Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-10-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-626-188/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-30
Bylos Nr.
A2.6.-626-188/2014
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00520-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramyna Šidlauskienė
Pažeidėjas
Ž. K.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr.A2.6.-626-938/2014
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00520-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 39.3; 45.4.4.; 45.4.5; 52.3. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. spalio 30 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė, sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, Rasai Burbienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam Ž. K., išaiškinusi Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. numatytas jo teises, teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, kaltinamas administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 d., 130 straipsnio 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. 2014 m. gegužės 2 d. apie 20 val. 30 min. Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., kelio Šėta-Okainiai-Truskava 9 km. vairavo automobilį VOLKSWAGEN GOLF, v.n. (duomenys neskelbtini), neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kelio vingyje nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą juostą, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kairėje kelio pusėje buvusius atitvarus, dėl ko juos apgadino, apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Šalies argumentai

Ž. K. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad 2014 m. gegužės 2 d. automobilį vairavo ne jis, o M. J.. Tą dieną paskambinęs M. J., paprašė parvežti jį namo iš (duomenys neskelbtini) kaimo, nes buvo išgėręs ir dvi paras nemiegojęs. Atsisėdęs į automobilį, iš karto užmigo, kai prabudo, pamatė, kad automobilis apsisukęs į priešingą pusę. Avarija įvyko pravažiavus 3-4 km, nes sprogo priekinio rato padanga. M. J. nuėjo namo į (duomenys neskelbtini) kaimą, jis jį pats išvarė, kad jam nebūtų nemalonumų, o jis pats sustabdė pravažiuojantį vilkiką, kurio vairuotojas ir kartu važiavęs vaikinas padėjo jam nutempti automobilį į (duomenys neskelbtini) kaimą prie V. P. kiemo, į kurį automobilį įstūmė kartu su kaimo vaikais. V. P. sutiko, kad jis automobilį paliktų jos kieme. Ar jai sakė, kas vairavo, neatsimena. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, nes ne pats vairavo. Po eismo įvykio su M. J. bendravo, bet apie įvykį nekalbėjo. Automobilis VOLKSWAGEN GOLF, v.n. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas kito asmens vardu, priklauso jam, kadangi buvo sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nespėjo automobilio perregistruoti savo vardu. Po įvykio negrįžo namo 3-4 paras, nes buvo susipykęs su sugyventine. Grįžęs namo nei vieno šaukimo atvykti į policiją asmeniškai negavo, sugyventinė šaukimų jam neperdavė.

Motyvuojamoji dalis

Nors Ž. K. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodoma byloje esančiais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais.

Liudytoja V. P. paaiškino, kad 2014 m. gegužės 2 d. Ž. K. atėjo pas ją ir paprašė leisti palikti automobilį jos namo, esančio (duomenys neskelbtini) k., kieme. Patvirtino paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad Ž. K. jai pasakojo, jog vairuodamas automobilį užmigo, dėl to sukėlė eismo įvykį, apgadino savo automobilį ir atitvarą prie (duomenys neskelbtini) kapinaičių.

Liudytojas - Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Patrulių būrio vyr. patrulis V. B. paaiškino, kad 2014 m. gegužės 3 d. pirmoje dienos pusėje buvo gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. padarytą eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kelio atitvaras. Nuvykus į įvykio vietą, ten buvo (duomenys neskelbtini) seniūnas V. Z., kuris jam paaiškino, kad naktį buvo eismo įvykis, kurio metu automobilis VW Golf apgadino kelio atitvarą. V. Z. nurodė, kad minėtas automobilis yra pasišalinęs ir stovi (duomenys neskelbtini) k., nuosavo namo kieme. Buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, nufotografuota, nubraižyta schema. Įvykio vietoje buvo rasta automobilio VOLKSWAGEN GOLF detalių, jos buvo tamsios spalvos. Baigę darbą įvykio vietoje jie nuvyko į (duomenys neskelbtini) k., kur V. P. namo kieme rado apgadintą automobilį VOLKSWAGEN GOLF, v.n. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo nebuvo. V. P. paaiškino, kad automobilį į kiemą atvilko Ž. K.. V. P. nurodė, kad jai būnant namuose, atėjo Ž. K. ir paprašė palaikyti jo automobilį, kurį jis apgadino eismo įvykio metu. Šį pokalbį girdėjo jo kolega V. B. ir seniūnas V. Z.. V. P. paaiškinime patvirtino, jog Ž. K. jai sakė, kad atsitrenkė į atitvarus prie kapinaičių, prašė jos į teismą nekviesti, nurodydama jog bijo Ž. K.. Ant rasto automobilio VOLKSWAGEN GOLF esantys apgadinimai atitiko apgadinto kelio atitvaro aukštį. Pagal valstybinius numerius nustatė kam priklauso tas automobilis.

Liudytojas Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Patrulių būrio vyresn. patrulis V. B. paaiškino, kad 2014 m. gegužės 2 d. naktį įvykusį eismo įvykį pradėjo tirti dirbdamas rytinėje pamainoje. Įvykio metu buvo apgadintas kelio atitvaras, esantis prie kapinaičių, automobilio įvykio vietoje nebuvo. Policijos ekipažui būnant įvykio vietoje, atvažiavo seniūnas Z., kuris nurodė, kur stovi iš eismo įvykio vietos nuvažiavęs automobilis. (duomenys neskelbtini) kaime, V. P. nuosavo namo kieme rado apgadintą automobilį VOLKSWAGEN GOLF, v.n. (duomenys neskelbtini), jo apgadinimai atitiko atitvarų apgadinimus. V. P. nelabai noriai nurodė, kad automobilį jos kieme paliko Ž. K., kuris sakė, kad automobilis yra po eismo įvykio, prašė jį kurį laiką palaikyti kieme. Automobilis VOLKSWAGEN GOLF, v.n. (duomenys neskelbtini), buvo nutemptas į saugojimo aikštelę.

Liudytojas V. Z., (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas, paaiškino, kad 2014 m. gegužės 2 d. jam paskambinę gyventojai pranešė, kad kelyje Šėta- Truskava, prie (duomenys neskelbtini) kaimo kapinaičių sugadintas kelio atitvaras. Jam nuvykus į įvykio vietą, atvyko policijos ekipažas. Telefonu gyventojai jam nurodė, kad iš įvykio vietos nuvažiavęs automobilis stovi V. P. kieme. V. P. pasakė, kad automobilį jos kieme paliko Ž. K.. Iš automobilio apgadinimų ir įvykio vietoje rastų šukių matėsi, kad tai yra tas pats automobilis, kuris atsitrenkė į atitvarą.

Ž. K. kaltė padarius teisės pažeidimus visiškai įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.1), policijos pareigūnų V. B. ir V. B. tarnybiniais pranešimais (b.l.2-3), policijos pareigūno V. B. tarnybine ataskaita (b.l.4), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad eismo įvykio vieta yra kelio Šėtai- Okainiai-Truskava 9 km., schemoje pažymėta, kad automobilio vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos (b.l.5), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l.6), automobilio po eismo įvykio ir eismo įvykio vietos nuotraukomis (b.l.7-9), V. P. paaiškinimu (b.l.11), VĮ „Kauno regiono keliai“ Kėdainių kelių tarnybos atliktų darbų aktu ir atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimui pažyma (b.l.13-14), kita pateikta medžiaga.

Ž. K. teiginius, kad jokio eismo įvykio jis nepadarė, nes automobilį vairavo ne jis, paneigia byloje ištirtų įrodymų visuma. Administracinio teisės pažeidimo protokole, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad įvykio vieta yra Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., kelio Šėta-Okainiai-Truskava 9-ame kilometre (b.l.1). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. K. neginčija, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku buvo įvykio vietoje, nurodė, kad iš įvykio vietos jam priklausantį apgadintą automobilį į V. P. namo kiemą atvilko jis. Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūno V. B. tarnybinė ataskaita patvirtina, kad buvo atliekamas tyrimas pagal tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio, įvykusio 2014-05-02 apie 20.30 val. Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., kelio Šėta-Okainiai-Truskava 9 kilometre, kurio metu Ž. K. vairavo automobilį neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kelio vingyje nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą juostą, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kairėje kelio pusėje buvusius atitvarus, dėl ko juos apgadino, apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iš policijos pareigūnų V. B. ir V. B. tarnybinių pranešimų, V. B. tarnybinės ataskaitos ir V. P. paaiškinimo, kurį ji pilnai patvirtino teismo posėdyje, matyti, kad automobilį VOLKSWAGEN GOLF, v.n. (duomenys neskelbtini), vairavo Ž. K.. Policijos pareigūnų V. B. ir V. B. teismo posėdyje nurodytos aplinkybės sutampa tarpusavyje, atitinka ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Liudytojas V. Z. parodė, jog ant automobilio, stovinčio nurodytame kieme, tikrai yra apgadinimai, kurie galėjo atsirasti tokio eismo įvykio metu. Liudytoja V. P. teismo posėdžio metu patvirtino paaiškinime nurodytas aplinkybės, jog Ž. K. jai pasakojo, kad vairuodamas užmigo, dėl to sukėlė eismo įvykį, apgadino savo automobilį ir kelio atitvarus prie (duomenys neskelbtini) kapinaičių. Ž. K. duotus parodymus, kad automobilį vairavo jo draugas M. J., teismas vertina kritiškai, kaip jo siekimą išvengti administracinės atsakomybės, atsižvelgiant ir į tai, kad jo parodymai dėl nevairavimo fakto nurodytu laiku ir vietoje prieštarauja byloje surinktų kitų įrodymų visumai.

