Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2021-11-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-774-972/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-19
Bylos Nr.
II-774-972/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01133-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė (pirm.)
Pažeidėjas
N. M.
Institucija
Klaipėdos teritorinė muitinė
Advokatai
Kornelija Melvydaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-774-972/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-01133-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 9.37; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. lapkričio 19 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei Žanetai Endris,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui N. M., jo atstovei advokato padėjėjai Kornelijai Melvydaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. MD-LM00-ANR_N-588-2021 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos teritorinės muitinės vyriausioji inspektorė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. M., surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 3 dalį.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. MD-LM00-ANR_N-588-2021 N. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį 1 400 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) atstovu, 2021 m. balandžio 20 d. 10.01 val. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (toliau – MDAS) pateikė išleidimo į laisvą apyvartą importo deklaraciją (duomenys neskelbtini) . Deklaruojamos prekės – naudoti šeimos asmeniniai daiktai pagal pridedamą sąrašą, siuntėjas – V. T., gavėja – I. T., keičianti gyvenamąją vietą iš Šveicarijos į Lietuvą (kartu su sutuoktiniu V. T.). Prekės iš Šveicarijos į postą atgabentos su TLD Nr. (duomenys neskelbtini) . Įvertinus riziką, RATIS nukreipė prekes į raudoną kanalą, patikrinimo nurodymas – patikrinti prekes detaliai, skanuoti transporto priemonę ir prekes stacionaria rentgeno kontrolės sistema (toliau – SRKS). SRKS tikrinimo metu nustatyta, kad tarp deklaruotų asmeninių daiktų yra didelis kiekis nedeklaruotų butelių. 2021 m. balandžio 21 d. atlikus detalų prekių patikrinimą, jas iškraunant iš transporto priemonės, tarp deklaruotų asmeninių daiktų rasti nedeklaruoti 244 buteliai, 179,925 litrų alkoholinių gėrimų: 235 vnt. vyno butelių, 1 butelis putojančio vyno gėrimo, 6 buteliai šampano, 1 butelis viskio, 1 butelis džino. 2021 m. gegužės 3 d. surašytas prekių sulaikymo protokolas Nr. 1LR1000432, nedeklaruoti alkoholiniai gėrimai sulaikyti. Pagal Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2021 m. balandžio 30 d. tarnybinį pranešimą Nr. 8DE-1600 sulaikytų prekių – 244 butelių alkoholinių gėrimų muitinė vertė, nustatyta vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 74 straipsniu, – 2 287,80 Eur, apskaičiuoti mokesčiai: muitas – 24 Eur, akcizas – 318 Eur, PVM – 555 Eur. Bendra vertė, įskaitant mokesčius, – 3 184,80 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovas N. M., būdamas atsakingas už prekių deklaravimą, jų pateikimą muitiniam tikrinimui ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, MDAS priemonėmis pateikdamas išleidimo į laisvą apyvartą importo deklaraciją (duomenys neskelbtini) , kurioje nedeklaravo gabenamų 244 butelių, 179,925 litrų alkoholinių gėrimų, pažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 1B-810 „Dėl muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis ir raštu, surašymo taisyklių patvirtinimo“ 18.4 punkte. Tokią veiką jis padarė pakartotinai.

Šalies argumentai

2021 m. spalio 7 d. teisme gautas iš Klaipėdos teritorinės muitinės persiųstas administracine tvarka nubausto N. M. skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimo. Pareiškėjas skundu prašo Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti, jo veikoje nesant administracinio nusižengimo sudėties. Skunde pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas formaliai, neįsigilinus į faktines bylos aplinkybes. Pareiškėjo tvirtinimu, jis nepažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos, nes jis, kaip muitinės tarpininko atstovas, visas procedūras atliko kaip to reikalauja teisės aktai, jis net negalėjo žinoti, kad draudžiami įvežti daiktai (alkoholiniai gėrimai) bus savavališkai sudėti į krovinį. Iš jo muitinei pateiktų susirašinėjimų matyti, kad jis asmenis, kurių turtas buvo siunčiamas į Lietuvą, tinkamai informavo, jog gabenti 244 vnt. alkoholinių gėrimų butelių į Lietuvą negalima. Prieš teikiant importo deklaraciją, V. T. (siuntėjas) ir L. T. (gavėja) jam patvirtino, kad šių butelių tarp siunčiamų daiktų nėra, todėl jis, pateikdamas deklaruojamus duomenis, ir vadovavosi patvirtintu 2021 m. balandžio 14 d. perkraustymo prekių sąrašu, kuriame nebuvo nurodyta minėtų daiktų. Pasak pareiškėjo, šiuo atveju pagal Sąjungos muitinės kodekso 77 ir 79 straipsnius prievolė atsakyti už padarytą nusižengimą tenka ne jam, o importuotojui ir prekių gavėjui. Pareiškėjo teigimu, kyla abejonių nutarimo pagrįstumu ir dėl to, kad viso tyrimo metu buvo padaryta daug procesinių pažeidimų. Visų pirma, jam nebuvo įteiktas 2021 m. birželio 14 d. muitinės raštas, kuriuo buvo prašoma atvykti į muitinę, kur turėjo būti sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas (apie tokio rašto egzistavimą jis sužinojo tik iš skundžiamo nutarimo), minėtą pranešimą apie administracinio nusižengimo ištyrimą iš muitinės jis gavo tik 2021 m. liepos 1 d. ir 2021 m. liepos 14 d. pateikė paaiškinimą, kad visas reikalingas procedūras atliko teisingai, pateikė susirašinėjimus, iš kurių matyti, kad asmenys buvo tinkamai informuoti apie tai, jog negalima gabenti 244 butelių alkoholinių gėrimų. Be to, nors bylos nagrinėjimas buvo numatytas 2021 m. lapkričio 4 d. 9.15 val., tačiau pačios Klaipėdos teritorinės muitinės atstovų iniciatyva, jam sutikus, buvo perkeltas į 2021 m. rugsėjo 7 d. 10.00 val., todėl jis iki pat bylos nagrinėjimo 2021 m. rugsėjo 7 d. 10.00 val. negalėjo išdėstyti savo pozicijos ir laiku apginti savo pažeistų teisių. Išnagrinėjus bylą, institucija nutarimą jo atžvilgiu priėmė tą pačią dieną. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog 2021 m. rugpjūčio 4 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą jis gavo tik 2021 m. rugpjūčio 8 d., be to, nors šis administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2021 m. rugpjūčio 4 d., tačiau jame nurodytas pažeidimo laikas yra 2021 m. balandžio 20 d. 10.01 val. Kartu buvo pateiktas daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, nors pagal jį nebuvo vykdomi jokie procesiniai veiksmai, tai rodo, kad šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija. Galiausiai, institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, pakeitė jam administracinio nusižengimo protokole inkriminuojamą straipsnį. Šios jo nurodytos aplinkybės, pareiškėjo manymu, tik patvirtina, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas formaliai, visiškai nesigilinant į faktines bylos aplinkybes bei viršijant institucijai teisės aktais suteiktus įgaliojimus, todėl naikintinas.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo N. M. skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. MD-LM00-ANR_N-588-2021 nepakeistą. Klaipėdos teritorinės muitinės nuomone, nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog šiuo atveju buvo padarytas administracinis nusižengimas. Skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, įstatymo saugomas vertybes, į nusižengusio asmens asmenybę, į ANK 22 straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Klaipėdos teritorinė muitinė, nagrinėdama šią administracinio nusižengimo bylą, tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai ir objektyviai išsiaiškino bei įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti N. M. skundą nėra teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto N. M. atstovė advokato padėjėja Kornelija Melvydaitė teismo posėdžio metu patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas N. M. yra nubaustas nepagrįstai, nesant jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties, konkrečiai, jo kaltės. Atstovės nuomone, priimant skundžiamą nutarimą, visiškai nebuvo atsižvelgta į faktines aplinkybes. Pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie gabenamą neleistiną krovinį. Tai patvirtina ir prekių (daiktų) gavėjų muitinei pateiktas paaiškinimas. N. M., kaip muitinės tarpininko atstovas, turi teisę, bet ne pareigą tikrinti deklaruojamas prekes. Pareiškėjas, deklaruodamas prekes, rėmėsi jam daiktų siuntėjo pateiktu sąrašu ir visiškai turėjo teisę juo pasitikėti ir deklaruoti tas prekes, kurios buvo nurodytos minėtame sąraše. Šiuo atveju tiriant N. M. inkriminuotą nusižengimą, buvo padaryta procesinių pažeidimų, kurie vėliau buvo ištaisyti, visi sprendimai byloje buvo priimti skubotai, tai kelia pagrįstų abejonių jų pagrįstumu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas N. M. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes, taip pat prašė skundą tenkinti. Parodė, kad jis, pateikdamas deklaraciją, nežinojo, kad siuntėjai į krovinį įdėjo draudžiamus įvežti daiktus (alkoholinius gėrimus). Jis T. susirašinėjimo metu aiškiai nurodė, kad tokios prekės negali būti gabenamos, ir pagrįstai tikėjosi, kad jie jo paklausys, bet, kaip matyti, jie to nepadarė. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju už padarytą administracinį nusižengimą turėtų atsakyti pats siuntėjas ir gavėjas, o ne jis, nes būtent jie norėjo apgauti tiek jį, tiek muitinę.

Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad priešingai, nei nurodyta pareiškėjo skunde, nusižengimo tyrimo metu nebuvo padaryta jokių procesinių pažeidimų. Pradėjus administracinio susižengimo teiseną N. M. atžvilgiu, 2021 m. birželio 14 d. jam iš muitinės buvo išsiųstas raštas „Dėl administracinio nusižengimo ištyrimo“, kuriame buvo prašoma 2021 m. birželio 30 d. 14.00 val. atvykti į muitinę dėl administracinės atsakomybės klausimo sprendimo. N. M. jam siųsto pranešimo neatsiėmė iš pašto. Todėl 2021 m. liepos 1 ir 2 d. pakartotinai jau elektroniniu ir paprastu paštu buvo išsiųsti tokio paties turinio raštai, kuriuose buvo prašoma 2021 m. liepos 15 d. 14.00 val. atvykti į muitinę, kur turėjo būti sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas. 2021 m. liepos 14 d. N. M. pateikė paaiškinimą. Todėl pareiškėjo argumentai dėl jo pažeistų teisių visiškai nepagrįsti. Numačius šios bylos nagrinėjimo datą – 2021 m. lapkričio 4 d. – ir apie tai pranešus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, 2021 m. rugpjūčio 19 d. muitinėje buvo gautas pareiškėjo atstovės prašymas bylą nagrinėti kiek įmanoma anksčiau, todėl nagrinėjimo data buvo perkelta į 2021 m. rugsėjo 7 d. Skunde nurodoma, kad N. M. administracinio nusižengimo protokolą gavo tik 2021 m rugpjūčio 8 d., tačiau šie teiginiai taip pat nepagrįsti, nes bylos duomenys patvirtina, kad administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną ir paprastu paštu 2021 m. rugpjūčio 5 d. Nors N. M. nurodo, kad muitinė, priimdama skundžiamą nutarimą bylos nagrinėjimo dieną, turėjo lyg ir išankstinį nusistatymą, tačiau institucija nepadarė jokių procesinių pažeidimų, nes tai leidžia ANK. Tai, kad administracinio nusižengimo ir daiktų ir dokumentų paėmimo protokolai buvo surašyti 2021 m. rugpjūčio 4 d., nors nusižengimas buvo padarytas 2021 m. balandžio 20 d., taip pat nepatvirtina, kad buvo padaryti kokie nors procesiniai pažeidimai, nes minėti procesiniai dokumentai buvo surašyti būtent išsiaiškinus įvykio aplinkybes ir apie tai informavus administracinėn atsakomybėn traukiamą N. M.. Nors pareiškėjas ir jo atstovė abejoja institucijos teise priimant nutarimą keisti administracinio nusižengimo protokole nurodyto nusižengimo kvalifikavimą, tačiau tai vėlgi numatyta ANK. Šiuo atveju muitinė, nagrinėdama šią administracinio nusižengimo bylą, nustatė, kad byloje surinktais duomenimis administracinio nusižengimo protokole nurodyto nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau buvo suklysta nurodant ANK straipsnį, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą (šiuo atveju prekės išvis nebuvo pateiktos muitinei), todėl ir buvo pakeista nuoroda į straipsnį. Institucijos atstovė taip pat nurodė nesutinkanti ir su skundo argumentais, kad už šį padarytą administracinį nusižengimą turėtų atsakyti daiktų siuntėjas ir gavėjas, nes tarp N. M. ir T. buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu N. M. įsipareigojo vykdyti prekių deklaravimo pareigas, todėl jis tapo atsakingas už prekių pateikimą muitinei ir jų deklaravimą, deklaravimo atitikimą faktiniams duomenims. Šiuo atveju V. T. atsakingas tik už muito sumokėjimą. Pasak muitinės atstovės, N. M. padarė neatsargų administracinį nusižengimą, nes jis deklaravo prekes pasitikėdamas prekių siuntėjo ir gavėjo pateiktais duomenimis, nepasinaudojo jam suteikta teise prieš pateikiant muitinei prekes, jas patikrinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu N. M. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Minėta norma yra blanketinė. Skundžiamas nutarimas priimtas dėl to, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovas N. M., būdamas įgaliotas ir atsakingas už T. gabenamų prekių deklaravimą, jų pateikimą muitiniam tikrinimui ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, MDAS priemonėmis pateikdamas išleidimo į laisvą apyvartą importo deklaraciją (duomenys neskelbtini) , nedeklaravo gabenamų 244 butelių, 179,925 litrų alkoholinių gėrimų ir tuo pažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 1B-810 „Dėl muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis ir raštu, surašymo taisyklių patvirtinimo“ 18.4 punkte. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 1B-810 „Dėl muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis ir raštu, surašymo taisyklių patvirtinimo“ 18.4 punkte numatyta, kad importo deklaracijoje, be kita ko, turi būti nurodyta gabenamų prekių vertės nustatymo informacija/mokesčiai.