- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- I3-3965-283/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00082-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Pareiškėjas
- MB GRUNDALAS
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Grundalas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl nutarimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
mažoji bendrija „Grundalas“ (toliau – ir pareiškėja, ir MB „Grundalas“, ir Bendrija) administraciniam teismui paduotu skundu prašė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir Panevėžio skyrius) vyriausiojo specialisto, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2020 m. vasario 25 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J34-2/2020“ (toliau – ir Nutarimas) paskirtą 850 Eur baudą pakeisti įspėjimu. MB „Grundalas“ skunde nurodė, kad ekonominė sankcija paskirta, 2019 m. gruodžio 3 d. planinio patikrinimo metu nustačius, jog Bendrija savo ūkinei-komercinei veiklai naudojo vandenį iš požeminio artezinio gręžinio, priklausančio Panevėžio rajono savivaldybei. Pareiškėja nurodė, kad požeminis artezinis gręžinys 1994 m. gruodžio 15 d. panaudos sutartimi neribotam laikui patikėjimo teise buvo perduotas ūkininkams J. I. ir K. Ž.. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad MB „Grundalas“ nebuvo sudariusi sutarties dėl požeminio vandens gręžinio naudojimo su Panevėžio rajono savivaldybės administracija ar ūkininku K. Ž., požeminį vandenį naudojo žuvies perdirbimui, kitai ūkinei-komercinei veiklai, požeminio vandens artezinis gręžinys neaprobuotas, Bendrija neturėjo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Lietuvos geologijos tarnyba) išduoto leidimo naudoti vandenį. Pareiškėja paaiškino, kad vykdė išgaunamo vandens apskaitą, kas mėnesį fiksuodavo skaitiklių parodymus, 2015 m. liepos 7 d. - 2019 m. lapkričio 1 d. laiotarpiu sunaudojo 2 130 m³ požeminio vandens. MB „Grundalas nurodė, kad patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, paaiškino, jog pažeidimą padarė, nežinodama, jog požeminio vandens naudojimui yra reikalingas Lietuvos geologijos tarnybos išduotas leidimas ir išteklių ar ertmių naudojimo sutartis, apie minėtų dokumentų reikalingumą sužinojo, atlikus patikrinimą ir surašius patikrinimo aktą Nr. PA37-340. Pareiškėja tvirtino, kad po atlikto patikrinimo Bendrija nedelsdama kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją dėl leidimo naudoti požeminio vandens gręžinį. Atkreipė dėmesį, kad Bendrijoje patikrinimai buvo atliekami ne kartą, tačiau tokio pobūdžio pažeidimas niekada nebuvo nustatytas, todėl buvo įsitikinusi, jog Bendrija gręžinį savo ūkinėje veikloje naudojo teisėtai, laikydamasi įstatymų. Nurodė, kad skiriant 850 Eur ekonominę sankciją, nors ir buvo atsižvelgta į lengvinančias aplinkybes, tačiau nesivadovauta objektyvumo ir proporcingumo principais, t. y. neįvertinta, ar padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nėra laikytinas mažareikšmiu. Pabrėžė, kad naudotas vanduo buvo apskaitomas, Bendrija padarytą teisės aktų reikalavimų pažeidimą pašalins artimiausiu metu, kai su gręžinio savininke bus išspręstas klausimas dėl išteklių naudojimo sutarties, pažeidimu žala aplinkai nepadaryta, pažeidimas padarytas netyčiniais veiksmais, jis nėra susijęs su aplinkosauginių mokesčių nesumokėjimu (nedeklaravimu, neteisingu deklaravimu, taršos neapskaitymu, deklaravimo vėlavimu ar pan.). Pareiškėja vertino, kad nors pažeidimas ir yra trunkamasis, tačiau neigiamų pasekmių nesukėlė, todėl laikytinas smulkiu pažeidimu, nepadariusiu žalos konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms. MB „Grundalas“ tvirtino, kad, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą ir mažareikšmiškumą, Nutarimu paskirta 850 Eur dydžio ekonominė sankcija yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl neteisinga. Pareiškėja, remdamasi tuo, kad Bendrija nedelsiant ėmėsi veiksmų teisės pažeidimui pašalinti, teigė, kad juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo tyrimas turėjo būti nutrauktas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - Aplinkos apsaugos įstatymas) 124 straipsnio 3 dalyje numatyta ekonominė sankcija neskiriama, pareiškėjai turėjo būti pareikšta žodinė pastaba (b. l. 1-3).
