Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei M. Z. N. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Loreta Uskova palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog šios bylos nagrinėjimo metu Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba pagal atsakovės prašymą atliko ieškovo atliekamų apskaičiavimų pagrįstumą ir nustatė, jog jie atlikti teisingai. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. atsakovei vanduo buvo skaičiuojamas pagal normatyvą 4 asmenims, nes atsakovė neteikė duomenų, jog buvo kitas deklaruotų asmenų kiekis ir neleido pakeisti skaitiklio. 2017 m. gegužės 24 d. atsakovė įleido į butą įrengti elektroninį skaitiklį, todėl nuo šios dienos apskaita atliekama ne pagal normatyvą, o pagal skaitiklio duomenis. Cirkuliacinis mokestis (vandens pašildymui) atsakovei skaičiuojamas pagal mažesnius įkainius, nes ji bute neturi gyvatuko. Ginčo laikotarpiu jokių mokėjimų iš atsakovės negavo, o išskaitos iš atsakovės daromos pagal teismo sprendimą už kitą laikotarpį. Rašytinė sutartis su atsakovė nebuvo sudaryta, bet tai nekeičia jos pareigos apmokėti už šilumos energiją, nes tinklai prijungti ir tiekiama šilumos energija. Laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. atsakovė nedeklaravo karšto vandens suvartojimo, todėl nereikalaujama už šį laikotarpį mokėti už karštą vandenį.

Teismo posėdžio metu atsakovė Zita M. N. nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog 1994 metais jos bute buvo įrengtas karšto vandens skaitiklis, kuris buvo du kartus keistas, todėl nematė poreikio jį vėl keisti. Nesutiko dėl nuotolinio skaitiklio įrengimo. Nuo 2014 metų jos bute buvo deklaruoti 2 žmonės, todėl ieškovas negalėjo skaičiuoti už karštą vandenį pagal 4 asmenų normatyvą. Šildymas apskaičiuojamas ne pagal apskaitos skaitiklius, kurių butuose nėra. Tarp šalių nėra jokios sutarties, todėl nėra jokių įsipareigojimų. Ji galėjo atsijungti nuo tinklų ir niekas to netikrino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo ir nagrinėjamo ginčo ribų.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas), kuriam tiekiamas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Šalys bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog ieškovės butui buvo tiektas karštas vanduo ir šilumos energija, o atsakovė jais naudojosi ir tarp šalių nebuvo sudarytų rašytinių sutarčių.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog iki 2017 m. kovo 29 d. šilumos energiją tiekė UAB „Vilniaus energija“, o nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energiją teikė ieškovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kuris perėmė UAB „Vilniaus energija“ teises.

Šios aplinkybės pagrindžia, jog tarp šalių susiklostė energijos pirkimo – pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Tai, jog tarp šalių nebuvo sudarytų raštinių sutarčių, nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių anksčiau paminėtų sutartinių teisinių santykių, nes energijos pirkimo – pardavimo sutartims nėra nustatyta privaloma rašytinė forma. Iš šių sutartinių teisinių santykių ieškovui kilo pareiga tiekti atsakovei šilumos energiją ir atsakovės pareiga apmokėti ieškovui už sunaudotą šilumos energiją.

Pareikštu ieškiniu ieškovas prašė iš atsakovės priteisti skolą už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, jog 2016 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3464-599/2016 iš atsakovės buvo priteista 486,29 Eur skola už Butui tiektą šilumos energiją nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. Pagal šį teismo sprendimą yra išduotas vykdomasis raštas, kuris yra priverstinai vykdomas antstolio atliekant išskaitas iš atsakovės gaunamų pajamų. Šios aplinkybės pagrindžia, jog anksčiau priimtame sprendime už akių ir šioje byloje nagrinėjamų ginčų laikotarpiai nesutampa, todėl antstoliui vykdant išskaitas iš atsakovės pajamų, jomis dengiama skola už kitą laikotarpį. Atsakovės atliekamus mokėjimus ieškovas taip pat gali paskirstyti kaip mokėjimus už seniausią skolą (CK 6.55 straipsnio 2 dalis). Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, jog skolų apmokėjimas už kitą laikotarpį pagal teismo sprendimą, neįrodo skolos apmokėjimą už šioje byloje prašomą priteisti skolą ir atsakovės argumentai, jog pagal jos apskaičiavimus yra apmokėta dalis skolos šioje byloje, laikytini nepagrįstais.

