- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- e2S-1001-755/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- V. V. V.
- Atsakovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- G. M., A. M., E. S., uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-1001-755/2017
Teisėja Janina Narkevičiūtė Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15717-2017-1
2017 m. gruodžio 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-22666-285/2017 pagal ieškovo V. V. V. ieškinį atsakovei D. M., tretiesiems asmenims G. M., A. M., E. S., uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. V. V. prašė: nutraukti jo santuoką su atsakove D. M. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant šalims turimas pavardes; pripažinti ieškovo asmeninėmis prievolėmis įsipareigojimus kreditoriams G. M., A. M., E. S., uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“; pripažinti, kad atsakovės turimos skolos ir įsipareigojimai kreditoriams, atsiradę iki santuokos nutraukimo, yra jos asmeninės prievolės; priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.
2. Nurodė, kad su atsakove susipažino ir susituokė būdami laisvės atėmimo vietose. Laisvėje kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Nurodė paskutinę jam žinomą atsakovės gyvenamąją vietą Lietuvoje, tačiau, kur šiuo metu gyvena atsakovė, nežino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir kartu su priedais grąžino ieškovui. Išaiškino, kad ieškinys yra teismingas Šiaulių miesto apylinkės teismui.
4. Teismas konstatavo, kad teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą šioje byloje negalimas, nes ieškovas nereiškia reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 30 straipsnio 4 dalis). Ieškovas pareiškimą teismui pateikė pažeisdamas teritorinio teismingumo taisykles. Nurodė, kad atsakovės gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys yra teismingas Šiaulių miesto apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas V. V. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir nustatyti, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo yra teismingas Kauno apylinkės teismui.
6. Nurodo, kad, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovės paskutinė žinoma gyvenamoji vieta buvo Šiauliuose, jis 2017 m. liepos 17 d. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, nustatęs, kad atsakovė yra išvykusi į užsienį, o ieškovas šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, tačiau yra gimęs Kaune, jam antrinė teisinė pagalba teikiama Kaune, dauguma trečiųjų asmenų gyvena Kaune, todėl darė išvadą, jog byla yra teisminga Kauno apylinkės teismui. Apelianto teigimu, sutikdamas su tokia teismo nutartimi, jis kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Kartu su ieškiniu pateikė ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį. Tačiau Kauno apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad Šiaulių apylinkės teismas jau buvo išsprendęs ieškinio teismingumo klausimą. Mano, jog teismas tokiu būdu pažeidė CPK 35 straipsnio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas pateikė ieškinį Kauno apylinkės teismui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje nėra keliami klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais, jų gyvenamosios vietos nustatymu ar išlaikymo priteisimu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra keliamas klausimas, susijęs su išlaikymo priteisimu nepilnamečiams vaikams, todėl ieškinys turėtų būti paduodamas pagal atsakovės gyvenamąją vietą.
9. Apeliantas nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas jau buvo išsprendęs ieškinio teismingumo klausimą, tačiau Kauno apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, į tai neatsižvelgė, tuo pačiu pažeidė CPK 35 straipsnį, kuriame numatyta, jog kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui šio Kodekso 34 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami. Su tokiu atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
10. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.
11. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, kuri reiškia, jog ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis). CPK 381 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad ieškiniai dėl santuokos nutraukimo pareiškiami apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Kaip matyti, ieškovas jam žinomą paskutinę atsakovės gyvenamąją vietą nurodė Šiauliuose. Todėl, byloje nereiškiant reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir pan., pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas pareiškimą teismui pateikė pažeisdamas teritorinio teismingumo taisykles, atitinkamai su ieškiniu turi kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą.
12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad alternatyvųjį teritorinį teismingumą lemia ieškinio dalykas, kuris nagrinėjamu atveju yra reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Civilinio proceso įstatyme įtvirtintas alternatyvaus teismingumo institutas taikomas tik tuo atveju, kai ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, t. y. tik tokiu atveju ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Tuo tarpu, kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia ieškinį tik dėl santuokos nutraukimo, tačiau nekelia jokių reikalavimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, todėl šiuo atveju alternatyvusis teritorinis teismingumas netaikytinas.
13. Ieškovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. priimtą nutartį, pažeidė ir CPK 35 straipsnio reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo atmetamas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog Kauno apylinkės teismo nagrinėjant ieškinio priėmimo klausimą nesaisto nurodyta ir kartu su ieškiniu pateikta Šiaulių apylinkės teismo nutartis, kuri nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Be to, CPK 35 straipsnio norma nagrinėjamu atveju netaikoma, nes ji nustato bylos priėmimo kitame teisme tvarką, t. y. perdavimą iš vieno teismo į kitą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju apelianto ieškinys net nėra priimtas.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė ieškinio teismingumo klausimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.