Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškimu (b.l.3-6) pareiškėjas nurodo, kad 1977 metais buvo sudaryta santuoką tarp pareiškėjo tėvų: Jono, J. J. ir M. (J.) Onos. J. J. ir O. J. santuokoje 1979 m. vasario mėn. 24 d. gimė pareiškėjas Juška J. J.. 1988 metais santuoka tarp pareiškėjo tėvų buvo nutraukta. 2003 metais liepos mėn. 27 d. pareiškėjo tėvas J. J. mirė. Tai, kad pareiškėjas yra vienintelis mirusiojo sūnus, liudija 2015-02-10 Gyventojų registro tarnybos pažyma Nr. 4VA-306. Pareiškėjo tėvas nepaliko jokio testamento. Apte tai liudija 2015-01-28 C. H. įstaigos Testamentų registro išrašas Nr. B34-469(15). Po tėvo mirties niekas nepriėmė palikimo ir paveldėjimo byla po J. J. mirties nepradėta. Apie tai liudija Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarės Č. B. išduotas 2015 m. sausio 27 d. liudijimas, notarinio registro Nr. 402. Pareiškėjo tėvas J. J. turėjo dar vieną sutuoktinę L. J., apie tai pažymėta notaro išduotame liudijime. Liudijime nurodyta, kad J. L. palikimo po tėvo mirties nepriėmė. Pareiškėjas kreipėsi į Šalčininkų rajono pirmą notaro biurą su prašymu priimti palikimą po tėvo mirties ir pradėti paveldėjimo bylą. Tačiau 2015 m. sausio 27 d. notaro Č. B. nutarimu pareiškėjui buvo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą. Nutarime pažymėta, kad mirusysis santuokos metu kartu su pirmąja žmona O. J. įsigyjo garažą, esantį Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., (duomenys neskelbtini). Remiantis VĮ "Registrų centras" Nekilnojamojo turto kadastro ir registro departamento informacinių paslaugų teikimo skyriaus 2015-01-30 duomenimis Nr. (1.7.4.) 2i-298, J. J. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturėjo. Tačiau tai įvyko dėl to, kad mirusysis nepasirūpino nekilnojamojo daikto įregistravimu. Remiantis 2015-02-02 VĮ "Regitra" pažyma Nr.(1.13)-24-462 mirusysis įregistruotų jo vardu kelių transporto priemonių mirties dienai neturėjo. Tai atitinka tikrovę, nes savo automobilį jis pardavė iki mirties dienos, apie ką jis pareiškėjui pats pranešė, nes jie su juo pastoviai bendravo. Tai, kad palikimo priėmimo objektas priklausė mirusiajam, iki santuokos nutraukimo su pareiškėjo motina, liudija 1980 m. birželio 10 d. kvitas prie kasos pajamų orderio Nr. 896598. Remiantis nurodytu kvitu, pareiškėjo tėvas sumokėjo už nekilnojamąjį daiktą, garažą, 700 rublių. Remiantis įsigaliojusiu 1970-01-01 LR Santuokos ir šeimos kodeksu turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Dėl to paveldimo turto dalis po pareiškėjo tėvo mirties sudaro 1/2 dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini) Rudaminos sen., Vilniaus r., garažų boksas Nr. 22. Kadangi niekas, išskyrus pareiškėją, nepriėmė palikimo po J. J. mirties, nei vienu įstatyme nustatytu būdu, tai pareiškėjas yra vienintelis teisėtas įpėdinis po tėvo mirties. Pareiškėjo tėvas po santuokos nutraukimo su pareiškėjo motina O. J. turėjo dar vieną sutuoktinę L. J.. Tačiau po J. J. mirties L. J. nepriėmė palikimo nei vienu įstatyme nustatytu būdu. Tai yra šiuo metu prarado teisę į palikimo priėmimą. Tai, kad pareiškėjas priėmė palikimą po tėvo mirties faktiškai pradėjęs turtą valdyti, patvirtina jo kreipimasis 2003 m. spalio mėnesyje į VĮ "Registrų centras" dėl Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos sudarymo. Laikotarpyje nuo 2003-10-08 iki 2003-10-10 buvo sudaryta paveldimo garažo bokso kadastrinių matavimų byla, ir nekilnojamajam turtui buvo suteiktas registro Nr. 10/27956, bylos Nr. 41-21440. Tačiau kadangi nebuvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, pareiškėjas negalėjo toliau sutvarkyti ir užregistruoti garažą nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Be to, tai, kad pareiškėjas priėmė palikimą, pradėjęs turtą faktiškai valdyti, liudija ir pažymą apie jo pastovius mokėjimus už elektros energiją garaže, kuriuo jis faktiškai naudojosi po tėvo mirties (ir iki tėvo mirties). Laikytina, kad įpėdinis faktiškai priėmė palikimą, kai jis pradėjo naudotis paveldimu turtu, ir tokiu būdu pareiškėjas įgijo paveldėtą turtą nuosavybėn, nes paveldimas yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų. Šis faktas yra įrodytas rašytiniais dokumentais, pridedamais prie pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, nors paveldėjimo teisės liudijimas nėra išimtas. Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą, tačiau CK 5.66 str., reglamentuojantis paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, nenumato palikimą priėmusio asmens pareigos prašyti palikimo atsiradimo vietos notarų biurą išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, kai palikimą priėmęs asmuo nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre, jis turi teisę paveldėtą turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė šiuo turtu disponuoti. Be teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pareiškėjas negali pilnai priimti ir sutvarkyti notaro kontoroje dokumentus dėl palikimo priėmimo ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o nuo to priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) 444 str. 2 d. 8 p., 445-446 str., CK 5.50, 5.51str. teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

Pareiškėjos pareiškimo reikalavimą palaikė pareiškime nurodytais pagrindais. Papildomai paaiškino, kad palikėją-tėvą J. J.- po pastorojo mirties palaidojo, kad tėvo asmeninius, namų apyvokos daiktus po tėvo mirties pasidalijo su suint. asmeniu L. J. su kuria pareiškėjo tėvas gyveno santuokoje iki mirties, kad garažu, esančiu Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Kalviškių k. garažų kooperatyve „Šilelis“, kurį santuokos metu su pareiškėjo motina suint.asmeniu O. J. pasistatė pareiškėjo tėvas palikėjas J. J., pareiškėjas naudojosi ir tėvui esant gyvam, ir toliau naudojosi šiuo garažu ir toliau mirus jo tėvui J. J..