Dėl ieškovo pareiktų reikalavimų priteisti skolą už tiektą šilumos energiją.

Anksčiau teismo buvo nustatyta, jog ieškovas tiekė atsakovės Butui šilumos energiją, o atsakovė ja naudojosi, todėl atsakovei kilo prievolė apmokėti už sunaudotą šilumos energiją.

Atsakovės Butas yra daugiabutyje gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl atsakovei, be asmeninės nuosavybės teise priklausančio Buto, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir šiame name esančios bendrojo naudojimo patalpos (CK 4.82 straipsnio 1 dalies), kurias išlaikyti ir prižiūrėti yra tiek atsakovės, tiek kitų bendrasavininkų pareiga nepriklausomai nuo to ar jie naudojasi jomis ar ne. Dėl šių priežasčių atsakovės nesutikimo su ieškinio motyvai, jog ji neturi mokėti už šilumos energija bendrojo naudojimo patalpoms, nes ji jomis nesinaudoja, laikytini nepagrįstais.

Karšto vandens tiekimas, skirtingai nuo šalto vandens tiekimo, turi savo ypatumų ir jo tiekimui nepakanka vien tik spaudimo vamzdžiuose, kaip tai nurodė atsakovė. Karštas vanduo praėjus tam tikram laikui praranda savo temperatūrą ir gali virsti šaltu vandeniu. Dėl šių priežasčių, siekiant užtikrinti, jog butų savininkus visada pasiektų karštas vanduo, jis turi būti nuolat šildomas ir turi cirkuliuoti vamzdžiuose. Šildymui (temperatūros palaikymui) yra naudojama šilumos energija už kurią atsakovei kyla pareiga apmokėti. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, jog atsakovei kaina už karšto vandens temperatūros palaikymą yra apskaičiuota įvertinus tai, jog jos Bute nėra gyvatuko. Atsakovė teismo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, jog ieškovas netinkamai apskaičiuoja jai mokėjimą už šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti, o ginčijo savo pareigą iš esmės mokėti už šią šilumos energiją, todėl atsakovės argumentai šioje dalyje laikytini nepagrįstais.

Šilumos energija, skirtingai nuo kitų pirkimo – pardavimo sutarčių dalykų pasižymi savo ypatumais apskaičiuojant kiekius. Šilumos energijos gamyba, pardavimas, kainos nustatymas, apskaita iš esmės yra reglamentuota imperatyviomis teisės aktų normomis, paliekant mažai galimybių asmenims susitarti kitaip. Sunaudotos šilumos kiekiui nustatyti nebūtina turi būti įrengti kiekvieno vartotojo bute apskaitos prietaisai. Šilumos energijos kiekis gali būti nustatomas ir pagal teisės aktuose įtvirtintas metodikas. Dėl šių priežasčių atsakovės nesutikimo su ieškinio motyvai, jog nesant jos bute šilumos energijos apskaitos prietaisų, negali būti apskaičiuojama ir reikalaujama apmokėti už šilumos energiją, laikytini nepagrįstais.

Byloje pateiktas 2020 m. vasario 11 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos raštas pagrindžia, jog pagal atsakovės prašymą buvo atliktas ieškovo nustatytų ir priskirtų apmokėti šilumos kiekių atsakovės Butui patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, jog jie nustatyti laikantis metodo Nr. 4 ir Nr. 5 nuostatų. Atsakovei papildomai nenurodžius jokių aplinkybių ir nepateikus papildomų įrodymų, teismas neturi pagrindo nesivadovauti šiuo oficialiu rašytiniu įrodymu, todėl daro išvadą, jog ieškovo nurodyti šilumos kiekiai yra ieškovo tinkamai apskaičiuoti ir tinkamai priskirti atsakovės Butui, o atsakovės nesutikimo su ieškiniu motyvai šioje dalyje yra nepagrįsti.

