- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-13
- Bylos Nr.
- 1S-737-478/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00127-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- R. N.
- Advokatai
- Sandis Povilauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos J. J., teisėjų Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. N. atstovo advokato padėjėjo Sandžio Povilausko skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. N. atstovo advokato padėjėjo Sandžio Povilausko skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 93-219 netaikyti nuteistajam R. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. N. Šiaulių apygardos teismo 2011-06-14 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 129 str. 2 d. 6 p., 129 str. 2 d. 11 p., 187 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 1 p., 6, 9 d. jam paskirtos bausmės apėmimo būdu bei iš dalies jas sudedant subendrintos su Kelmės rajono apylinkės teismo 2010-05-06 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2016-03-29 nutarimu Nr. 93-219 nutarta netaikyti nuteistajam R. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d. Nuteistojo atstovas advokato padėjėjas S. Povilauskas tokį Komisijos nutarimą apskundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kuris 2016-05-05 nutartimi nuteistojo atstovo skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu nuteistasis R. N. realiai dar neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų, numatytų BVK 157 str. 1 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad jo elgesys, supratimas ir padaryto nusikaltimo įvertinimas pasikeitė teigiama linkme, ir jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, nuteistojo R. N. atstovas prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir taikyti nuteistajam R. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis nepagrįsta, joje netinkamai įvertintos Lygtinio paleidimo komisijos išvados ir padaryta neteisinga išvada, jog nėra pagrindo nuteistąjį R. N. paleisti iš įkalinimo įstaigos su intensyvia priežiūra.
Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog nuteistasis Pravieniškių pataisos namuose nė karto nebuvo baustas drausmine tvarka, buvo skatintas, nuo bausmės atlikimo pradžios jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas sumažėjo trečdaliu, todėl teismas padarė neteisingą išvadą, jog nuteistasis dar neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų. Skunde pažymėta, kad R. N. nuo 2011-06-30 nėra baustas, per tą laiką jis vien tik skatintas. Be to, per bausmės atlikimo laikotarpį jis įvykdė socialinės reabilitacijos planą, įgyvendino visas užduotis bei priemones. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis taip pat įgijo avalynės gamintojo, taisytojo bei baldų apmušėjo specialybes, baigė 10 klasių, nuolat dirbo. Nuo 2016 m. kovo mėn. jam suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Pritaikius jam lygtinį paleidimą, nuteistasis dirbtų pas ūkininkę tetą sandėlio darbininku ir pas ją gyventų. Nuteistasis yra susituokęs, jo santykiai artimi, jis yra padengęs 7991,75 Eur vykdomuosius raštus. Savo kaltę jis pripažino ir gailisi. Nuteistojo atstovo teigimu, nuteistajam atliktos bausmės dalis padarė teigiamą įtaką, sudarė sąlygas suvokti nusikaltimų padarinius, priimti gyvenimo iššūkius, atsiprašyti nukentėjusiojo, rasti jėgų atsiskirti nuo kitų bendrininkų ir visuotinai priimto įkalintųjų gyvenimo su kriminaline subkultūra. Nuteistojo mama yra sunkios sveikatos, kartu su ja gyvena ir jos išlaikomas nuteistojo brolis, todėl buvimas laisvėje jo šeimai padėtų tiek materialiai, tiek fiziškai.
Nuteistojo atstovo teigimu, nuteistasis R. N. įgyvendino laisvės atėmimo bausmės paskirtį, teisingumo principas nagrinėjamu atveju yra užtikrintas, todėl, pritaikius jam lygtinį paleidimą, visuomenės interesas nebus pažeistas, kadangi atliktos bausmės dalis paveikė nuteistąjį teigiama linkme, ir yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje jis daugiau nenusikals.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo R. N. atstovo advokato padėjėjo Sandžio Povilausko skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. N. atstovo advokato padėjėjo Sandžio Povilausko skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal tokį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. N. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga, šią riziką mažinant, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. N. priklauso vidutinės rizikos grupei – 66 balai, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, jau vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Be to, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis nėra charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Per bausmės atlikimo laikotarpį jis net 10 kartų pažeidė nustatytą vidaus tvarką, iš jų net už 6 yra baustas drausminėmis nuobaudomis ir, nors nuobaudos nebegalioja, tačiau jos rodo priešingą nustatytoms vidaus taisyklėms nuteistojo elgesį. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuo pat jaunystės kildavo problemų dėl nuteistojo elgesio, jis nesilaikydavo nustatytų taisyklių. Nuteistasis vertina, jog bendravimas su bloga kompanija jam nėra problema. Nors nuteistasis ir nėra atsiskyręs, tačiau galimai gali priklausyti nuo interesų, jo savęs vertinimas šiek tiek perdėtas. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta savęs žalojimo atvejų. Nuteistasis siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda jį prie teisės pažeidimų, byloje užfiksuota, jog yra vartojęs smurtą ar grasinęs, siekiant, kad kiti jam paklustų, bei buvo užfiksuoti reti nekontroliuojamo pykčio protrūkiai. R. N. nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, ir tų, kur problemos yra gana paviršutiniškos. Jis kaltina kitus dėl savo nemalonios padėties, teigdamas, kad dėl visko kalti aplinkiniai, be to, jis neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, jas vertina pernelyg optimistiškai. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis yra linkęs kitus vertinti stereotipiškai ir pernelyg greitai daryti išvadas. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nustatyti net 4 nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y. informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys.
Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo R. N. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sutiktina, jog nuteistasis yra skatintas, ilgą laiko tarpą nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, yra jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri, be kita ko, vis dar išlieka sąlyginai didelė.
Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. N. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Komisijos nutarime išdėstytas aplinkybes ir priimtą sprendimą netaikyti nuteistajam R. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, pažeidimų Komisijos nutarime nekonstatavo ir nuteistojo R. N. atstovo advokato padėjėjo Sandžio Povilausko skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmetė pagrįstai. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-05-05 nutartis pagrįsta, teisinga ir teisėta, priimta nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, nei kitų teisės aktų nuostatų, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo atstovo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo R. N. atstovo advokato padėjėjo Sandžio Povilausko skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.