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinko ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu prašė skundą tenkinti iš dalies.
Atsakovas nurodė, kad MB „Grundalas“ padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas išnagrinėjo ją išsamiai ir nešališkai, įvertino visas bylos aplinkybes, Nutarimu už padarytą pažeidimą pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 2 dalį paskyrė tinkamą ekonominę sankciją. Panevėžio skyrius neprieštaravo, kad būtų sumažintas MB „Grundalas“ paskirtos ekonominės sankcijos dydis. Atsakovas paaiškino, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau - Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcija) vyriausiasis specialistas, 2019 m. gruodžio 3 d. atlikęs MB „Grundalas“ planinį patikrinimą, nustatė, jog Bendrija vandenį išgauna iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijai priklausančio požeminio vandens gręžinio, kuris patikėjimo teise neribotam laikui perduotas ūkininkams J. I. ir K. Ž.. Teigė, kad Bendrija su gręžinio savininke Panevėžio rajono savivaldybe sutarties nebuvo sudariusi, požeminį vandenį išgavo ir naudojo ūkinei-komercinei veiklai, požeminio vandens artezinis gręžinys neaprobuotas, Bendrija neturėjo Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti požeminio vandens išteklius. Nurodė, kad per 2015 m. liepos 1 d.- 2019 m. lapkričio 1 d. laikotarpį Bendrija sunaudojo 2 130 m³ požeminio vandens. Tvirtino, kad Bendrijos padarytas pažeidimas nebuvo vertinamas kaip mažareikšmis, todėl pareiškėjai buvo surašytas Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas. Atsakovas pabrėžė, kad Bendrijai buvo paskirta minimali bauda. Atsižvelgęs į tai, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nenumato galimybės teismui, nagrinėjančiam skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją, paskirti įspėjimą, prašė vadovautis Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos duomenimis, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2020 m. vasario 25 d. nutarimu „ Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J34-2/2020“ MB „Grundalas“ už Aplinkos apsaugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą buvo paskirta 850 Eur dydžio ekonominė sankcija. Ekonominė sankcija MB „Grundalas“ paskirta už tai, kad 2019 m. gruodžio 3 d. planinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog jos Bendrija, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir sudarytos išteklių naudojimo sutarties, per 2015 m. liepos 1 d. - 2019 m. lapkričio 1 d. laikotarpį išgavo 2 130 m³ požeminio vandens, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau - Žemės gelmių įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 13 punkto reikalavimus.
Išanalizavus MB „Grundalas“ skundo turinį, daroma išvada, kad pareiškėja neginčijo Nutarimu konstatuotų teisės pažeidimo faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 2 dalį, skunde reikalavimo panaikinti Nutarimą kaip neteisėtą nekėlė, prašė paskirtą 850 Eur dydžio ekonominę sankciją pakeisti įspėjimu.
MB „Grundalas“ prašė jos padarytą pažeidimą pripažinti mažareikšmiu. Pagrįsdama tokį prašymą, Bendrija nurodė, kad pažeidimas turi formalų pobūdį, neigiamų pasekmių nesukėlė, žalos konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms (valstybės valdymo tvarkai, finansų sistemai ir pan.) nepadarė, pažeidimas padarytas netyčiniais veiksmais, jis nesusijęs su aplinkosauginių mokesčių nesumokėjimu (nedeklaravimu, neteisingu deklaravimu, taršos neapskaitymu, deklaravimo vėlavimu ar pan.).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalis mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą apibrėžia kaip teisės aktų reikalavimų pažeidimą, kuriuo padaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms yra labai nedidelė. To paties įstatymo 36⁹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai nurodomi priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens, kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose teisės aktuose.
