- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- 1-178-633/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Kaltinamasis
- R. B.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorei Astai Antanaitienei, nukentėjusiajai ir mažamečio nukentėjusiojo E. B. atstovei pagal įstatymą V. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
R. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. 1967-03-01 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, ūkininkaujantis asmeniniame ūkyje, anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 ir 2 d.d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. B. 2011-08-20 šeimos namų Būdviečių km Vilkaviškio r. sav. kieme, kilus butiniam konfliktui dėl jo girtavimo, sudavė smūgius rankomis sugyventinei V. D. į galvą, veido, pečių ir pilvo sritis, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
Šiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Taip pat, kaltinamasis R. B. 2011-08-20 šeimos namų (duomenys neskelbtini), supykęs dėl netinkamo savo mažamečio sūnaus E. B., gim. 2005-12-05, elgesio, pakėlęs nuo žemės metė į jį jo nevietoje paliktą vaikišką dviratuką, padarydamas šiam vaikui paviršinę muštinę žaizdą viršugalvyje, sukeldamas jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą.
Šiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
1. Kaltinamasis R. B. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino, teismo vertinimu, dalinai, apie nusikaltimų įvykius paaiškino, jog tądien namuose gėrė alų, buvo lengvai apsvaigęs, susiginčijo su jam ėmusia priekaištauti dėl girtavimo sugyventine V. D., supykęs pastumdama sudavė viena ranka jai į kaktą, o kita - į petį, daugiau prieš ją nesmurtavo, iki tol sugyventinė buvo sveika, - nuo ko jai atsirado kraujosruva ir veide, paaiškinti negalįs. Sugyventinė turėjo jausti skausmą, nuo jo pabėgo. Iš karto po šio incidento eidamas toliau gerti alų, prie garažo užkliuvo ir susimušė koją į sūnaus numestą dviratuką. Matė, kad šis už kelių metrų žaidžia ant smėlio. Supykęs jis koja spyrė į dviratuką taip jį paleisdamas į sūnaus pusę, dviratuko pasostė pataikė į sūnaus viršugalvį ir jį nubrozdino. Po įvykio jis abiejų nukentėjusių atsiprašė, su jais susitaikė, kartu kaip šeima gyvena jau 9 metai, daugiau smurto nevartojo ir pasižada to nebedaryti ir ateityje, jis sūnų nuo mažumės augina, juo rūpinasi, jį išlaiko, jų santykiai dabar labai geri.
2. Teisiamajame posėdyje ištirtame, duoti parodymus teisme atsisakiusios, nukentėjusios (kaltinamojo sugyventinės) V. D. apklausos ikiteisminiame tyrime protokole ši nukentėjusioji parodžiusi, jog įvykio dieną kaltinamasis, jos sugyventinis, gėrė alų, buvo apgirtęs, agresyvus, jiedu susipyko, sugyventinis sudavė jai smūgius į galvą ir į veidą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, nuo jo pabėgo į miškelį. Prieš tai dar matė, kad jų sūnui Egidijui nesuspėjus kaltinamojo paliepimu pasiimti nuo garažo numestą dviratuką, kaltinamasis jį pakėlęs ranka sviedė tiesiai į per kelis žingsnius žaidusį vaiką ir balneliu pataikė jam į galvą, iš kurios ėmė kraujuoti (b.l. 29-30).
Teisme nukentėjusioji V. D. patvirtino, kad kaltinamasis ją ir sūnų atsiprašė, jie jam atleido, visi susitaikė ir toliau kartu gyvena jau 9 metai, kaltinamasis daugiau nebesmurtauja.
3. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo mažametis nukentėjusysis E. B. byloje parodė, kad įvykio dieną matė kaip kaltinamasis, jo tėtis, gėrė alų, mušė mamą, suduodamas ranka jai į galvą, pečius ir pilvą, mama verkė, jis pats matė jos sumuštą veidą. Po to tėtis eidamas prie garažo į jo ten paliktą dviratuką susimušė koją, supykęs ranka pakėlė nuo žemės dviratį ir jį metė į jį, pataikydamas jam į galvą, jam skaudėjo, bėgo kraujas, jis žaidė tik už kelių žingsnių (b.l. 22-23).
