Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jonava, Lietuva, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. 2017 m. birželio 22 d. apie 24 val. 00 min. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu, kilus žodiniam konfliktui dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu-broliu R. M. metu, panaudojo R. M. atžvilgiu fizinį smurtą- tyčia virtuvėje sudavė ranka apie du smūgius į veido sritį, rankomis pastūmė R. M. į virtuvėje esančios krosnies pusę dėl ko R. M. atsitrenkė į šaldytuvo sienelę, tyčia rankos kumščiu sudavė R. M. ne mažiau kaip po vieną smūgį į veido, krūtinės ir pilvo sritis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, miegamajame kambaryje rankomis pastūmė R. M. į nugaros sritį ir tokiu būdu pargriovė R. M. ant grindų, tyčia jam sudavė rankos kumščiu ne mažiau kaip po vieną smūgį į veido ir nugaros sritis, iš kojos spyrė R. M. į dešinę koją ir abejomis rankomis suėmęs R. M. už dešinės kojos ją stipriai pasuko, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam R. M. fizinį skausmą bei padarė dešinės čiurnos išorinio kulkšnio lūžį, kuris išsivystė nuo smūgio į šią dešinės čiurnos sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. V. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad išgertuvių metu, kilus konfliktui, susipyko su broliu R. M., todėl sudavė jam kaltinime nurodytus smūgius. Dėl išgerto alkoholio prisimena ne viską, bet be jo niekas kitas sužalojimų broliui padaryti negalėjo. Dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi, su broliu susitaikė. Žalą ligonių kasai atlygino.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo S. V. kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ištirtų įrodymų visuma, o būtent:

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, jog R. M. pranešė pareigūnams, kad jį sužalojo S. V.. Protokole užfiksuota, kad R. M. sutinusi koja, negali atsistoti (1 t. b.l. 10-13).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), (1 t. b.l. 17-19).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta garso įrašo kopija, gauta iš bendrojo pagalbos centro. Įraše užfiksuota, kad bendrajam pagalbos centui J. M. praneša, kad susimušė jo sūnus ir jo žmonos sūnus iš pirmos santuokos ( 1 t. b.l. 22-24).

Nukentėjusiojo R. M. apklausos protokolu nustatyta, kad 2017-06-21 vakare namuose su broliu S. V. gėrė alkoholį. Kilo konfliktas, virtuvėje. S. V. buvo įpykęs, suirzęs, todėl puolė pirmas prie jo ir su delnu trenkė jam į veidą. Jis nubėgo į artimiausią kambarį, esantį prie virtuvės, bet S. V. vis tiek pasivijo jį ir puolė vėl rankos delnu trenkdamas per veidą, tada pervertė jį ant grindų prie kambario viduryje esančio stalo. Pamena, kad pakrito ant pilvo, išsigando, su dešine ranka dengėsi veidą, jam parkritus Saulius kumščiu sudavė kelis smūgius į veido sritį kairėje veido pusėje, bei vieną smūgį į nugaros sritį. Kiek buvo tiksliai smūgių suduota ir kur, šio įvykio metu, R. M. neatsimena, buvo trumpam praradęs sąmonę. Pamena, kad į kambarį atlėkė tėvas J. M., pradėjo šaukti ant S, išgirdo, kad žada iškviesti policiją. Vėliau atsimena tik momentą, kuomet jį (R. M.) pradėjo kalbinti greitosios pagalbos medikė, bei policijos pareigūnai. Skausmą pajuto atvykus medikams, ypač skaudėjo dešinę koją, kodėl jam ją skaudėjo - jis nežino. Nepamena, kad jam Saulius būtų ją spardęs ar išsukinėjęs. Kuomet pargriovė S jį ant žemės R. M. niekur neužkliuvo, kojų jam neskaudėjo. Nuvykus jam konstatavo dešinės kojos lūžį ( 1 t. b.l. 28). Papildomos apklausos protokolu nustatyta, kad R. M. į klausimą kokiomis aplinkybėmis ir kada jam buvo sužalota koja, atsakė, kad kambaryje kai buvo pagriuvęs ant grindų, brolis suduodamas smūgius spyrė kiek pamena vieną kartą į dešinę koją ties kojos kulniuku ir abiem rankom paėmęs jam už šios kojos ją šiek tiek kilstelėjo ir pasuko, tuomet ir pajuto stiprų kojos skausmą ir prarado sąmonę. Dėl to, kad jo atžvilgiu brolis vartojo fizinį smurtą, S. V. jo atsiprašė, jis su juo susitaikė, R. M. jam pretenzijų neturės ir civilinio ieškinio nereikš ( 1 t. b.l. 30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada (Nr. G 2866/2017 (02)) nustatyta, kad R. M. dešinės čiurnos išorinio kulkšnio lūžis išsivystė nuo smūgio, šiuo atveju greičiausiai spyrio, kietu buku daiktu į šią sritį. Sužalojimas išsivystė vieno smūgio (trauminio poveikio) pasėkoje. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės čiurnos išorinio kulkšnio lūžio R. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t. b.l. 37).

