Priėjo prie prekių lentynos, kurioje gulėjo dėžutės su pelytėmis, dvi dėžutes įsidėjo į maišą, kurį laikė rankoje, ir pasišalino iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs. Kokia buvo pavogtų prekių kaina, neįsidėmėjo, bet galimai tai buvo ta kaina, kuri nurodyta įtarime. Minėtas pelytes pardavė nepažįstamiems žmonėms, už jas jam sumokėjo apie 50 Eur. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Kadangi turi sveikatos problemų, negali dirbti, todėl turi finansinių sunkumų. Dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi. Sutinka atlyginti parduotuvei padarytą žalą tuomet, kai turės galimybę, tai galės padaryti išmokant dalimis (b. l. 64).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Nedidelės vertės svetimas turtas yra kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dėl sunkios finansinės padėties nuėjo į parduotuvę, paėmė kaltinamajame akte nurodytus daiktus, įsidėjo į maišelį, išsinešė ir pardavė. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Tuo metu vartojo narkotines medžiagas – opiatus. Tokie kaltinamojo parodymai buvo gana nuoseklūs ir iš esmės atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 64).

Teismas nustatė, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: kitų objektų apžiūros protokolais, liudytojos G. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, policijos registro išrašu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo K. S. kaltė dėl vieno nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo yra įrodyta.

Kaltinamojo K. S. padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, nes pagrobto turto vertė (past. – 239,98 Eur) viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnis).

IV. Bausmės skyrimas

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. S., atsižvelgia į tai, jog nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį (tiesiogine tyčia padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei), kaltinamojo asmenybę: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, teistas 18 kartų, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 84-86), šiuo metu nedirbantis, duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų įskaitą valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad galima teigti, jog nusikalstamos veikos yra kaltinamojo pragyvenimo šaltinis ir gyvenimo būdas. Kaltinamasis, kaip minėta aukščiau, teistas daug kartų, iš to išvadų nedaro ir toliau daro nusikalstamas veikas, paskirtų baudų nemoka, taigi iš esmės ignoruoja įstatymų reikalavimus ir nesistengia laikytis įstatymų reikalavimų. Įvertinus šių aplinkybių visumą BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią iš numatytų bausmės rūšių, t. y. arešto bausmę, artimą sankcijoje numatytos bausmės dydžio vidurkiui. Pagal nustatytas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nors kaltinamasis iš esmės prašė teismo įpareigoti jį gydytis nuo priklausomybės ligų, šis prašymas netenkintinas. Toks įpareigojimas gali būti skiriamas tik skiriant laisvės apribojimo bausmę arba skiriant laisvės atėmimą ir atidedant šios bausmės vykdymą. Šiuo atveju kaltinamajam skirtina arešto bausmė, taigi kaltinamasis nuo priklausomybių ligų gali gydytis savarankiškai, be atskiro teismo įpareigojimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka K. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skiriama bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 30 parų arešto bausme. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 239,98 Eur turtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis K. S. pripažino pareikštą civilinį ieškinį, o pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teismas daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam areštą 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti K. S. – areštą 20 (dvidešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu, ir galutinę subendrintą bausmę K. S. paskirti – areštą 40 (keturiasdešimt) parų.

K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo momento vykdant šį nuosprendį.

Tenkinti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį ir priteisti iš K. S. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 239,98 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus ir devyniasdešimt aštuonis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.