Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-06-30 · Administracinė byla Nr. I1-3428-644/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-06-30Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-08-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
I1-3428-644/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00497-2020-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Audrius Grauželis (pirm.)
Pareiškėjas
A. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3428-644/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00497-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. T. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti

Pareiškėjas skunde ir jo papildyme (b. l. 9, 55) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2019-04-10 iki skundo padavimo teismui dienos jis buvo laikomas Marijampolės pataisos namų kamerų tipo patalpoje Nr. 8 netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu buvo patalpintas į kamerą Nr. 8, kurioje jame nebuvo užtikrintas dirbtinis apšvietimas, dėl ko pareiškėjas negalėjo skaityti ir rašyti. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų pareigūnus, tačiau jo skundai buvo ignoruojami. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu šioje kameroje atliko patikrinimą ir nustatė pažeidimą dėl nepakankamo apšvietimo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatyti pažeidimai nebuvo pašalinti iki skundo padavimo teismui dienos. Dėl minėtų aplinkybių patyrė išgyvenimus, nervinę įtampą, sveikatos pablogėjimą. Pareiškėjui pablogėjo regėjimas, jam buvo skirti vaistai.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 16-19) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad kameroje Nr. 8 pareiškėjas buvo laikomas nuo 2019-04-10. Patalpų atitikimas higienos normoms yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Vieno patikrinimo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustatė pažeidimą dėl netinkamo apšvietimo kameroje Nr. 8, tačiau šis pažeidimas buvo nedelsiant pašalintas. Laikotarpiu nuo 2019-02-13 iki 2020-03-18 šeimos gydytojas pareiškėją priėmė apžiūrai devynis kartus dėl padidėjusio spaudimo, kelio, nugaros skausmų, regėjimo sutrikimų, dermatito. 2019-06-16 Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pareiškėjui buvo užsakyta oftalmologo konsultacija, tačiau pareiškėjas į konsultaciją vykti atsisakė. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų kameroje Nr. 8 netinkamomis sąlygomis, t. y. dėl nepakankamo kameros apšvietimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2019-04-10 iki skundo padavimo teismui dienos (2020-02-26) pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės pataisos namų kalėjimo režimo kameroje Nr. 8. Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis dėl nepakankamo apšvietimo.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 14 punkte nustatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2019-07-11 skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 8, tame tarpe dėl nepakankamo apšvietimo, kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (b. l. 48-49, 10-11). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamentas pagal pareiškėjo skundą 2019-07-24 kameroje Nr. 8 atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu nustatė pažeidimą dėl nepakankamo apšvietimo - 144 lx. Atsakovas buvo įpareigotas iki 2019-08-20 pašalinti nustatytus pažeidimus bei per tris darbo dienas raštu pranešti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento Vilkaviškio skyriui (b. l. 10-11, 23-27). Iš Marijampolės pataisos namų 2019-08-16 rašto Nr. 9/07-1088 „Dėl informacijos pateikimo“ Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui matyti, kad reaguojant į nustatytą pažeidimą kameroje Nr. 8 buvo pakeista viena iš dviejų sugadintų apšvietimo lempų (b. l. 30). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro grįžtamosios kontrolės 2019-09-05 patikrinimo aktas patvirtina, kad kameroje Nr. 8 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas buvo pašalintas (b. l. 31-32).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Marijampolės pataisos namai pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes laikotarpiu nuo 2019-07-11 iki 2019-08-16 kameroje Nr. 8 pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A438-121/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais, nervine įtampa, sveikatos pablogėjimu (pablogėjo regėjimas, pareiškėjui buvo skiriami vaistai). Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, kad pareiškėjas 2019-09-10, 2019-10-22, 2019-10-29 skundėsi (duomenys neskelbtini) konsultacija Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2019-11-25, tačiau pareiškėjas 2019-11-20 raštu atsisakė vykti į konsultaciją (b. l. 43-45). Konkrečių duomenų apie sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, byloje nėra.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (nepakankamo apšvietimo) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę, daro išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo A. T. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis