- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-01
- Bylos Nr.
- 1-1031-408/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- A. M., R. N.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, kaltinamajam V. M., nukentėjusioms A. M., R. N., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, lietuvis, LR pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), staliumi, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 2014-11-26 Kauno m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. – laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. M. 2015-12-25 apie 19 val. 00 min., namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę A. M., tai yra ne mažiau vieną kartą įspirdamas jai į veidą, padarė jai poodinę kraujosruvą dešiniame žande ir apatinio žandikaulio kairės pusės kaklelio lūžį, taip mušdamas nukentėjusiajai A. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3p.
Be to, jis 2015-12-25 apie 19 val. 15 min. namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, smurtavo prieš savo šeimos narį – uošvienę R. N., tai yra vieną kartą suduodamas ranka jai į veidą bei vieną kartą medine lazda trenkdamas jai į galvą, padarė jai kraujosruvą galvos kairėje plaukuotoje dalyje, nubrozdinimą veido kairėje, kraujosruvą kairiame dilbyje, taip mušdamas nukentėjusiajai R. N. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.
Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino. Jis paaiškino, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio. 2015-12-25 namuose, (duomenys neskelbtini) su šeima šventė Kalėdas. Vartojo alkoholį kartu su žmona A. M.. Jau vakare apie 17 val. prie jų prisijungė kaimynai E. su savo žmona, toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 19 val. jam paskambino jo sesuo, su ja bendravo telefonu. Vėliau telefoną perdavė pakalbėti A. M.. Joms bekalbant jis paprašė, kad jos baigtų pokalbį, tačiau A. M. pokalbio baigti nenorėjo. Dėl to, apie 19 val. 30 min., tarp jo ir A. M. kilo žodinis konfliktas. Ji pradėjo jį moralizuoti, prašė kad eitų miegoti, tačiau jis jos neklausė. Jiems dviese būnant buto koridoriuje jis žmonai vieną kartą spyrė ir pataikė į galvos sritį. Tuomet kilo triukšmas namuose, A. M. pradėjo rėkti ir pasiėmusi lazdą trenkė jam kelis kartus į įvairias kūno vietas. Jų konfliktą išgirdo sūnus A. M. , kuris buvo kitame kambaryje. Pamatęs kas vyksta, sūnus jį sulaikė ir gynė mamą. Jis su sūnumi šiek tiek susistumdė. Tuo metu kai jis koridoriuje stumdėsi su A. M., į namus, pavedžiojusi šuniuką, grįžo uošvienė R. N.. Pamačiusi, jog jis stumdosi su A. M., puolė juos skirti. Tada jis ranka trenkė uošvei per veidą ir ištraukęs iš žmonai iš rankų medinę lazdą trenkė vieną kartą uošvienei per galvą. Tuomet visas chaosas baigėsi, nes atvažiavo policija ir greitoji. Po įvykio jis atsiprašė tiek uošvienės, tiek žmonos ir vaikų, su visais susitaikė, jie jam atleido, toliau gyvena visi kartu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais LR BPK 291 str. 2 d. nustatyta tvarka, LR BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Iš nukentėjusiosios A. M. parodymų matyti, kad 2015-12-25 ryte, visa šeima susėdo prie šventinio stalo, išsidalino dovanas. Po to ji su vyru pradėjo truputį išgėrinėti, jos mama negėrė. Apie 17 val. pas juos atėjo kaimynai R., kurie gyvena toje pačioje laiptinėje. Visi gėrė alkoholinius gėrimus, smagiai bendravo. Vienu metu vyrui paskambino sesuo, su kuria jis nelabai sutaria. Po pokalbio vyro nuotaika sugedo. Po to skambučio jie susiginčijo, nes ji dar norėjo pašnekėti su jo seserimi, o jis primygtinai prašė baigti pokalbį. Apie 19 val. 30 min. tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jai einant link svetainės jis bandė jai spirti, bet jis nepataikė. Tuomet ji jam pradėjo moralizuoti, prašė, kad eitų miegoti. Tuomet jis dar kartą spyrė jai į veidą. Ji labai supyko ir norėdama apsiginti pasiėmė medinę lazdą ir sudavė jam į įvairias kūno vietas. Triukšmą išgirdęs sūnus A. M. atbėgo jų raminti, suėmė tėvą už pečių ir laikė. Tuo metu iš lauko grįžo jos motina R. N.. Pamačiusi, kad sūnus A. M. stumdosi su tėvu ji puolė juos skirti. Kaip V. M. trenkė jos motinai ji nematė. Tada visos muštynės baigėsi, V. M. nuėjo į vonią praustis. Kas iškvietė policiją ji nežino. Atvykusi greitoji pagalba ją išvežė į priimamąjį, kur jai konstatavo žandikaulio lūžį. Po įvykio su V. M. susitaikė tiek ji, tiek jos mama ir sūnus A. M.. V. M. atsiprašė visų dėl tokio savo elgesio. Jis gailisi, pripažįsta savo kaltę. Jie jam atleido, toliau gyvena kartu (b.l. 35-38).
Iš nukentėjusios R. N. parodymų matyti, kad 2015-12-25 dukra su vyru vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau prie jų prisijungė jų kaimynai iš ketvirto aukšto. Visi smagiai sėdėjo, dar ji pagrojo su armonika. Apie 19 val. ji išvedė šuniuką į lauką. Prieš jai vedant šunį, niekas namuose nekonfliktavo. Kai grįžo su šuniuku iš lauko, prie stalo niekas nesėdėjo. Pamatė, kad dukra sėdi kambaryje susiėmusi už žando. Anūkas A. M. su V. M. buvo susikibę, jie stumdėsi. Ji labai išsigando ir puolė skirti juos. Ji sugriebė žentui už marškinėlių ir bandė jį nutraukti nuo anūko, dėl ko žentui plyšo marškinėliai. Tada žentas atsisuko į ją ir ranka trenkė jai į veidą. Po to, jis užsimojo kočelu, kurį turėjo rankoje. Ji pakėlė rankas ir uždengė galvą, tam kad apsisaugoti. Žentas vieną kartą su lazda sudavė jai į galvą. Tada viskas pasibaigė. Policiją iškvietė dukra ir anūkas. Po įvykio žentas V. M. jos atsiprašė, ji jam atleido. Civilinio ieškinio dėl įvykusio įvykio nereiškia, pretenzijų neturi. Mano, kad konflikto priežastis buvo per daug alkoholio (b.l. 30-32).
Iš liudytojo A. M. parodymų matyti, kad 2015-12-25 apie 18.30 val. jam besėdint prie kompiuterio, išgirdo triukšmą, nes labai jau garsiai rėkavo, suprato, kad kažkas atsitiko. Tada išėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Koridoriuje, pamatė, kaip mama su tėčiu stumdosi, pastebėjo, kad mama rankoje turėjo kažką panašaus į kočėlą. Suduotų smūgių nematė. Jis iškart puolė skirti mamą su tėčiu. Visų pirma iš mamos rankų paėmė kočėlą ir jį kažkur numetė toliau. Tada bandė tėvus išskirti. Mama iškart atsitraukė, o tėtis vis dar puolė mama. Jis stūmė tėvą nuo mamos, vienas kitą laikė už pečių. Kol tėtis buvo jį suėmęs, močiutė su šuniu grįžo iš lauko. Ji bandė atitraukti juos vieną nuo kito, tada jis iškart atsitraukė. Kai tėtis trenkė močiutei jis nematė. Abu tėvai buvo išgėrę, jautėsi alkoholio kvapas (b.l. 56-62).
Iš liudytojos D. R. parodymų matyti, kad 2015-12-25 apie 18 val. 00 min. ji užėjo pas kaimynus A. M. ir V. M.. Jai užėjus kaimynai pasiūlė prisėsti kartu prie kalėdinio stalo. Maždaug 19 val. 15 min. V. M., netaręs nė žodžio, atsistojo ir spyrė savo žmonai A. M. į galvą. Tuomet kilo konfliktas, tiksliai šio momento nepamena. Netrukus iš savo kambario atėjo jų sūnus A. M., kuris paklausė, ar tėtis mušė mamą, tuomet V. M. užsipuolė sūnų A. M.. Toliau buvo didelis sujudimas, jos vyras E. norėjo juos išskirti. Tuomet pamatė, kaip V. M. nubėgo į virtuvę kažko ieškoti. Ji tai pamačiusi, pasiėmė vyrą ir dukrą parvedė juos į namus, tada grįžo atgal pasiėmė B., nes bijojo ją ten palikti. Įvykio dalies, kai galimai buvo sužalota A. M. mama, ji nematė (b.l. 53-55).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G3542/2015(02) matyti, kad R. N. nustatyta kraujosruva galvos kairėje plaukuotoje dalyje, nubrozdinimas veido kairėje, kraujosruva kairiame dilbyje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.64).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G445/2016(02) matyti, kad A. M. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame žande ir apatinio žandikaulio kairės pusės kaklelio lūžimas. A. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b.l. 73).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini), Kaune. Buto virtuvėje, ant stalo matosi maistas ir peiliai. Prie kėdės ant grindų guli medinė lazda, ant kurios matosi galimai kraujo pėdsakai. Virtuvėje ant spintelės, šaldytuvo bei ant sienos kabančio veidrodžio matosi galimai kraujo pėdsakai. Kambaryje ant sienos, ant kilimo, šlepečių, ant kėdės matosi galimai kraujo pėdsakai. Ant lovos rasta kraujuota medžiaginė nosinė. Antrame kambaryje ant kėdės rastas ir paimtas pilkos spalvos megztinis su galimais kraujo pėdsakais. Apžiūros metu, paimta medžiaginė nosinė, peilis, medinė lazda ir megztinis (b.l. 12-18).
Iš daikto apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2015-12-25 įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo paimti daiktai: nosinė, peilis, medinė lazda ir megztinis. Paimta nosinė yra kvadrato formos baltos spalvos, ant kurios matyti rusvos spalvos dėmės. Paimtas peilis yra 33 cm ilgio, su plastikine raudonos su baltu spalvos. Peilio geležtė raudonos su baltu spalvos, ant kurio nupieštos snaigės, eglutės. Paimtas megztinis yra moteriškas, šviesiai pilkos spalvos su ilgomis rankovėmis. Ant megztinio priekio matyti užrašai juodomis raidėmis“ „#DEFEND“, „23“, po šiais užrašais matyti penkios juodos spalvos žvaigždutės. Ant abiejų megztinio rankovių matyti rusvos spalvos dėmės. Paimta lazda yra šviesiai rudos spalvos, medinė, jos ilgis 56 cm, ant lazdos matyti rusvos spalvos dėmės (b.l. 74-77).
Daikto ( garso įrašo) apžiūros protokole nurodyta, kad iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus buvo gauta 2015-12-25 d. 19.23 val. centro informacinėje sistemoje užfiksuoto skambučio garso įrašo kopija. Iš įrašo stenogramos matyti, kad į BPC skambino A. M., centro darbuotojai paklausus „...kas atsitiko“, ji atsako: „atsistojo ir spyrė man 22 metai pragyvenę, o vyras man...“ „įspyrė“ (b.l.84-86).
Kauno apskr. VPK PR mobilaus būrio vyr. patrulio M. S. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nurodyta, kad 2015-12-25 apie 19 val. 30 min. iš Kauno AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja konfliktuoja su vyru, jis jai įspyrė. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė A. M. gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune. Nustatyta, kad namuose tarp žmonos ir vyro kilo konfliktas, kurio metu vyras smurtavo prieš savo žmoną ir uošvienę. Vyras naudojo fizinį smurtą, t. y. žmonai trenkė kumščiu į veidą ir iš kojos įspyrė į pilvą. Tada uošvienė puolė ginti savo dukters, vyras, paėmęs beisbolo lazdą, trenkė uošvienei su lazda į galvą ir į nosį. Moterys buvo susijaudinusios, verkė, ant drabužių matėsi kraujo dėmės. Smurtą patyrusi A. M. paaiškino, kad smurtas pasireiškė fiziniu smurtu, t. y. sudavė į veidą. Dėl girtumo moteris daugiau nieko paaiškinti negalėjo. Nukentėjusioji R. N. paaiškino, kad dukters vyras su lazda trenkė jai į galvą ir į nosį, daugiau paaiškinti nieko negalėjo. Smurtu įtariamas vyras taip pat buvo sužalotas, jam prakirsta galva. Jis paaiškino, jog jam galvą prakirto sūnus. Taip pat įvykio vietoje buvo bendrauta su sūnumi, kuris paaiškino, kad būdamas kambaryje, jis išgirdo kaip tėvas smurtauja prieš mamą ir močiutę. Jis atėjo į kambarį, kur tėvas mušė mamą ir močiutę. Pamatęs, kad mama ir močiutė sumuštos, verkia ir tėvas toliau muša jas, jaunuolis puolė jas ginti. Uošvienei R. N. buvo trenkta su lazda į galvą ir į nosį. A. M. trenkta į veido sritį ( b.l. 19-25).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr.9057 nurodyta, kad 2015-12-25d. 22.21 val. V. M. buvo nustatytas 0.95 promilių girtumas (b.l. 103).
Pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį.
Pagal LR BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Mušimu ar kitokiu smurtavimu laikomas yra vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti jam fizinį skausmą (smogimas ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant ir pan.). Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir šis nusikaltimas padaromas gali būti tik tyčia (tiesiogine ir netiesiogine).
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veikos atitinka LR BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d. numatytų nusikaltimų požymius.
Kaltinamasis V. M. teistas (b.l. 95-101), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 90), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus priėmimo skyriuje neregistruotas (b.l. 92).
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta LR BK 60 str. 1 d. 9 p. tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
LR BK 61 str. nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Atsižvelgiant į kaltinamojo V. M. asmenybę, į tai, kad jis anksčiau teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, jog išvadų nepadarė, jam už padarytas nusikaltimas veikas skirtina straipsnių sankcijoje numatytos bausmių rūšys – laisvės atėmimas bei areštas.
Paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas).
LR BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys: 2K-149/2011, 2K-488/2013).
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai V. M. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad nors V. M. nusikalto būdamas teistas, tačiau nagrinėjamu atveju jis padarė nusikaltimas veikas tarpusavio ginčo metu, be to, pati nukentėjusioji A. M. buvo vartojusi alkoholį, o sunkių ir negrįžtamų pasekmių dėl nukentėjusioms padarytų sužalojimų nekilo. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. dabartiniu metu gyvena su šeima, kurią padeda išlaikyti. Seka išvada, kad jam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, jo šeimai būdų daug sudėtingiau gyventi, rūpintis ir išlaikyti vaikus. Iš to seka išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai V. M. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, nuteistojo atžvilgiu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtinas.
LR BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, skirtinos BK 75 str. 2 d. 6, 8 p. numatytos pareigos, kurios, teismo nuomone, darys V. M. elgesiui teigiamą įtaką.
Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina.
Daiktinis įrodymas – sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303-308 str., teismas
nusprendžia:
V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d. ir nuteisti jį:
pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;
pagal LR BK 140 str. 2 d. – areštu 60 (šešiasdešimties) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., šias bausmes iš dalies sudėti, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad kaltinamajam paskirta bausmė yra 1 (vieni) metai laisvės atėmimo.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką – nuo 2015-12-25 iki - 2015-12-27 d.
Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programose, be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Daiktinį įrodymą – šviesią medinę lazdą , saugomą Kauno apskrities VPK Kauno m. VOS VOP ( kvitas B, 2016-03-18, Serija BBB Nr. 0050889), nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.