Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J. (R. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumą (darbingumas 45 proc.), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2017 m. lapkričio 11 d., apie 00.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Ateities gatvės kryptimi, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,61 promilės etilo alkoholio).

Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis R. J. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad važiavo automobiliu į namus būdamas išgėręs alaus, kai netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policija, paprašė pūsti į alkotesterį. Jis įpūtė 1,6 promilės, paskui jį nuvežė paimti kraujo mėginį, o po to į policijos komisariatą. Jis dviese su pažįstamu dieną išgėrė apie 5 litrus alaus. Automobilis priklauso įmonei (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo vadybininku. Jam buvo priskirtas šis automobilis. Šiuo metu toje įmonėje nebedirba. Vairuotojo pažymėjimą policija paėmė. Savo poelgį vertina blogai, supranta, kad padarė klaidą, daugiau nevairuos neblaivus. Jis gydėsi stacionare, dabar gydosi ambulatoriškai (duomenys neskelbtini), vartoja gydytojo paskirtus vaistus. Gydosi savanoriškai apie 3-4 mėnesius. Mano, kad buvo neadekvatus jo sprendimas važiuoti neblaiviam, pasistengs daugiau niekada taip nedaryti.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. J. parodė, kad 2017 m. lapkričio 10 d., apie 18.00 val., buvo kartu su draugais Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pas draugą bute vartojo alkoholį. Laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 23.30 val., išgėrė aštuonis ar dešimt butelių alaus „Calsberg“ 0,5 l talpos, 5 proc. stiprumo. Apie 23.30 val. išėjo į lauką, ruošėsi važiuoti į namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jautėsi gerai. Jam atrodė, kad yra blaivus, todėl sėdo už automobilio „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir vienas važiavo namo. Jam važiuojant per (duomenys neskelbtini) sankryžą, sustabdė policijos ekipažas. Pareigūnai alkotesteriu jam nustatė 1,61 promilės girtumą. Automobilis priklauso UAB (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo vadybininku. Vėliau buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą ir iš jo paimta kraujo. Priklausomybės ligų centre jis negydytas, į įskaitą neįrašytas. 2016 m. buvo gydytas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre Vasaros gatvėje dėl lengvo psichikos sutrikimo, mėnesį laiko gulėjo stacionare. Šiuo metu yra sveikas, psichikos sutrikimų neturi (b. l. 28).

Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos tarnyboje Specialios paskirties skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2017 m. lapkričio 11 d. 00.00 val., dirbdamas kartu su specialistu L. D., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu bendraujant su vairuotoju buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Patikrinus vairuotojo R. J. blaivumą alkotesteriu buvo nustatyta 1,61 promilės girtumas. Apie įvykį nedelsiant pranešta Vilniaus apskrities VPK budėtojui. Automobilis „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užrakintas ir paliktas stovėti šalia sustabdymo vietos esančioje aikštelėje. Apie 00.40 val. vairuotojas R. J. pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priėmimo skyrių girtumui nustatyti. Iš ten vairuotojas pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK (b. l. 17).

Vyriausiojo patrulio E. M. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės, kurias jis parodė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 4).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2017-11-11 00.26 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), važiuojant link (duomenys neskelbtini), R9838 sustabdė automobilį "Renault", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui nustatytas 1,61 promilių girtumas, vairuotojas bus pristatytas į Narkologinį, automobilis tvarkingai paliktas šalikelėje (b. l. 5).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2011 m. rugsėjo 30 d., savininkas- valdytojas yra UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Renault Clio“ (2011 m. gamybos) vidutinė kaina Lietuvoje 2017 m. lapkričio mėnesį buvo 4110 Eur su PVM (b. l. 7).

