Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2018-07-19 · Civilinė byla Nr. 2YT-4304-831/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-19
Bylos Nr.
2YT-4304-831/2018
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00597-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Krivičius
Pareiškėjas
J. M.
Suinteresuotas asmuo
R. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-4304-831/2018Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00597-2018-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos:3.2.6.1; 3.4.5.2
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 19 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,sekretoriaujant Gitanai Būbnienei,dalyvaujant pareiškėjai J. M.,nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. T. (apie posėdį pranešta tinkamai),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2YT-4304-831/2018 pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – R. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluonas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvartas, kurio unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso K. T., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 2018 m. sausio 25 d. mirė K. T., su kuriuo faktinėje santuokoje jie gyveno nuo 1988 m. gegužės mėn. K. T. nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą, kluoną ir tvartą, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos jis įsigijo dar 1992 m. spalio 14 d., tačiau nuosavybės teisės į šiuos statinius nekilnojamojo turto registre jo vardu buvo užregistruotos tik 2018 m. vasario 15 d., t.y. jau po jo mirties. Kadangi K. T. notaro patvirtintu testamentu visą jam priklausantį turtą po savo mirties paliko pareiškėjai, tai jam mirus ji kreipėsi į notarą ir padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo po jo mirties bei gavo tai patvirtinantį liudijimą. Tačiau ji negali gauti K. T. priklausančio turto paveldėjimo dokumentų, nes nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), K. T. įsigijo būdamas santuokoje su suinteresuotu asmeniu R. T., nutraukiant jų santuoką turto padalinimo klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl taip ir liko nenustatyta jam priklausanti dalis nuosavybėje ir notaras negali išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimo į jam priklausantį turtą. Susiklosčius tokiai situacijai teismine tvarka būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), K. T. priklausė asmeninės nuosavybės teise, nepaisant to, kad jis įsigytas jam dar nesant nutrauktai santuokai su suinteresuotu asmeniu R. T.. K. T. ir R. T. santuoka Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta 1997m. rugpjūčio 1 d., t.y. dar galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui, kai nutraukiant santuoką santuokinio turto padalinimas nebuvo privalomas ir šiuo teismo sprendimu jų santuokos metu įsigytas turtas dalintas nebuvo. Nebuvo šis turtas padalintas ir vėliau notarine ar teismine tvarka. K. T. ir R. T. ištuoka buvo įregistruota 1997 m. rugpjūčio 19 d.?Nors K. T. ir R. T. santuoka teismo sprendimu buvo nutraukta tik 1997 m., tačiau faktiškai jie kartu nebegyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 1987 m. Šis faktas yra nurodytas ir Šakių rajono apylinkės teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo. Pareiškėja nuo 1988 m. gegužės mėn. mes su K. T. pradėjo gyventi kartu, vedė bendrą ūkį, o 1992 m. spalio 14 d. jis iš savo asmeninių lėšų (grynųjų pinigų bei valstybės vienkartinių išmokų) iš tuometinės Vilkaviškio rajono Žemės ūkio bendrovės „Šešupė“ nusipirko gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo R. T. prie šių statinių įsigijimo neprisidėjo ir jokių pretenzijų į šį nekilnojamąjį turtą niekada nėra pareiškusi, nors visą laiką žinojo, kad K. T. iš žemės ūkio bendrovės yra įsigijęs minėtus statinius. Suinteresuotas asmuo R. T. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), niekada negyveno ir jame niekada nesilankė. Iš suinteresuoto asmens R. T. elgesio darytina išvada, jog ji neginčys fakto, jog K. T. įsigyti statiniai priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Pretenzijų dėl santuokos metu įsigyto turto padalinimo R. T. nekėlė nei santuokos nutraukimo byloje, nei kada nors vėliau, nors Santuokos ir šeimos kodekso 23str., galiojęs jų santuokos nutraukimo metu, numatė, kad reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas. Darytina prielaida, kad suinteresuotas asmuo R. T. visuomet pripažino ir pripažįsta faktą, kad K. T. pagal 1992 m. spalio 14 d. Sutartį įsigyti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Faktą, kad minėti statiniai priklauso K. T. asmeninės nuosavybės teise, iš dalie į rodo ir iš Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo gauta pažyma apie turėtus pastatus. Joje nurodyta, kad Pilviškių seniūnijos 1991-2002 metų Pilviškių mstl. ūkinėje knygoje įrašytas K. T.. Antano s., ūkis, t.y. suinteresuotas asmuo R. T. nebuvo nurodoma kaip šio ūkio narė. Tai, kad minėti statiniai nelaikytini K. T. ir R. T. bendrąja nuosavybe įrodo ir tas faktas, kad už K. T. skirtą po minėtais statiniais valstybinę 0,1515 ha namų valdos žemę 1993 m. gegužės 18 d. 2121 rublių investicinių čekių sumokėjo pareiškėja. Kadangi vienas iš buvusių sutuoktinių (K. T.) jau yra miręs, tai išspręsti santuokos metu įsigyto turto nuosavybės klausimą notarine tvarka ar kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl turto padalinimo nėra galimybės, todėl šiuo atveju turėtų būti nustatytas juridinę reikšmę turinti faktas (CPK 445 str.) ( b.l. 2-4, garso įrašas nuo 03.27 min. iki 08.40 min.).

Suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepimo teismui nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, 2018 m. sausio 25 d. mirė K. T. (b.l. 5). 1992 m. spalio 14 d. jis iš savo asmeninių lėšų (grynųjų pinigų bei valstybės vienkartinių išmokų) iš tuometinės Vilkaviškio rajono Žemės ūkio bendrovės „Šešupė“ nusipirko gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), tačiau nuosavybės teisės į šiuos statinius nekilnojamojo turto registre jo vardu buvo užregistruotos tik 2018 m. vasario 15 d., t.y. jau po jo mirties (b.l. 7-8). Pagal notarės liudijimą K. T. palikimą priėmė testamentinė įpėdinė pareiškėja J. M. (b.l. 6). Tačiau J. M. negali gauti turto paveldėjimo dokumentų, nes nekilnojamąjį turtą nes nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), K. T. įsigijo būdamas santuokoje su suinteresuotu asmeniu R. T.. K. T. ir R. T. santuoka nutraukta 1997 m. rugpjūčio 1 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu (b.l. 13). O ištuoka įregistruota buvo 1997 m. rugpjūčio 19 d. (b.l. 14). Pagal tuo metu galiojusį santuokos šeimos kodeksą, jų santuokos metu įgytas turtas dalintas nebuvo. Kaip nurodyta Šakių rajono apylinkės teismo sprendime K. T. ir R. T. kartu nebegyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 1987 m. Pasak pareiškėjos ji su K. T. pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį nuo 1988 m. gegužės mėn. nors tuo metu dar K. T. ir R. T. santuoka nutraukta nebuvo. Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pažymoje apie turėtus pastatus, nurodyta, kad Pilviškių seniūnijos 1991-2002 metų Pilviškių mstl. ūkinėje knygoje įrašytas K. T.. Antano s., ūkis, t.y. suinteresuotas asmuo R. T. nebuvo nurodoma kaip šio ūkio narė (b.l. 15). Pasak pareiškėjos pretenzijų dėl santuokos metu įsigyto turto padalinimo R. T. nekėlė nei santuokos nutraukimo byloje, nei kada nors vėliau, nors žinojo kad K. T. iš žemės ūkio bendrovės yra įsigijęs minėtus statinius. Suinteresuotas asmuo R. T. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), niekada negyveno ir jame niekada nesilankė. Be to, kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilkaviškio skyriaus pažymos už K. T. skirtą po minėtais statiniais valstybinę 0,1515 ha namų valdos žemę 1993 m. gegužės 18 d. 2121 rublių investicinių čekių sumokėjo pareiškėja (b.l. 10). Tai taip pat patvirtina faktą, kad minėtus statinius bei valdos žemę pareiškėja su K. T. įsigijo gyvendami kartu. Todėl statiniai nelaikytini K. T. ir R. T. bendrąja nuosavybe.

Visuma išdėstytų duomenų duoda pagrindą pripažinti, kad gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluonas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nelaikytini K. T. ir R., Tamašauskienės bendrąja nuosavybe. Minėti statiniai priklauso K. T., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – gaunant K. T. priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, pareiškėjos pareiškimas patenkintinas ir juridinis faktas nustatytinas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445, 448 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluonas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso K. T., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Vitalijus Krivičius