4. 2011-08-25 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančios kaltinamojo šeimos sodybos, vienkiemio, kieme, be kitų pastatų aplink jį stovi ir gyvenamasis namas bei medinis garažas (b.l. 9-10).
5. 2011-09-23 daikto paėmimu ir jo apžiūra nustatyta, kad nukentėjusio E. B. dviratukas yra dviratis, vaikiškas, rankenų galai su guminiais apvadais, balnelis iš plastiko (b.l. 18-20).
6. 2011-08-26 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 719/11(09) nustatyta, jog nukentėjusiajam E. B. konstatuota paviršinė muštinė žaizda viršugalvio srityje, kuri galimai padaryta 2011-08-20 kietu bukabriauniu daiktu, sužalojimas sukėlė nežymų jo sveikatos sutrikdymą (b.l. 28).
7. 2011-09-30 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 831/11(09) nustatyta, kad nukentėjusioji V. D. nusikaltimo įvykio metu po jos patirto smurto galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 38).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
Nors kaltinamasis per bylos procesą nuosekliai neigė sudavęs smūgius, be teisme pripažintų, nukentėjusiajai V. D. dar ir į pilvą bei veidą, bei dviratuką į nukentėjusį vaiką metęs pakeltą ranka ir tiesiogiai į jį taikydamasis, ši dalis kaltinamojo parodymų neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nustatytų kur kas objektyvesnio pobūdžio todėl patikimesnių kitų faktinių duomenų visuma – abiejų nukentėjusiųjų nuosekliais, iš esmės vienodais ir vienais kitus papildančiais bei patvirtinančiais parodymais (tiesioginiai įrodymai), byloje be to yra ir kt. netiesioginių duomenų, kurie paneigia kaltinamojo aiškinimus ir atvirkščiai patvirtina juos paneigiančius nukentėjusiųjų paaiškinimus (kraujosruvos po įvykio buvimas nukentėjusios veide, jos pabėgimas iš namų ir slėpimasis nuo reiškiamų kaltinamojo grasinimų toliau smurtauti, abiejų nukentėjusiųjų savivaldos institucijų darbuotojams teikta informacija apie nusikaltimų įvykio eigą).
Nei faktinio, nei juridinio pagrindo abejoti nukentėjusiųjų byloje duotų parodymų teisingumu teismas nenustatė, jie abu yra kaltinamojo faktinės šeimos nariai, ir šiuo metu kartu su juo gyvena, todėl teismas atmeta galimybę jų išankstinio nusistatymo kaltinamąjį kaip tai šioje byloje apkalbėti. Todėl aptarta dalis kaltinamojo R. B., kaip tiesiogiai ir labiausiai suinteresuoto šio proceso baigtimi asmens, parodymų teismo vertinama siekiu maksimaliai sušvelninti savo atsakomybės ribas ir yra atmetama.
Teismas sprendžia, jog visi teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus kritiškai įvertintą ir atmestą dalį paties kaltinamojo parodymų, teismo pripažįstami aukščiau aprašytų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo įrodymais. Šie duomenys nėra prieštaringi, vieni kitus papildo ir iš esmės patvirtina, jie savo visuma yra pakankami teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, apimtas trumpalaikio pykčio dėl pagrįstų sugyventinės priekaištų dėl jo girtavimo bei netinkamo nukentėjusio vaiko elgesio, pasireiškusio netvarkingu daiktų laikymu, siekdamas šiuos nubausti, tyčia sumušė abu nukentėjusius, sugyventinei sukeldamas fizinį skausmą, o mažamečiui sūnui – be tokio skausmo dar ir padarydamas sužalojimą galvoje bei nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą.
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.
Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 ir 2 d.d. (realioji nusikaltimų sutaptis) yra kvalifikuoti teisingai. Pirma, aukščiau išdėstytais ir įvertintais faktiniais duomenimis nenuginčytai byloje nustatyta, jog fizinį smurtą į abiejų nukentėjusiųjų kūnus įvykio metu tiesiogiai vartojo būtent kaltinamasis ir niekas daugiau. Antra, kaltinamasis nukentėjusius mušė (smūgiavo rankomis, metė daiktu-dviračiu) tiesiogiai tyčia, jo fizinis smurtas neatsiejamai susijęs su nukentėjusiems sukeltomis neigiamomis (nusikalstamomis) pasekmėmis (fiziniu skausmu, o vaikui-dar ir sužalojimo padarymu bei sveikatos sutrikdymu), – iš to sprendžiama, jog kaltinamasis pasekmių atžvilgiu veikė netiesiogine tyčia, todėl turi būti traukiamas atsakomybėn pagal faktiškai sukeltas pasekmes – už tyčinį dviejų asmenų, tame tarpe vieno mažamečio, sumušimą, fizinio skausmo sukėlimą abiem, o mažamečiui vaikui – dar ir kūno sužalojimą bei nežymų sveikatos sutrikdymą. Trečia, byloje nėra pagrindo abejoti nukentėjusios V. D. teiginiu, kad ji dėl patirto kaltinamojo smurto jautė fizinį skausmą, - tai pripažino ir pats kaltinamasis, tai patvirtina savo savybėmis mušimo daiktas-vyriška ranka, taip pat ir teismo medicinos specialisto išvada. Ketvirta, nukentėjusysis E. B. yra kaltinamojo auginamas sūnus nuo pat gimimo, todėl kaltinamajam puikiai žinomas šio amžius, taigi, ir specialus nukentėjusio subjektiškumas – mažametystė.
IV. Bausmių skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes už teismo pripažintas įrodytomis nusikalstamas veikas kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į šių veikų pobūdį, taip pat jų pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastaruosius teismas kvalifikuoja taip : a) dėl V. D. sumušimo, - nė didesniu, nė mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje nusikaltimo sudėtyje, o b) dėl E. B. sumušimo, - kiek didesniu nei rūšinės sudėties lygmens, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prieš 5 m. amžiaus vaiką nustatytomis aplinkybėmis veikė išties pavojingai, - jam paleidžiant iš kelių metrų atstumo tiesiai į jį nemažo svorio metaliniu korpusu dviratuką, vaikui realiai buvo kilusi grėsė patirti kur kas didesnius sužalojimus. Kaltinamojo teigiamo turinio motyvas pamokyti vaiką geresnio elgesio šiuo atveju toli gražu neatsveria tokios grėsmės.
Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina iš esmės teigiamai : jis anksčiau niekada nebuvo teisiamas, 6 metai nebuvo baustas jokiomis administracinėmis nuobaudomis, gyvena šeimoje su nukentėjusiais, jais rūpinasi ir išlaiko, pragyvena iš savo darbo asmeniniame ūkyje, kita vertus, gyvenamosios vietos savivaldos charakterizuojamas linkusiu papiktnaudžiauti alkoholiu.
Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta jo atsiprašymą abiejų nukentėjusių, visišką susitaikymą ir tolimesnį bendrą gyvenimais su jais, išreikštą teisme gailėjimąsi ir viešą pasižadėjimą teisiamajame posėdyje ateityje nebenusikalsti (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p. kartu su 2 d.).
Kaltinamojo R. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojamas kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimų įvykio metu, kas teismo vertinimu bei ir paties kaltinamojo pripažinimu daugiausiai ir sąlygojo jo staigų apsisprendimą nusikalsti-griebtis smurto (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kadangi baudžiamojo įstatymo Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcija nenumato jokių alternatyvų, kaltinamajam (dėl mažamečio sumušimo) turi būti skiriama vienintelės sankcijoje numatytosios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo, bausmė (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. sankcija numato alternatyvias keturių rūšių bausmes, teismui nenustačius jokių išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 55 str., ir kaltinamajam už V. D. sumušimą skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis, šiuo atveju bus pakankama savo rūšimi laisvės apribojimas (LR BK 48 str.).