Aplinkos apsaugos teisinių santykių srityje taikomų Kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-322 (toliau - ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 2 punkte pateiktas mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo apibrėžimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalį. Tvarkos aprašo 4 punkte nurodyta, kad pažeidimo nustatymo faktas ir aplinkybės, leidžiančios teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktą priskirti prie mažareikšmių pažeidimų, turi būti nurodytos patikrinimo akte, kuris surašomas pagal patvirtintas patikrinimo aktų formas; priskirdami pažeidimus mažareikšmiams, pareigūnai turi vadovautis šio Tvarkos aprašo nuostatomis, o taip pat Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, suteikiančiais pareigūnui diskrecijos teisę spręsti dėl galimybės konkrečius pažeidimus priskirti prie mažareikšmių. Kriterijai, pagal kuriuos teisės aktų reikalavimų pažeidimas gali būti priskiriamas prie mažareikšmių, tarp jų – ir tai, kad pažeidimas nesusijęs su aplinkosauginių mokesčių nesumokėjimu (nedeklaravimu, neteisingu deklaravimu, taršos neapskaitymu, deklaravimo vėlavimu ar pan.), išvardinti Tvarkos aprašo 8 punkte.
Nutarime, remiantis Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. gruodžio 3 d. parengtu Patikrinimo aktu Nr. PA37-30, konstatuota, kad MB „Grundalas“ savo ūkinei veiklai požeminio vandens gręžinį, priklausantį Panevėžio rajono savivaldybei, be Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir be sutarties su požeminio vandens gręžiniu savininku, naudojo nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. ir per šį laikotarpį išgavo 2 130 m³ vandens. Teismo vertinimu, atsižvelgus į laikotarpio trukmę ir išgautų išteklių kiekį, nėra pagrindo padaryto Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pažeidimo vertinti kaip trumpalaikio ir nežymaus.
Žemesnės instancijos teismas
Pažeidimo nustatymo metu galiojusio Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies redakcija buvo išdėstyta 2014 m. birželio 19 d. priimto Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-960 1 straipsnyje. Nurodytas įstatymas Nr. XII-960 įsigaliojo 2014 m. liepos 1 d. Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Teismo vertinimu, MB “Grundalas”, kaip ūkio subjektas, savo ūkinėje veikloje naudojantis požeminį vandenį, privalėjo elgtis atsakingai, būti susipažinęs su vandens, kaip žemės gelmių išteklių, naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais ir turėjo pareigą organizuoti savo veiklą taip, kad būtų užtikrintas jam taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis.
Be to, pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 straipsnio 2 punktą, požeminis vanduo yra šiuo įstatymu nustatyto mokesčio objektas, o šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Taigi, pareiškėjos įvykdytas teisės pažeidimas yra susijęs su aplinkosauginių mokesčių nesumokėjimu.
Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes sprendžia, jog Panevėžio skyrius pagrįstai MB „Grundalas“ padaryto pažeidimą nepripažino kaip mažareikšmio ir nenutraukė bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo.
Teismas, išanalizavęs Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio, reglamentuojančio teismo kompetenciją, turinį, sprendžia, kad įstatymų leidėjas šiame įstatyme aiškiai nustatė, jog teismas, nagrinėjantis skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją, turi teisę skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Įstatymų leidėjas suteikė teismui, skiriant mažesnę baudą, negu šio įstatymo statyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, teisę atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei pareigą vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Taigi, pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio prasmę, teismui nėra suteikta teisė apskritai netaikyti ekonominės sankcijos arba taikyti ne baudą, o kitokio pobūdžio sankciją.
Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 1 000 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 10 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo 850 Eur iki vieno 1400 Eur.
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už padarytą Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą skirti MB „Grundalas“ mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teisminėje praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr., pvz., 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad, bylos duomenimis, pareiškėjai sankcija už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą taikoma pirmą kartą, pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors 2015 m. liepos 1 d. - 2019 m. lapkričio 1 d. laikotarpiu pareiškėja išgavo ir naudojo požeminį vandenį, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir sudarytos išteklių naudojimo sutarties, tačiau vykdė paimamo vandens apskaitą pagal skaitiklio rodmenis, teisės aktų pažeidimo bylos proceso metu bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas Bendrijai paskirti švelnesnę, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 2 dalyje, baudą.
Remiantis tuo, kas nurodyta, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daroma išvada, kad MB „Grundalas“ paskirtos 850 Eur dydžio ekonominės sankcijos taikymas pažeistų proporcingumo bei teisingumo principus, tokia sankcija būtų neadekvati Bendrijos padarytam teisės pažeidimui, todėl neteisinga. Nustatydamas ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendžia, kad visgi jos išraiška piniginių lėšų suma turi būti pakankamai svari ir privalo daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims.
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjai MB „Grundalas“ skiriama 400 Eur dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2020 m. vasario 25 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J34-2/2020“ ir paskirti mažajai bendrijai „Grundalas“ 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.