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad N. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį. Nors N. M. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nesutiko su tuo, kad jis padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nurodė, kad šiuo atveju jo veiksmuose nebuvo kaltės, jis, kaip muitinės tarpininko atstovas, visas procedūras atliko kaip to reikalauja teisės aktai, importo deklaracijoje pateikė duomenis vadovaudamasis daiktų siuntėjo patvirtintu perkraustymo prekių sąrašu, apie tai, kad draudžiami įvežti daiktai (alkoholiniai gėrimai) bus sudėti į krovinį, nežinojo ir negalėjo žinoti, nes jis T., kurių turtas buvo siunčiamas į Lietuvą, informavo, jog gabenti 244 vnt. alkoholinių gėrimų butelių į Lietuvą negalima, jie jį patikino, kad minėtų prekių į krovinį nedės, todėl mano, kad už tai turėtų atsakyti pats prekių siuntėjas ar gavėjas, o ne jis, tačiau šie jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. M. veikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ muitinės tarpininko atstovas, atliko su T., keičiančių gyvenamąją vietą iš Šveicarijos į Lietuvą, naudotų šeimos asmeninių daiktų deklaravimu susijusius veiksmus. N. M. MDAS pateikė išleidimo į laisvą apyvartą importo deklaraciją (duomenys neskelbtini), joje deklaravo gabenamas prekes pagal siuntėjo ar gavėjo pateiktus dokumentus (sąrašą), tačiau nedeklaravo gabenamų 244 butelių alkoholinių gėrimų. Įvertinus anksčiau aptartas teisinio reglamentavimo nuostatas, konstatuotina, kad N. M., kaip muitinės tarpininko atstovui, turėjo būti žinoma, kad būtent jis šiuo atveju yra atsakingas už pateiktoje deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą, jo nurodytos aplinkybės, kad jis deklaraciją pildė pagal daiktų savininko jam pateiktus duomenis, negali panaikinti jo atsakomybės. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 134 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma, jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti. Kaip matyti, N. M. pateikė muitinei deklaraciją, prieš tai nesiėmęs jokių priemonių įsitikinti, kad deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi, jis sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą, veikė rizikingai, tad turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Deklaracijų užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių veiksmas. Pateikdamas deklaraciją, būtent jis tapo atsakingas, kad visos gabenamos prekės būtų deklaruotos ir pateiktos muitiniam tikrinimui. Todėl darytina išvada, kad N. M. nenumatė, jog jo veika gali sukelti žalingas pasekmes, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ANK 7 straipsnis), t. y. veikė neatsargiai. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad N. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, o kadangi jis tokį administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, jo veikoje yra ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, ir institucija turėjo faktinį pagrindą kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn.

Pareiškėjas ir jo atstovė kelia abejones skundžiamo nutarimo pagrįstumu, jo teisėtumu ir dėl to, kad, jų nuomone, atliekant N. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo tyrimą, buvo padaryta daug procesinių pažeidimų. Tačiau patikrinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismas jokių esminių pažeidimų, turinčių įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui, nenustatė. Kaip matyti, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė tiek savo atsiliepime, tiek ir teismo posėdžio metu išsamiai įvertino ir atsakė į visus pareiškėjo ir jo atstovės išsakytus argumentus, todėl teismas, visiškai sutikdamas su tuo, to paties nebekartoja ir konstatuoja, kad skundžiamas Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimas Nr. MD-LM00-ANR_N-588-2021 yra teisėtas ir pagrįstas, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, institucija tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Įvertinus visa tai, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti institucijos priimtą nutarimą, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas, o institucijos priimtas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto N. M. skundo netenkinti ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. MD-LM00-ANR_N-588-2021 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

TeisėjaViktorija Teišerskienė