Patikrinimo alkotesteriu rezultatas patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 11 d. 00.00 val. R. J. buvo nustatytas 1,61 promilės girtumas (b. l. 10-11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 11607/2017(01) patvirtina, kad R. J. kraujyje (paimtame 2017-11-11 00.50 val.) nustatyta mažiausia koncentracija 1,61 promilės etilo alkoholio (b. l. 13).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-159/2018 pateikta teismo psichiatro ir teismo psichologo ekspertų išvada patvirtina, kad R. J. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojama paranoidinės šizofrenijos dalinė remisija. Pagal savo psichikos būklę R. J. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo visiškai suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų (BK 18 straipsnis). Šiuo metu R. J. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (dalinė medikamentinė remisija). Pagal savo psichikos būklę šiuo metu R. J. gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. J. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. R. J. gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei dalyvauti teisme, suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę (b. l. 66-69).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis R. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2017 m. lapkričio 11 d., apie 00.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairavo automobilį „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Jo kaltė įrodyta liudytojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniu pranešimu, alkotesterio rodmenimis, specialisto išvada, įvykio registracijos duomenimis, VĮ „Regitra“ informacija apie automobilį ir jo savininką, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl yra kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei nusikalstamą veiką padarė būdamas ribotai pakaltinamas (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 11 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pagal BK 18 straipsnio 1 dalį teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Ribotai pakaltinamu asmuo pripažįstamas tik tada, kai nustatomi du riboto pakaltinamumo kriterijai – medicininis, kuris reiškiasi psichikos sutrikimu, ir juridinis (psichologinis), kuris apibūdina tokį asmens psichikos sutrikimą, kuris tik iš dalies atima jam sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę arba suvokiant esmę iš dalies sugebėjimą juos valdyti. Teismas gali pripažinti asmenį ribotai pakaltinamu tik teismo psichiatrijos ekspertizės pagrindu (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-142/2008).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam R. J. buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, siekiant nustatyti kaltinamojo psichinę būseną bei objektyviai įvertinti jo gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti nusikalstamos veikos padarymo metu, bei šiuo metu. Ekspertizė nustatė, kad R. J. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu R. J. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – F20.0 Paranoidine šizofrenija, buvo dalinės remisijos būsenoje, todėl negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų (BK 18 straipsnis). Šiuo metu klinikoje stebimi šizofrenijai būdingi požymiai, taip pat nežymi kryptingumo ir kritiškumo stoka, laisvoki asociaciniai ryšiai, emocinis blankumas, monotoniškumas. Ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės metu nestebint aktyvių, elgesį sąlygojančių haliucinacijų ar kliedesių, būsena vertinama kaip dalinis savijautos pagerėjimas medikamentinio gydymo fone, t. y. R. J. šiuo metu konstatuojama – F20.0 Paranoidinė šizofrenija (dalinė medikamentinė remisija). Pagal savo psichikos būklę, šiuo metu R. J. gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

BK 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.

Kaltinamasis R. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri laikoma nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 d.), veiką padarė būdamas ribotai pakaltinamu – negalėdamas visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, kad sprendimas vairuoti neblaiviam buvo neadekvatus, stengsis niekada daugiau taip nesielgti, žala niekam nebuvo padaryta, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamajam nuo 2018 m. gegužės 23 d. nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, po nusikalstamos veikos padarymo dėl psichikos sutrikimo gydytas stacionare laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. gegužės 25 d., paskirtas tolimesnis gydymas vaistais (b. l. 88-92). Anksčiau 2016 -2017 metais taip pat yra gydytas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre – diagnozė ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais, be susijusio ūminio streso (b. l. 37-38).

Bylos duomenimis R. J. yra neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka baustas du kartus bauda ir įspėjimu, nuobaudos negaliojančios, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, nedirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, dėl psichikos sutrikimo turi neįgalumą, yra prižiūrimas tėvų ir savanoriškai gydosi. Todėl teismas mano, kad vadovaujantis BK 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis, galima atleisti R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam BK 67 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti ir įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad R. J. vairuodamas neblaivus padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tačiau jis nežymiai viršija nustatytą normą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, žala nebuvo padaryta, nusikalstamą veika R. J. padarė negalėdamas visiškai suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, todėl vairavimo teisės atėmimo terminą teismas nustato artimą vidurkiui, t. y. 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2017 m. lapkričio 24 d. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal suformuotą teismų praktiką nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Automobilis, kurį vairavo neblaivus asmuo, yra pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone ir gali būti konfiskuojamas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvusiam darbdaviui priklausančiu automobiliu, negalėdamas pilnai suvokti daromos nusikalstamos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymas šiuo atveju būtų neproporcingas (neadekvatus) R. J. padarytai nusikalstamai veikai, todėl nei automobilio, nei jo vertę atitinkančios pinigų sumos teismas nekonfiskuoja.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, R. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Ikiteisminio tyrimo metu R. J. 2017 m. lapkričio 24 d. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 29-30), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir dokumentas perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis BPK 273, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti, kad R. J. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė būdamas ribotai pakaltinamu ir, vadovaujantis BK 18 straipsnio 2 dalimi, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti R. J. BK 67 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2017 m. lapkričio 24 d.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir perduoti šį dokumentą VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.