Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ skundą atsakovui Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“ Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė skundą atsakovui Jonavos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. J. dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Remigijaus Osausko 2009 m. liepos 22 d. įsakymo Nr.168-233 K panaikinimo.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio l dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose. Profesinės sąjungos savo narių teises ir teisėtus interesus administracinėse bylose teisme dažniausiai gina šiais būdais:

1) kreipiasi su prašymais profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais;

2) atstovauja profesinės sąjungos nariams valstybės tarnybos teisinių santykių bylose.

Kreipdamasi su prašymais profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais, profesinė sąjunga byloje yra pareiškėjas. Jos kaip juridinio asmens atstovavimą teisme reglamentuoja ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis.

Antruoju atveju profesinė sąjunga byloje yra savo nario atstovas pagal pavedimą (ABTĮ 49 straipsnio l ir 3 dalys). Kadangi atstovavimo pagal pavedimą administracinėse bylose turiniui bei jo įforminimui keliami reikalavimai, nustatyti Civiliniame ir Civilinio proceso kodeksuose (ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis), privalu vadovautis Aukščiausiojo Teismo 2005-04-14 konsultacija dėl pavedimų, kai profesinės sąjungos atstovauja savo nariams darbo teisinių santykių bylose teisme, įforminimo (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktas), bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio mėn. 19 d. konsultacija Nr. 02-04-06, kur nurodoma, kad šiuo atveju pagrindas atstovavimo santykiams tarp profesinės sąjungos ir jos nario atsirasti yra asmens narystė profesinėje sąjungoje, todėl profesinė sąjunga atstovauja savo nariui be specialiai atstovauti teisme išreikšto (žodžiu ar raštu) pavedimo (jį atstoja asmens narystė profesinėje sąjungoje). Profesinė sąjunga ir be specialiai išduoto įgaliojimo turi CPK 59 straipsnio l dalyje numatytas teises, o notaro patvirtintas įgaliojimas yra būtinas tik CPK 59 straipsnio 2 dalyje numatytiems procesiniams veiksmams atlikti.

Įvertinant Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies l punkto nuostatą, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens ar jo atstovo skundą, bei 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę, kad prie atstovo paduodamo skundo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, darytina išvada, jog be specialiai išduoto įgaliojimo profesinė sąjunga atstovaudama savo nariams teisme turi visas teises, išskyrus: 1) teisę paduoti skundą; 2) bylos perdavimą kitam teismui ar institucijai; 3) visišką ar dalinį skundo (prašymo) reikalavimų atsisakymą; 4) skundo (prašymo) reikalavimų pripažinimą; 5) skundo (prašymo) pagrindo ar dalyko pakeitimą; 6) teismo sprendimo ar nutarties apskundimą; 7) įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (per įgaliojimą); 8) vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti; 9) priteistų pinigų gavimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje ir 50 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nurodytiems atstovavimo veiksmams atlikti yra būtinas notaro patvirtintas įgaliojimas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat įvertinus pareiškėjos pateikto skundo pobūdį – ginčas kilęs dėl valstybės tarnybos teisinių santykių (tarnybinės nuobaudos paskyrimo) – darytina išvada, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą iki 2009 m. rugsėjo 10 d. pašalinti skundo trūkumus: pateikti teismui įgaliojimą, patvirtintą notaro, suteikiantį teisę pareiškėjai paduoti skundą profesinės sąjungos nario G. J. vardu. Pareiškėja neginčija, kad šio teismo pavedimo per nurodytą terminą ji neatliko, nes kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, nesutiko su teismo pozicija dėl profesinių sąjungų atstovavimo savo nariams teisme apimties. Todėl Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nusprendė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta ar neapriboja pareiškėjai galimybės realizuoti Konstitucinę teisę į teisminę gynybą, nes pašalinusi skundo trūkumą (pateikusi teismui įgaliojimą, patvirtintą notaro, suteikiantį teisę paduoti skundą profesinės sąjungos nario G. J. vardu) pareiškėja gali dar kartą kreiptis su skundu dėl to paties dalyko į administracinį teismą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.