Susipažinus su byloje esančiais įrodymais matyti, jog laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. karšto vandens suvartojimas atsakovės Bute buvo apskaitomas ne pagal skaitiklio parodymus, o pagal teisės aktuose nustatytas metodikas laikant, jog bute gyvenamąją vietą deklaravo 4 asmenys. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, jog nesutiko keisti skaitiklį Bute, nes prieš tai įrengtas skaitiklis irgi buvo tinkamas, nenorėjo elektroninio skaitiklio, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovei nesutikus leisti ieškovui jos bute įrengti naują elektroninį skaitiklį, ieškovas įgijo teisę sunaudoto karšto vandens apskaitą atlikti ne pagal faktiškai buvusio ir netinkamo apskaitai skaitiklio parodymus, o pagal teisės aktuose įtvirtintas metodikas, kuriuose suvartota vandens kiekis ir kaina nustatoma priklausomai nuo bute deklaruotų gyventojų skaičiaus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė įrodymus, jog Bute nuo 2014 m. birželio 26 d. gyvenamąją vietą deklaravo 2 asmenys, todėl teismas daro išvadą, jog ieškovas nepagrįstai apskaičiavo atsakovei nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. 444,47 Eur mokėtiną sumą už karštą vandenį 4 asmenims. Dėl šių priežasčių teismas šioje dalyje ieškovo reikalavimą tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovės 222,24 Eur (444,47 Eur / 2) skolą, o likusioje dalyje netenkina reikalavimo.

Įvertinę šias aplinkybes ir padarytas išvadas bei byloje esančius raštinius įrodymus teismas sprendžia, jog atsakovei nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. kilo prievolė sumokėti ieškovui 1 099,23 Eur skolą (1 321,46 Eur – 222,23 Eur) už šilumos energiją, todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas ir teismas priteisia iš atsakovės 1 099,23 Eur skolą, o likusioje dalyje netenkina reikalavimo.

Dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.

Tenkinus ieškovo reikalavimą dalyje dėl 1 099,23 Eur skolos priteisimo, teismas tenkina ieškovo reikalavimą dėl 47,27 Eur delspinigių priteisimo iš dalies ir remdamasis 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalimi, nuo 1 099,23 Eur sumos už ieškovo nurodytą laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2019 m. spalio 2 d., t.y. 183 dienas, 0,02 proc. tarifu priteisia iš atsakovės 40,23 Eur (1099,23 Eur x 0,02 proc. x 183 dienos) delspinigius.

Teismui tenkinus ieškovo reikalavimą dėl 1 139,46 Eur (1 099,23 Eur + 40,23 Eur) priteisimo, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 5 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 31,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikė įrodymus apie patirtas 1,71 Eur išlaidas už bylos nagrinėjimui reikšmingų duomenų gavimą iš registrų.

Kadangi ieškovas ieškinyje pareiškė turtinį reikalavimą dėl 1 368,73 Eur, o teismas tenkino dalyje dėl 1 139,46 Eur, tai iš atsakovo ieškovui priteisimos 32,71 Eur išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) – 27,23 Eur (32,71 Eur / 1 368,73 Eur x 1 139,46 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje susidarė 12,34 eurų pašto išlaidos. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, tai iš atsakovės priteisiamos 10,27 Eur (12,34 Eur / 1368,73 Eur x 1139,46 Eur) pašto išlaidos valstybės naudai, o iš ieškovo 2,07 Eur pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Marijos Z. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 099,23 Eur skolą, 40,23 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 27,23 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, j.a.k. 124135580, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Marijos Z. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 10,27 Eur pašto išlaidas valstybės naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.