Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Žydrūnas Bertašius, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovo AB Šiaulių banko atstovei advokato padėjėjai Sigitai Stukaitei, atsakovei O. M., atsakovės atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei, trečiajam asmeniui V. M., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB Šiaulių banko ieškinį atsakovei O. M., trečiasis asmuo V. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

n u statė:

Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-19 preliminariuoju sprendimu ieškovo ieškinį patenkino.

Preliminarusis sprendimas paliktinas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas AB Šiaulių bankas pagal 2006-03-20 su trečiuoju asmeniu V. M. sudarytą kredito sutartį nr. F-2006-019-05 suteikė 135 000 Lt kreditą žemės sklypo infrastruktūros vystymui. Sutarties 2.1.2. punkte nurodyta, kad kredito paskirtis – žemės sklypo infrastruktūros vystymas (b. l. 5-11). 2006-08-08 kredito sutartis buvo pakeista, o suteiktas kreditas padidintas iki 190 000 Lt, t. y. papildomai suteiktas 55 000 Lt kreditas (b. l. 13). 2006-03-20 atsakovė O. M. pasirašė sutikimą, kad trečiasis asmuo V. M. gautų 135 000 Lt kreditą, kuris bus panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (b. l. 17). 2006-03-20 ir 2006-07-27 kredito paraiškas pasirašė abu sutuoktiniai, t. y. ir atsakovė O. M., ir trečiasis asmuo V. M. (b. l. 19-21). Atsakovės sutuoktinis įsipareigojo kreditą panaudoti pagal paskirti ir grąžinti šią sumą kartu su apskaičiuotomis palūkanomis sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, todėl tarp šalių susiklostė kreditavimo teisiniai santykiai (LR CK 6.881 str. 1 d.). Prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas žemės sklypas. Kredito gavėjas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl 2009-07-08 bankas nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į hipotekos teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ieškovas visų pirma vykdė išieškojimą iš įkeisto turto, tačiau pardavus įkeistą turtą gautų lėšų nepakako visam kreditui padengti, todėl ieškovas nutarė tęsti išieškojimą iš kito skolininko, t. y. atsakovės O. M. turto. Kreipimosi į teismą dienai banko apskaičiuota ir negrąžinta paskolos suma sudarė 155 723,14 Lt.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų (LR CK 3.109 str. 1-3 d.). Taigi abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai, tiek bet kuris iš jų skyrium (LR CK 6.6 str. 4 d.). Iš kredito sutarties kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių O. M. ir V. M. prievolės. Atsakovė O. M. sutiko, kad V. M. būtų suteiktas 135 000 Lt kreditas, taigi sutiko, kad tuo atveju, jeigu V. M. netinkamai vykdys prievolę, ieškovas turi teisę nukreipti išieškojimą į jai priklausantį turtą. Tačiau atsakovė ginčija prievolę dėl 55 000 Lt kredito grąžinimo ir nurodė, kad šiai kredito sumai gauti nedavė sutikimo. Su tokia atsakovės nuostata teismas nesutinka. Iš byloje esančios 2006-07-27 kredito paraiškos (b. l. 20) nustatyta, kad paraišką dėl kredito padidinimo iki 190 000 Lt pildė abu sutuoktiniai, kredito paraiškoje nurodyta ta pati kredito paskirtis kaip ir pildant 2006-03-20 paraišką, t. y. šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to darytina išvada, kad abi kredito paraiškos buvo neatsiejamai susijusios, dėl abiejų paraiškų kreditui gauti atsakovė davė sutikimą ir suvokė, kad antroji paraiška dėl 55 000 Lt yra neatsiejamai susijusi su pirmąją paraiška dėl 135 000 Lt kredito. Abu sutuoktiniai sutiko, kad bankas tvarkytų jų asmens duomenis mokumui nustatyti. Tai reiškia, kad atsakovė suprato, kad jos asmens duomenys mokumui įvertinti bus tvarkomi siekiant nukreipti išieškojimą ir į atsakovės turtą bei pajamas tuo atveju, jeigu trečiasis asmui V. M. netinkamai vykdytų prievoles (LR CK 3.109 str.).

Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad bankas, gavęs lėšas už įkeisto turto pardavimą, netinkamai paskirstė gautas lėšas. Šis argumentas atmestinas. Atsakovė priešieškinio dėl netinkamo dalies prievolės įvykdymo nereiškė, neteikė ieškovui pretenzijų dėl lėšų paskirstymo eiliškumo. Be to, tiek delspinigiai, tiek palūkanos jau yra sumokėti, taigi toks reikalavimas teismui nebegali būti reiškiamas prieštaravimų forma. LR CK 6.54 str. nustatyta įmokų paskirstymo tvarka ir nurodyta, kad pirmiausia gautos lėšos skiriamos išlaidoms, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, po to palūkanoms, netesyboms ir tik paskiausiai pagrindinei prievolei vykdyti. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovas teisingai paskirstė iš parduoti įkeisto turto gautas lėšas.

Prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo atsakovė teigė, kad kreditas buvo panaudotas ne šeimos interesams, t. y. ne žemės sklypo infrastruktūrai gerinti, dėl to atsakovė neatsako pagal neįvykdytas prievoles. Ši nuostata nepagrįsta. Kaip jau buvo konstatuota, atsakovei buvo žinoma ir ji sutiko, kad jos sutuoktiniui V. M. būtų suteiktas kreditas. Tokiu sutikimu ji išreiškė savo valią, kad tuo atveju, jeigu sutuoktinis nevykdys savo prievolės ar vykdys ją netinkamai jį atsakys tokia pačia apimtimi (LR CK 3.109 str.). Tai, kad kreditas buvo panaudotas ne pagal paskirtį, numatytą kredito sutartyje, nešalina atsakovės, kaip solidarios skolininkės, atsakomybės. 2006-03-20 kredito sutarties 3.2.4. punkte numatyta kredito gavėjo pareiga kreditą panaudoti pagal paskirtį. Šioje sutartyje nėra nustatyta pareiga bankui tikrinti, ar kreditas naudojamas pagal paskirtį. Taigi dėl kredito panaudojimo aplinkybių yra trečiojo asmens, bet ne ieškovo kaltė.

Prieštaravimuose nurodoma ir tai, kad bankas taip pat kaltas dėl kilusių pasekmių, nes tinkamai neįvertino skolininkų turtinės padėties, be to, žinojo, kad kreditas naudojamas ne šeimos interesams, nes trečiasis asmuo lėšas pervedinėjo UAB „Pakuočių fabrikas“. Ši atsakovės nuostata nepagrįsta. Ieškovas, suteikdamas kreditą, įvertino atsakovės ir trečiojo asmens turtinę padėtį, įvertino trečiojo asmens pateiktą verslo planą ir įsipareigojimus vystyti žemės sklypo infrastruktūrą, dėl ko kredito suteikimas trečiajam asmeniui buvo pagrįstas bei teisėtas sandoris. Taip pat buvo atsižvelgtina į tai, kad abu sutuoktiniai gavo nuolatines pajamas, mėnesinė kredito grąžinimo suma buvo 200 Lt, be to, kredito grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas didelės vertės turtas, taigi negalima daryti išvados, kad bankas neįvertino kredito gavėjų turtinės padėties.

Atmestinas atsakovės teiginys ir dėl to, kad ieškovui buvo žinoma, jog kreditas naudojamas ne šeimos interesams, nes bankas lėšas pervesdavo ne V. M., o UAB „Pakuočių fabrikas“. Iš byloje pateiktų sąskaitų išklotinių matyti, kad bankas lėšas pervesdavo V. M. tiesiogiai (LR CPK 178 str.). Taigi dėl lėšų panaudojimo tretiesiems asmenims atsakomybė tenka kredito gavėjams.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievoles bankui (LR CK 6.873 str. 1, 2 d., 6.881 str. 2 d.). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkė atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turinti bendraskolė (CK 3. 109 str. 1 d. 5 p., 6.81 str.). Esant šioms aplinkybėms iš atsakovės ieškovui priteistina skola bei procesinės palūkanos (LR CK 6.874 str., 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu prašė atidėti sprendimo vykdymą 2 metams, nes jos sunki turtinė padėtis, ji nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimus bankui. LR CPK 284 str. 1 d. nustatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau šis procesinis institutas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai susidaro itin nepalankios aplinkybės tokį sprendimą įvykdyti. Be to, turi būti vertinami ir priešingos šalies interesai, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (LR CK 1.2 str.). svarbu nustatyti, ar atidėjus sprendimo vykdymą bus užtikrintas jo įvykdymas suėjus atidėjimo terminui. Atsakovė O. M. nepateikė teismui įrodymų, kad atidėjus teismo sprendimo vykdymą 2 metams, ji galės jį įvykdyti suėjus šiam terminui, nepateikė įrodymų, kad po 2 dvejų metų jos turtinė padėtis pasikeis ir po 2 metų jį sprendimą įvykdyti galės. Priešingai, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį tikėtina, kad po dvejų metų sprendimo įvykdymas taps dar sudėtingesnis, o tokiu atveju nepagrįstai būtų pažeisti ir ieškovo interesai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-26 preliminarusis sprendimas, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteista 155 723,14 Lt skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (155 723,14 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-12-06 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2 057 Lt žyminio mokesčio, paliktinas nepakeistas ir tuo priimtinas galutinis teismo sprendimas šioje byloje (LR CPK 430 str. 6 d. 1 p., 8 d.).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistina 300 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (LR CPK 98 str.).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-07 nutartimi ieškovo reikalavimui užtikrinti, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 428 straipsniu, teismas

n u sprendžia:

palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-19 preliminarųjį sprendimą, kuriuo ieškovo AB Šiaulių banko ieškinys tenkintas visiškai ir ieškovui iš atsakovės O. M. priteista 155 723,14 Lt skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (155 723,14 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-12-06 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2 057 Lt žyminio mokesčio ieškovui AB Šiaulių bankas.

Priteisti ieškovui AB Šiaulių bankas iš atsakovės O. M. 300 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-07 nutartimi, palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui.