Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams R. P. ir V. P. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

3. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Nustatė, kad atsakovai paveldėjo M. A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto objektus. R. P. nesumokėjo vietinės rinkliavos už paveldėtą nekilnojamojo turto objektą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 60,61 Eur, o V. P. nesumokėjo 150,78 Eur vietinės rinkliavos už paveldėtus nekilnojamojo turto objektus – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymėjo, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.), todėl atsakovai laikytini vietinės rinkliavos mokėtojais Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų požiūriu. Vietinė rinkliava apskaičiuota taikant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius. Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių vietinės rinkliavos sumokėjimą arba paneigiančių pareigą mokėti tokį mokestį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas pripažintas tenkintinu.

III.

4. Atsakovas R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 30 d. sprendimą ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą atnaujinti teismo procesą, paskirti naują teismo posėdžio datą ir apie tai pranešti atsakovui, kad jis galėtų dalyvauti posėdyje, atstovauti savo ir savo sesers V. P. interesams.

8. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 4 d. raštu informavo teismą, kad atsakovas R. P. sumokėjo teismo priteistą vietinės rinkliavos nepriemoką –- 60,61 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

9. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

10. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad byloje esantys dokumentai patvirtina atsakovams kilusią prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už paveldėtą turtą, tačiau byloje nėra duomenų apie šios prievolės įvykdymą arba priežastis, dėl kurios atsakovai galėtų būti visiškai ar iš dalies atleisti nuo šios prievolės vykdymo. Apeliaciniame skunde atsakovas neįvardija nesutikimo su pareiškėjo prašymu ar pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis ir jų motyvais priežasčių, tačiau tvirtina, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti teismo posėdyje. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik atsakyti į apeliacinio skundo argumentus.

12. Pasiruošimo nagrinėti administracines bylas ir bylos nagrinėjimo teisme tvarka išdėstyta Administracinių bylų teisenos įstatymo II dalies I skyriuje. Šiame skyriuje, be kita ko, nurodyta, kad teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą, pareiškimą), išsiunčia trečiajam suinteresuotam asmeniui ir atsakovui skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašus (skaitmenines kopijas) paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis ir pareikalauja iš atsakovo per nurodytą terminą, paprastai ne trumpesnį kaip keturiolika kalendorinių dienų nuo skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo dienos, pateikti teismui atsiliepimą (37 str. 1 d. 3 d.). Teismo pirmininkas ar teisėjas nusiunčia atsakovui skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašą (skaitmeninę kopiją), o reikiamais atvejais – ir pridėtų prie jo dokumentų nuorašus (skaitmenines kopijas), taip pat paprastai nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos kalendorinių dienų nuo skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą (prašymą, pareiškimą). Kai atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, jis privalo pateikti atsiliepimus į skundą (prašymą, pareiškimą) tokios formos, kokios pageidauja pareiškėjas, o jeigu pareiškėjas pageidavimo dėl procesinių dokumentų formos nepareiškė, – tokios formos, kokios buvo paduotas skundas (prašymas, pareiškimas). Atsiliepime į skundą (prašymą, pareiškimą) atsakovas nurodo, ar jis sutinka, ar nesutinka su skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimais, ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje, taip pat nuomonę dėl ketinimo ir galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Atsiliepimo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad po vieną tektų kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai atsiliepimas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės dokumento apimties teismas leidžia nepateikti priedų. Gavus iš atsakovo rašytinį atsiliepimą, jo nuorašai (skaitmeninės kopijos) išsiunčiami proceso šalims (71 str.).

13. Proceso dalyviams teismo šaukimu ir pranešimu pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą (72 str. 1 d.). Asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę. Viešojo administravimo subjektui pranešama į jo buveinę. Šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus dešimčiai darbo dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Tokiu atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo šaukimo ar pranešimo nurodytiems asmenims įteikimo diena (72 str. 3 d.). Atidėjus bylos nagrinėjimą ir kartu paskiriant kitą teismo posėdžio laiką ir vietą, apie tai pasirašytinai paskelbiama atvykusiems asmenims. Kitiems proceso dalyviams, taip pat atidėjus bylos nagrinėjimą nepaskiriant kito teismo posėdžio laiko ir vietos, apie posėdį gali būti pranešama teismo pranešimais be grąžintinos teismui pranešimo atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad pranešimas įteiktas. Pranešimo turinys turi atitikti šaukimo rekvizitus. Pranešimo nuorašas paliekamas byloje. Pranešimai pristatomi paštu ar per kurjerius, o šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – elektroninių ryšių priemonėmis arba paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Pranešimo išsiuntimas arba paskelbimas specialiame interneto tinklalapyje prilygsta šaukimo įteikimui ir laikoma, kad nurodytiems proceso dalyviams pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (72 str. 4 d.). Jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui (74 str. 5 d.). Byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu (77 str. 1 d.). Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (77 str. 3 d.).

14. Akcentuotina ir tai, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai <...> (78 str. 2 d.). Tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nė vienas iš proceso dalyvių, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Paskelbęs sprendimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (78 str. 5 d.). Teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, kai į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis ir kitais reikiamais atvejais (79 str. 1 d.), taip pat pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ar vieno iš jų atstovo prašymu, jeigu pareiškėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ar vieno iš jų atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (79 str. 2 d.). Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, paskiria kito teismo posėdžio laiką ir apie tai pasirašytinai paskelbia atvykusiems asmenims (79 str. 4 d.).

15. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnio 2 dalį, proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, pageidavimus gauti procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso šalims (išskyrus teismus, advokatus ir prokurorus) jų procesinės teisės išaiškinamos įteikiant ar išsiunčiant kartu su šaukimu į teismą jų teisių išaiškinimą. Proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2019 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų R. P. ir V. P. nesumokėtą vietinę rinkliavą. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 2 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo prašymą ir paskyrė bylą nagrinėti 2020 m. vasario 6 d. teismo posėdyje, įpareigojo atsakovus pateikti teismui atsiliepimą raštu ir atsikirtimą pagrindžiančius įrodymus per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo nutarties ir prašymo nuorašų gavimo dienos (b. l. 19). Pareiškėjo prašymo su priedais ir 2020 m. sausio 2 d. teismo nutarties kopijos buvo išsiųstos atsakovams pareiškėjo prašyme nurodytais adresais (iš duomenų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ matyti, kad R. P. adresas sutapo su deklaruotu jo adresu, bet V. P. adreso negalima patikrinti, nes nenurodytas jos asmens kodas), kartu su 2020 m. sausio 2 d. lydraščiu (b. l. 20). Byloje yra teismo šaukimo, skirto R. P., įteikimo pažyma, 2020 m. sausio 7 d. pasirašyta L. P., sūnaus (b. l. 30). V. P. išsiųstas laiškas grįžo neįteiktas, nurodant, kad adresatas neatsiėmė siuntos pašte per jos saugojimo terminą (b. l. 23), todėl dokumentai atsakovei išsiųsti pakartotinai (lydraštis, b. l. 25; grįžęs neįteiktas laiškas, b. l. 31), be to, apie teismo posėdį ji buvo informuota viešo paskelbimo būdu 2020 m. sausio 20 d. (b. l. 26). R. P. 2020 m. vasario 5 d. el. laišku pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę bei siekį ginčą išspręsti taikiai (b. l. 27). Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi atidėjo administracinės bylos nagrinėjimą 2020 m. kovo 19 d. 2020 m. vasario 6 d. teismo nutarties nuorašas ir teismo šaukimai ginčo šalims buvo išsiųsti 2020 m. vasario 7 d. (lydraščiai, b. l. 33, 34). V. P. siųsti dokumentai grįžo neįteikti (b. l. 36), todėl buvo išsiųsti pakartotinai (lydraštis, b. l. 38), be to, apie teismo posėdį ji buvo informuota viešo paskelbimo būdu 2020 m. vasario 25 d. (b. l. 39). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad proceso dalyviai į bylos nagrinėjimą neatvyko, nors jiems buvo pranešta apie teismo posėdį, 2020 m. kovo 19 d. nutartyje nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2020 m. kovo 30 d. Kitaip tariant, administracinės bylos nagrinėjimas iš esmės buvo užbaigtas (ne atidėtas) 2020 m. kovo 19 d., ir tik atidėtas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str. 5 d.), pareiškėjui neprivalėjo būti išsiųstas atskiras pranešimas apie procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą. Ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2020 m. kovo 30 d.

17. Teisėjų kolegija, išanalizavusi anksčiau aptartas faktines aplinkybes bei byloje esančius dokumentus, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 2 d. 7 p.), arba kitaip pažeidė ar netinkamai pritaikė proceso teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d.). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovui buvo žinoma tiek apie 2020 m. vasario 6 d., tiek apie 2020 m. kovo 19 d. teismo posėdžių laiką ir vietą. Pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, siekdamas informuoti atsakovus apie vykstantį teisminį procesą, atsakovo prašymu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Atsakovas nepateikia jokių paaiškinimų, kodėl jis neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, nenurodo kliūčių pakartotinai prašyti atidėti teismo posėdį arba savo poziciją išdėstyti raštu. Atsakovo teiginiai, kad jis 2020 m. kovo 16–17 d. bandė prisiskambinti visais internete nurodytais telefono numeriais, tačiau visi telefonai buvo atjungti, yra deklaratyvūs, abstraktaus pobūdžio (neaišku, kam ir kokiais telefono numeriais atsakovas bandė prisiskambinti) ir nepagrįsti įrodymais. Pastebėtina, kad atsakovas anksčiau sėkmingai bendravo su pirmosios instancijos teismu elektroniniu paštu (pateikė prašymą atidėti teismo posėdį). Pareiškėjas nenurodo, jog jis kreipėsi į teismą po 2020 m. kovo 19 d. posėdžio, siekdamas sužinoti šio posėdžio rezultatą. Be to, apeliacinio skundo argumentai yra prieštaringi, nes atsakovas pirmiausiai teigia internete perskaitęs, kad karantino metu teismų darbas bus pristabdytas, bet vėliau tvirtina buvęs įsitikinęs, kad karantino metu teismai nedirba. Atsakovas nenurodo gavęs kokį nors teismo pranešimą dėl šios administracinės bylos nagrinėjimo eigos (bylos nagrinėjimo sustabdymo, teismo posėdžio atidėjimo ar pan.). Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovo pasyvų dalyvavimą nagrinėjant bylą lėmė ne pirmosios instancijos teismo veiksmai, neveikimas ar vilkinimas atlikti veiksmus, o paties atsakovo subjektyviai pasirinktas elgesio modelis (neteikti atsiliepimo į prašymą, rašytinių paaiškinimų ar kitų dokumentų, neatvykti į teismą paskirtu teismo posėdžio laiku ir kt.), todėl administracinės bylos išnagrinėjimas rašytinio proceso tvarka (nerengiant dar vieno žodinio teismo posėdžio) nelaikytinas atsakovo procesinių teisių pažeidimu. Taigi, atsakovas neįrodė pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas R. P. apeliaciniame skunde teigia siekiantis atstovauti ne tik savo, bet ir atsakovės V. P. interesus, tačiau atsakovas nepateikia jokių dokumentų, patvirtinančių V. P. jam suteiktus įgaliojimus atstovauti jai teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 str.).

19. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą bei užtikrino galimybę atsakovui veiksmingai naudotis savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.