Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – P. M., E. D., valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

7. Pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra, kai nustatomos šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

9. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. M.. Iš santuokos liudijimo išrašo nustatyta, kad A. M. ir G. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamo turto registro išrašo nustatyta, kad sutuoktiniai 2016 m. spalio 17 d. įgijo butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis turtas registruotas abiejų sutuoktinių vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš byloje pateikto 2024 m. spalio 15 d. VĮ Registrų centro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad A. M. ir G. M. turi du vaikus: E. D. ir P. M..

10. Iš 2024 m. spalio 2 d. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre 2012 m. rugsėjo 25 d. 16.13 val. buvo įregistruotas A. M. testamentas (identifikavimo kodas 220120044948), kurį patvirtino/priėmė saugoti Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Lilija Šilerienė (testamento notarinio registro Nr. 1-9477). Kaip matyti iš 2012 m. rugsėjo 25 d. Testamento, A. M. visą turtą paliko savo sutuoktinei G. M.. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėja mokėjo mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), šiame bute iki šiol yra deklaruota jos gyvenamoji vieta.

11. Iš į bylą pateikto 2024 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės atsakymo pareiškėjos atstovui matyti, jog į šį notarų biurą mirusiosios įstatyminiai ar testamentiniai įpėdiniai nesikreipė, šiame biure nėra pradėta paveldėjimo byla ir nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų. Pareiškėjos vaikai palaiko pareiškėjos pareiškimą.

12. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

13. Iš pirmiau nurodytų aplinkybių nustatyta, kad, mirus A. M., jo sutuoktinė G. M., nepraleisdama įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino, priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, mokėjo mokesčius, turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininke. Pareiškėja neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų – paveldėjimo byla po A. M. mirties neužvesta, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas.

14. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.