Bausmių dydžiai kaltinamajam, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas, šioje konkrečioje byloje nustatytas bei aukščiau aprašytas faktines aplinkybes, pagal baudžiamojo įstatymo sankcijas (pagal BK 140 str. 2 d. terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 m. 1 mėn. 15 d., o pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimo bausmės vidurkis – 1 m. 1 mėn.) nustatytini taip : a) pagal BK 140 str. 2 d. – artimo sankcijos vidurkiui dydžio (atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir iš esmės teigiamą asmenybę, iš vienos pusės, atsveria atsakomybę sunkinanti aplinkybė kartu su pripažintu didesniu nei rūšinis veikos pavojingumo visuomenei laipsniu, iš kitos pusės), taigi – 1 m., b) pagal BK 140 str. 1 d. – maždaug ½ bausmės vidurkio (šiuo atveju nesant padidinto veikos pavojingumo visuomenei laipsnio), taigi – 6 mėn. laisvės apribojimo.
Kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes, negu numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijose, nėra nei juridinio pagrindo, nei teisinių argumentų ( Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., 62 str. ).
Skiriamos R. B. bausmės subendrintinos jų dalinio sudėjimo būdu pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d.d. taisyklę, prie griežtesniosios 1 m. terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridedant 1/3 dalį laisvės apribojimo bausmės, ją pakeitus į laisvės atėmimą pagal Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p. taisyklę, - tokiu būdu nustatytina galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 1 mėn. terminuoto laisvės atėmimo.
Kartu teismas sprendžia šioje byloje taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir skiriamos kaltinamajam galutinės subendrintos bausmės vykdymą jam atidėti, kadangi byloje nustatytas pakankamas pagrindas (nusikalto jis pirmą kartą, asmenybė iš esmės teigiama, turi šeimą, išlaikytinių, pragyvenimo šaltinį ir kt.), manyti, jog šios bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Atsižvelgdamas į jau aptartas reikšmingas bausmės individualizavimui aplinkybes, teismas sprendžia bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatyti 1 m. Atidedant bausmės vykdymą, kaltinamajam nustatytini įpareigojimai : a) per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti nuolatinį darbą ar užsiregistruoti tokio ieškančiu darbo biržoje, b) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.
Baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam neskirtinos, nes tam nėra teisinių pagrindų.
Kaltinamajam R. B. ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ji panaikintina.
Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, proceso išlaidų nėra.
Daiktas, reikšmingas bylai teisingai išspręsti, - vaikiškas dviratukas, laikinai saugomas pas savininkę V. D., nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžintinas (paliktinas) visam laikui teisėtai savininkei (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas
nusprendė:
R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (V. D. sumušimas) ir nuteisti jį 6 mėnesiams laisvės apribojimo.
R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (mažamečio E. B. sumušimas) ir nuteisti jį 1 metams terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Skiriamas bausmes subendrinti jų dalinio sudėjimo būdu pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d.d. taisyklę, prie griežtesniosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridedant 1/3 dalį laisvės apribojimo bausmės, ją pakeitus į laisvės atėmimą pagal Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p. taisyklę, ir tokiu būdu R. B. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 1 m. 1 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir šios galutinės subendrintos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Nustatyti R. B. įpareigojimus : 1) per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti nuolatinį darbą ar užsiregistruoti tokio ieškančiu darbo biržoje, 2) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms per visą bausmės vykdymo atidėjimo 1 m. laikotarpį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.
Daiktinį įrodymą – vaikišką dviratuką, laikinai saugomą pas V. D., nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžinti (palikti visam laikui) teisėtai savininkei V. D.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.