Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji V. E. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: ji 2025-08-04 apie 02.15 val. Parko g., Dovilų mstl., Klaipėdos r., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „BMW 520 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,18 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamoji V. E. 2025-08-04 apie 02.15 val. Parko g., Dovilų mstl., Klaipėdos r., vairavo automobilį „BMW 520 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,18 promilių neblaivumas. Tokia kaltinamosios veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. V. E. nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia – ji suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdama neblaivi, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta nurodytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

J. S. teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą atleisti kaltinamąją V. E. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją jos atsakomybei. Ji nurodė, kad po įvykdytos nusikalstamos veikos dukra iš karto papasakojo jai įvykio aplinkybes, labai išgyveno ir gailėjosi dėl savo poelgio, kaltę jaučia iki šiol. Dukra po įvykio susirgo (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu vis dar serga, dėl to lankosi pas (duomenys neskelbtini). V. intensyviai ieško darbo, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Alkoholį vartojo dėl išsiskyrimo su draugu, dėl didelio liūdesio. Ji (J. S.) yra išsiskyrusi su vyru, viena augino dukrą, jas sieja labai artimi santykiai nuo pat vaikystės. V. iki šiol gyvena kartu su ja ir yra prie jos labai prisirišusi. Visais svarbiausiais gyvenimo etapais, sprendžiant problemas ar iškilusius uždavinius, V. visada kreipiasi patarimo į ją ir vadovaujasi jos patarimais. Ji (J. S.) darbdavio yra charakterizuojama teigiamai, anksčiau neteista, administracine tvarka bausta tik už nešiurkščius teisės pažeidimus, baudas yra sumokėjusi, todėl yra patikima ir gali daryti teigiamą įtaką dukrai. Ji užtikrina, kad V. E. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dukra šiuo metu niekur nedirba, neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, todėl, esant galimybei, prašo nekonfiskuoti turto (automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos) arba konfiskuotiną sumą sumažinti iki 1 000 Eur (b. l. 107). J. S. teismui pateikė duomenis, kad yra neteista, keletą kartų buvo bausta administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, turi vieną galiojančią nuobaudą.

V. E. patvirtino, kad J. S. yra jos mama, jų santykiai labai artimi, jos gyvena kartu, artimai bendrauja, mama jai daro teigiamą įtaką, ji įsiklauso į jos nuomonę.

Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog laiduotoja J. S. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką V. E.. Byloje nustatyta, kad V. E. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamoji anksčiau neteista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, per pastaruosius 5 metus administracine tvarka buvo bausta vieną kartą už nešiurkštų KET pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjusi, galiojančių nuobaudų neturi, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi jai inkriminuotą nusikaltimą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad V. E. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jos gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąją V. E. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ją perduodant laiduotojos J. S. atsakomybei, nustatant minimalų 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, atsižvelgtina tiek į jo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis šia teise, tiek į nustatytas byloje aplinkybes, kaltę, kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti kaltinamąjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. E. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. E. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jai 1 metus 6 mėnesius vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-08-04. Teismas turi pagrindą manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltinamajai padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Kiekviena bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė keičia įprastą asmens, kuriam kyla baudžiamoji atsakomybė arba kuris yra nuo jos atleidžiamas, asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos jų taikymo pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, patogumus ar asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip jau minėta, V. E. nusikalto vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, todėl transporto priemonė „BMW 520 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti konfiskuojama, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apgadinta, todėl ją konfiskuoti netikslinga. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš 2025 m. rugpjūčio mėn. VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „BMW 520 D“, 2008 m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 4 670 Eur su PVM. Tačiau iš 2025-08-25 UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitos matyti, kad apgadintos transporto priemonės „BMW 520 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė, EAVAGAUTO.LT aukciono duomenimis, yra 1 204 Eur. Todėl būtent ši suma išieškotina iš kaltinamosios į valstybės biudžetą.

V. E. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. E. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. E. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti ją laiduotojos J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą V. E. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai J. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl V. E. baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti V. E., kad jei ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jei ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. E. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-08-04.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, V. E. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jos konfiskuotino turto (automobilio „BMW 520 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 204 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturis eurus 00 ct) – į valstybės biudžetą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. E. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.