Liudytojo J. M. apklausos protokolu nustatyta, kad R. M. ir S. V., vartojo alų. Jis nuėjo miegoti, tačiau apie vidurnaktį išgirdo triukšmą namuose. Jis atsikėlė ir nuėjęs į virtuvę pamatė kaip S su R konfliktavo. Matė kaip jo posūnis S. V. su rankos kumščiu kelis sykius trenkė į galvos sritį jo sūnui R. M., po to jį pastūmė į virtuvėje esančios krosnies pusę. R. M. nugriuvo prie krosnies, atsikėlė, S jį puolė rankos kumščiu ir vėl sudavė kelis smūgius iš priekio į krūtinės ir pilvo sritį, bet R staiga pabėgo į kitą kambarį, kuriame nakvodavo S, matė, kad S nusivijo R. Jis nesivijo, šaukė jiems baigti muštis. R nematė, kad muštųsi. Kas vyko tame kambaryje jis jau nematė. Bandė juos skirti šaukdamas, tačiau S buvo konfliktiškas, įpykęs, nenorėjo su juo muštis ir tuo metu pradėjo skambinti pagalbos numeriu 112 ir kviesti policiją. Skambindamas pamatė gulintį sūnų R. M. ant grindų tame kambaryje, kalbino jį, bet jis mažai kalbėjo. Pagalbos numeriu paskambinęs pasakė, jog reikės ir GMP pagalbos. Tuo metu, galimai išgirdęs kad kalba jis su policijos pareigūnu telefonu, S. V. pabėgo iš namų. Po kažkurio laiko atvyko policijos pareigūnai, vėliau ir greitoji medicinos pagalba (1 t. b.l. 57-58, 60).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 p. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, jei dėl to nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio arba bendro darbingumo. Kaltinamasis S. V. pripažino visiškai, kad smurtavo prieš savo kartu gyvenantį brolį, tai yra šeimos narį. Specialisto išvada nustatyta, kad dėl dešinės čiurnos išorinio kulkšnio lūžio R. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, sužalojimas kvalifikuotas nesunkiu. Kad S. V. nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį patvirtina ir liudytojas J. M. bei nukentėjusysis, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje bei kita rašytinė bylos medžiaga. Neabejotina, kad S. V. suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 d. 3 p., kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis ir nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad jie susitaikė, prašė bylą S. V. atžvilgiu bylą nutraukti.

Kaltinamasis S. V. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino turtinę žalą pagal Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį (44,07 Eurų). Kaltininkas ir nukentėjusysis pateikė susitaikymo protokolą. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kritiškai vertina savo poelgį, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 38 str.1 d.). Esant šioms aplinkybėms S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinio (44,07 Eur) nutrauktinas, kaltinamajam savanoriškai atlyginus turtinę žalą.

Kaltinamasis padarė smurtinę nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį – brolį, todėl atleidus nuo atsakomybės, yra pagrindas skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.), nustatant 6 mėnesių laikotarpį šiam įpareigojimui įvykdyti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301 - 308 straipsniais, 254 straipsnio 5 dalimi, baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

S. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti S. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.), nustatant 6 mėnesių laikotarpį šiam įpareigojimui įvykdyti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinio (44,07 Eur) nutraukti, kaltinamajam savanoriškai atlyginus turtinę žalą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.