Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai M. B., jos atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. N., gimusi (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) pagal terminuotą darbo sutartį, taip pat analogiškose pareigose puse etato (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 154 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-04-07, adresu (duomenys neskelbtini), veikdama tyčia ir iš savanaudiškų paskatų, siekdama paniekinti, pažeminti, pakirsti pasitikėjimą savimi, paskleidė apie nukentėjusiąją M. B. tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y. kad ji padariusi nusikaltimą tvirkindama kaltinamosios dukras S. N. ir Ž. N..

Kaltinamoji R. N. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji apie M. (nukentėjusiąją) sužinojo iš vaikų pasakojimų. Su buvusiu vyru kartu negyveno nuo 2004 metų, o santuoką oficialiai nutraukė 2005-03-30 abipusiu sutarimu ir sutarė dėl bendravimo sąlygų su dukromis. Išsituokus tėvas su dukromis bendravo, pasiimdavo į Tauragę, kur liko gyventi po skyrybų. Po vieno apsilankymo pas tėvą iš dukrų sužinojo, kad buvęs sutuoktinis, M. ir dukros miegojo vienoje lovoje. M. iš bambos iškrisdavus auskarui, tėvas liepdavo jo ieškoti ir jį radus duodavo pusryčius. Vasaros pabaigoje tėvas dukras atvežė į Vilnių, o iš ten į Šiaulius jas atvežė sesuo. Ž. bučiuodamasis pasisveikinant į burną kišo liežuvį. Pasiteiravus kodėl taip daro paaiškino, kad taip mokė M.. Rugpjūčio pabaigoje vaikai buvo nuvežti pas kaltinamosios mamą, o grįžus po darbo mama perspėjo, kad Tauragėje mergaitės galėjo būti tvirkinamos, nes kai bandė pasodinti ant klozeto S., ši neleido to padaryti, o Ž. paaiškino, kad M. T. krapštė „dundę“. Paprašius parodyti kaip tą darė, tai priminė masturbacinius veiksmus. Paskambinus N., šis tai kategoriškai neigė. Po kurio laiko viena iš dukterų ją pavadino rusišku keiksmažodžiu iš „k“ raidės, o pasiteiravus paaiškino, kad ją taip vadina M., o tėtis vadino „daune“. Dar vaikai paaiškino, kad būnant baseine M. su tėčiu davė gerti alaus. Tą patį dukros papasakojo ir sesers J. G. dukrai I., apie ką kaltinamąją informavo jos sesuo, kuri sakė vesti vaikus atlikti ekspertizei, tačiau to daryti neskubėjo, nes neturėjo tam nei laiko nei pinigų. Kadangi apie du mėnesius N. nesirodė, pagalvojo, kad kažkas Tauragėje negerai ir dar kartą paprašė dukrų papasakoti kas ten vyko. Dukros prašė pažadėti, kad neduos jų vežtis į Tauragę ir papasakojo, kad M. joms krapštė „dundę“, tai būdavo daroma lovoje, kur visi keturi gulėdavo, S. vieną kartą M. „dundę“ perdrėskė, pradėjo bėgti kraujas, tuomet tėtis atnešė vatos. Save kaltino dėl to, kad anksčiau niekur nesikreipė, iš pradžių tai sužinojo iš tetos ir močiutės, o ne iš vaikų. Atvykus tėvui 2007 m. lapkričio mėn., dukros sirguliavo, todėl jų vežtis į Tauragę neleido, tai N. vaikus išsivežti bandė policijos pagalba. Kadangi dukros nenorėjo važiuoti, dar sustiprėjo įtarimai, kad dukros buvo tvirkinamos. Kreipėsi į vaikų teisių tarnybą, tačiau ten atsisakė apklausti vaikus, todėl į šią tarnybą kreipėsi raštu. 2008-03-18 gavo atsakymą su rekomendacija kreiptis į prokuratūrą, ką ir padarė. Teigia informacijos apie tai jokiems pašaliniams asmenims nepaskleidusi, o kreipėsi į valstybės institucijas pagalbos, siekiant nustatyti ar buvo tvirkinti jos vaikai.

Nukentėjusioji M. B. parodė, kad nuo 2006 metų draugauja su V. N., metų bėgyje nuo draugystės pradžios pradėjo gyventi kartu. Mano, kad pagrindinis motyvas, dėl ko ji kaltinta vaikų tvirkinimu, t.y. kad rodė mergaitėms kaip kišti liežuvį į burną, mokė jas žaisti su savo genitalijomis, masturbuotis, vartoti necenzūrinius žodžius, buvo kaltinamosios siekis ją sužlugdyti dėl to, kad draugauja su jos buvusiu sutuoktiniu. Visa tai sugalvojo kaltinamoji ir tuo bandė įtikinti vaikus, ką patvirtina vaikų auklėtojos G. parodymai. Su S. ir Ž. N. matėsi gal dešimt kartų, puikiai sutarė, gal dėl to kaltinamajai kilo pavydas. Dėl jos atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo buvo atsiradęs nerimas, nemiga, nes apie tai sužinojo prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, socialinė darbuotoja, V. N. tėvai. Į medikus nesikreipė. Prašo patraukti R. N. baudžiamojon atsakomybėn ir priteisti 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas V. N. parodė, kad kaltinamoji yra buvusi jo sutuoktinė, o su nukentėjusiąja gyvena nesusituokę. M. su vaikais matėsi gal 12 kartų, nė karto nebuvo užtikęs ją blogai besielgiančią su vaikais. Nesupranta kodėl kaltinamoji taip elgėsi su nukentėjusiąja, gal todėl, kad norėjo kartu su juo gyventi. Kaltinamoji niekada telefonu nėra priekaištavusi, kad M. atlieka negerus darbus. Po bylinėjimosi dėl vaikų kaltinamoji apie tris metus leido susitikti su vaikais bet vis terorizuodavo dėl pinigų, vaikų interesai jai nerūpi. M. pradėjus gerai sutarti su vaikais, 4 mėnesius paeiliui jų nedavė, todėl kreipėsi į policiją. Tuomet ir prasidėjo grasinimai iš jos ir jos draugo A. pusės. Kaltinamoji su žmonėmis nesugyvena, pykstasi su kaimynais, jai blogos darželio auklėtojos. Vaikai linkę fantazuoti, kalba ką primoko mama.

Liudytoja J. G. parodė, kad yra kaltinamosios sesuo. Iš dukros I. sužinojo, kad kaltinamosios dukros S. ir Ž. pasakojo, jog būdamos pas tėvą buvo mokomos kaip reikia bučiuotis kišant liežuvį į burną, gaudavo gerti alaus, S. pasakojo, kad jai krapštant buvo nagu įbrėžta į „dundę“. Tuos dalykus papasakojo kaltinamajai, siūlė kreiptis į Vaikų teisių tarnybą, ekspertus, kad skambintų N., tačiau pastaroji vis delsė, nes jai buvo gėda, kad tai sužinos darbe, darželyje, be to buvo užimta darbe, neturėjo pinigų skundui rašyti. Tik primygtinai jos ir motinos raginama sutiko kreiptis į prokuratūrą.

Liudytoja I. M. parodė, kad kaltinamoji yra jos dukra. 2007 m. rugpjūčio mėn., mergaitėms grįžus iš Tauragės, kaltinamoji jas atvežė pas ją, nes buvo atostogų metas. S. nuvedus į tualetą, ji atsisakė leisti numauti pėdkelnes, o Ž. paaiškino, kad M. krapštė „dundę“. Kitą dieną Ž. paėmė jos galvą ir bandė bučiuotis kišdama liežuvį į burną. Aiškinantis ką mergaitės veikė Tauragėje, Ž. sakė, kad visi miega vienoje plačioje lovoje, M. su tėvu duoda joms alaus. Mergaitės aiškino Tauragėje daugiausia laiko praleisdavusios su M., kuri mergaičių motiną ir ją vadino negražiais žodžiais. Tai papasakojo kaltinamajai, kuri nukentėjusiosios nešmeižė, dėl nieko jai nekerštavo, o vykdydama motinos pareigą kreipėsi į atitinkamas institucijas.

Liudytoja D. G. parodė, kad 2008 metų pavasarį vienai mergaitei darželyje pasakius, kad tėtis jai kiša liežuvį į burną, kita mergaitė pasakė „Kam tu tai pasakei, mamytė liepė niekam nesakyti. Dabar tai tu gausi“. Mano, kad mergaitės linkusios fantazuoti, o taip sakyti buvo pamokytos tetos ir mamos. Kai šią aplinkybę paliudijo prokuratūroje, kaltinamoji ją pradėjo terorizuoti telefoninėmis žinutėmis, kuriose aiškino kad M. tvirkina mergaites, taip pat buvo kaltinama, kad muša mergaites, gavo aiškintis Švietimo skyriuje. Kaltinamajai ir mergaičių tėvui sakė apie tai, ką papasakojo mergaitės, tačiau jie nesureagavo. Motina mergaites visuomet puikiai prižiūrėjo, mergaičių tėvas ir nukentėjusioji, kuri buvo atvykusi kartą ar du, irgi buvo šiltai priimami mergaičių.

Liudytoja A. P. parodė, kad prisimena dvynes mergaites, nes prieš tris metus dirbo puse etato auklėtoja toje grupėje. Mergaitės jokių negerų dalykų jai nepasakojo, motina vaikus tvarkingai atvesdavo ir pasiimdavo iš darželio, gal du kartus matė mergaičių tėvą N., kuris kartą buvo atvykęs su mergina, neįsidėmėjo ar su nukentėjusiąja. Mergaitės jų nevengė. G. pasakojo tik tiek, kad gavo SMS žinutę iš mergaičių motinos.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nesurinkta kaltinimą patvirtinančių įrodymų.

Nustatyta, kad kaltinamoji R. N. 2008-04-01 kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokurorą su pareiškimu, kuriame nurodė, kad pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-03-30 sprendimą jos dukroms S. ir Ž. N. lankantis pas tėvą V. N., pastebėjo, kad vaikai pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, dukros papasakojo, kad tėčio draugė M. mokė jas bučiuotis kišant liežuvį į burną, taip pat mokė žaisti su savo genitalijomis, pati masturbavosi vaikų akivaizdoje ir masturbavo mergaites, S. nagu įbrėžė į genitalijas, taip pat M. mergaitėms pastoviai tvirtino, kad jos yra nemylimos (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl R. N. pareiškimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris du kartus buvo nutrauktas ir vėl atnaujintas, o Tauragės apylinkės prokuratūrai trečią kartą nutraukus ikiteisminį tyrimą 2009-12-01, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)), aukštesnysis prokuroras, taip pat teismai, R. N. skundus dėl minimo prokuratūros nutarimo atmetė.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji R. N. aiškino, kad apie galimus tvirkinamuosius veiksmus dukrų atžvilgiu sužinojo apie 2007 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, tačiau į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreiptis neskubėjo, nes pati ilgai dvejojo ar mergaitės sako tiesą, be to, prieš tai žodžiu ir raštu kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Kaltinamoji, būdama mažamečių S. ir Ž. N. įstatyminė atstovė, turėjo teisę kreiptis į teisėsaugos įstaigą manydama, kad jos vaikų teisės pažeistos, dėl jų gynimo. Tokie jos veiksmai negali būti vertinami kaip šmeižimas. Baudžiamosios atsakomybės senaties terminas R. N. kreipimosi į prokuratūrą metu nebuvo suėjęs, todėl teisiškai nėra reikšmingas nukentėjusiosios argumentas, kad R. N. sąmoningai ir nepateisinamai ilgai nesikreipė į teisėsaugos institucijas.

Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo.

Kaltinamoji apie tai, kad dukros galimai buvo tvirkintos, teigia žodžiu ir raštu informavusi Vaiko teisių apsaugos tarnybą, o negavusi pagalbos ten kreipėsi į prokuratūrą. Duomenų apie tai, kad kaltinamoji kitiems, su ikiteisminiu tyrimu nesusijusiems asmenims, būtų paskleidusi informaciją apie galimus dukrų tvirkinimo veiksmus, nėra. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, nuosekliai tvirtino, kad į teisėsaugos institucijas kreipėsi siekdama išsiaiškinti ar mergaitės nefantazuoja ir ar jų atžvilgiu nukentėjusioji atliko tvirkinamuosius veiksmus. Tokie veiksmai nelaikomi siekiu žinią paskleisti, todėl R. N. veiksmuose nėra šmeižimo objektyviosios pusės požymio – paskleidimo.

Aplinkybę, kad S. ir Ž. N. apie tvirkinamuosius veiksmus kalbėjo kitiems joms artimiems žmonėms, patvirtino liudytojos J. G. ir I. M.. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, liudijančių, kad kaltinamoji turėjo tikslą sąmoningai tyčia apkaltinti nukentėjusiąją nusikalstamos veikos padarymu. Nustatyta, kad anksčiau jos nebuvo viena kitos mačiusios, kaltinamoji su buvusiu sutuoktiniu santuokinių ryšių nepalaikė nuo 2004 metų, išsituokė 2005-03-30. Nenustatyta, kad po santuokos nutraukimo kaltinamoji būtų palaikiusi asmeninius ryšius su buvusiu sutuoktiniu, teigia jį iki nukentėjusiosios turėjus dar kitą moterį, todėl nukentėjusiosios motyvas, kad kaltinamoji tokiais veiksmais siekė susigrąžinti buvusį sutuoktinį, laikytinas nepagrįstu. Be to, nukentėjusioji santykius su liudytoju V. N. pradėjo palaikyti nuo 2006 metų, o gyventi kartu, dar metais vėliau, nedaug vėliau kaltinamoji taip pat pradėjo palaikyti ryšius su vyriškiu, vardu A..

Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, liudijančių kad kaltinamoji sąmoningai, tyčia, pasinaudodama savo profesine patirtimi, būtų primokiusi dukras S. ir Ž. pasakoti apie nukentėjusiosios atliktus tvirkinamuosius veiksmus jų atžvilgiu. Ši aplinkybė buvo detaliai tiriama ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, tačiau, nors ekspertizės aktuose (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)) ir konstatuota, kad kartu su Ž. ir S. N. gyvenantys asmenys turi įtakos jų emociniams, elgesio ypatumams, jų nuomonės, mąstymo formavimuisi, tačiau objektyvių duomenų apie tai nėra. Tokių duomenų nenustatė ir teismas. Liudytojos D. G. nurodytą faktą, kad 2008 metų pavasarį vienai mergaitei darželyje pasakius, kad tėtis jai kiša liežuvį į burną, kita mergaitė pasakė „Kam tu tai pasakei, mamytė liepė niekam nesakyti. Dabar tai tu gausi“, negalima laikyti R. N. kaltę patvirtinančiu įrodymu. Kaltinamoji, taip pat liudytojos J. G. ir I. M. nuosekliai tvirtino, kad kaltinamoji ilgai dvejojo prieš kreipdamasi į prokuratūrą, jai buvo gėda, kad apie tai sužinos kiti asmenys, todėl laikytinas logišku ir suprantamu mamos noras, kad apie intymius šeimos reikalus, kol pačiai jai kilo abejonių dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo, nesužinotų pašaliniai asmenys. Iš esmės daugiau kitų įrodymų, liudijančių R. N. kaltę, nėra, jų nenurodė ir nukentėjusiosios prašymu teismo iškvieti liudytojai V. N., D. G. ir A. P.. Baudžiamojoje byloje tai, kad kaltinamoji paskleidė apie nukentėjusiąją tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti ją kaip asmenį arba pakirsti pasitikėjimą ja, turi įrodyti kaltinimo šalis. Nors byloje nenustatyta, kad kaltinamosios dukros būtų vengusios nukentėjusiosios, o liudytojai V. N., D. G. ir A. P. patvirtino, kad S. ir Ž. N. netgi mėgo nukentėjusiąją, su ja noriai bendravo, ką patvirtina ir fotonuotrauka (b.l. 115), ši aplinkybė nepatvirtina, kad kaltinamoji sąmoningai ir tyčia nepagrįstai šmeižė kaltinamąją dėl tvirkinamųjų veiksmų jos dukrų atžvilgiu, padarymo. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamoji į prokuratūrą dėl galimo dukrų tvirkinimo kreipėsi keršydama už tai, kad nukentėjusioji gyvena su buvusiu kaltinamosios sutuoktiniu. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas dėl mažamečių tvirkinimo nutrauktas dėl to, kad nebuvo nusikaltimo požymių, savaime nereiškia, kad asmuo, kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, savo ruožtu padarė nusikalstamą veiką - šmeižimą.

Kaltinamosios veikoje nesant šmeižimo objektyviosios pusės požymių, ji negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Dėl šių aplinkybių jos veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1 d. sudėties.

Dėl išdėstytų motyvų R. N. pagal LR BK 154 str. 1 d. išteisintina, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. B. civilinis ieškinys dėl 70000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Kaltinamoji R. N. procese buvo atstovaujama gynėjo advokato, sumokėjo 2420 Lt už teisinę pagalbą (b.l. 114). Įvertinant tai, kad kaltinamosios gynėjo buveinė yra Šiauliuose, jis keturiuose teismo posėdžiuose atstovavo kaltinamąją Tauragės rajono apylinkės teisme, prašoma priteisti suma už atstovavimą nėra nepagrįstai didelė, todėl ji priteistina R. N. iš M. B. (LR BPK 105 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 304 str., 305 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

R. N. pagal LR BK 154 str. 1 d. išteisinti, remiantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., kadangi ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Remiantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., civilinės ieškovės M. B. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2420 Lt (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt litų) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės rajono apylinkės teismą.