Aptarti įrodymai, įvertinus juos visumoje, leidžia daryti išvadą, kad byloje įrodyta, jog Ž. K., vairuodamas transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti kelio atitvarai, t. y. padaryta žala kitų asmenų turtui. Iš Valstybės įmonės Kėdainių kelių tarnybos atliktų darbų akto ir atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimui pažymos matyti, kad dėl eismo įvykio metu sugadintų kelio atitvarų įmonei padaryta 2712,14 Lt žala (b.l.14). Surašant Ž. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą, jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 3 d., t.y. jis buvo kaltinamas, kad eismo įvykį sukėlė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Ž. K. neneigia, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo neblaivumą. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-08-07 nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009, 2012-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. N261-833/2012, 2012-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. N556-1022/2012). Nagrinėjamoje byloje nepavyko pašalinti abejonių dėl Ž. K. neblaivumo, o visi neaiškumai administracinio teisės pažeidimo byloje yra aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šis principas išplaukia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo. Dėl išdėstytų motyvų teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta patikimų duomenų, jog Ž. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl vadovaujantis ATPK 284 str. nuostatomis, teismas jo veiksmus perkvalifikuoja iš ATPK 127 str. 3 d. į ATPK 127 str. 2 d.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Ž. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. K. kaltinamas tuo, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles ir tuo padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Ž. K., vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas VĮ „Kauno regiono keliai“ Kėdainių kelių tarnybai priklausantis turtas – rajoninio kelio Nr. 2001 Šėta- Okainiai-Truskava 9 km dešinės kelio pusės kelio atitvarai. Kelių eismo taisyklių 234 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs asmuo privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Ž. K. privalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai. Jis suvokė, jog sugadino svetimą turtą, žinojo, kad reikia pranešti policijai apie sukeltą eismo įvykį, tačiau nepranešė, iš eismo įvykio pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtintas pagrindinis administracinės nuobaudos tikslas – auklėti pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Transporto priemonė laikytina padidinto pavojaus šaltiniu, kurios vairavimas pažeidžiant KET reikalavimus, gali suketi ypatingai skaudžių padarinių, todėl šie pažeidimai priskirtini prie pavojingų visuomenei, kas sąlygoja griežtesnės atsakomybės taikymą. Atsakomybės taikymas susijęs ne tik su formaliu pažeidimų konstatavimu, bet ir su pažeidėjo asmenybe, veikos pavojingumo mastu, po nuobaudos skyrimo kilsiančiomis pasekmėmis tiek pažeidėjui, tiek tretiesiems asmenims. Teismas, skirdamas nuobaudą atsižvelgia į tai, kad Ž. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidėjas nedirba, registruotas darbo biržoje (b.l.29), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau praeityje baustas už analogiškus KET pažeidimus, kas pagrįstai leidžia manyti, jog jis linkęs pažeidinėti įstatymus. Atsižvelgus į visas aplinkybes, ir į tai, kad Ž. K. išvadų dėl jo daromų šiurkščių ir pavojingų KET pažeidimų nedaro, jo elgesys nesikeičia, toliau pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, Ž. K. yra skirtinos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose nustatytos nuobaudos (ATPK 30 str.).

Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.

nutaria:

Ž. K. už padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., skirti administracines nuobaudas:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. - 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. – 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., skirtas nuobaudas subendrinti ir Ž. K. paskirti subendrintą galutinę administracinę nuobaudą – 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Ramyna ŠidlauskienėIšaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 6030, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, a.s. Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, a.s. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, a.s. Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400.Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys pažeidėjo turtinę padėtį, kiti reikšmingi įrodymai, galintys turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos, nes baudą priverstiniu būdu išieškos antstoliai, ir pažeidėjui teks ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.