Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danutei Rainienei, atsakovės atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei K. R. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Vaikų ir paauglių socialinis centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės ieškinys atsakovei įteiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio (toliau – ir Vilniaus VPK Paieškos poskyris) pareigūnų 2020 vasario 4-11 d. laikotarpiu (el. bylos priedas, l. 5, 11). Atsakovė atsiliepimo nepateikė.

Atsakovės atstovė advokatė teismo posėdžio metu prašė atsakovei, kuriai yra tik (duomenys neskelbtini) metai, motinos valdžią riboti terminuotai, neužkirsti jai galimybės išsaugoti ryšį su vaiku. Atstovė nurodė, kad iš dokumentų matyti, kad atsakovė yra nurodžiusi, kad vaikas buvo planuotas, atsakovė jo laukė gimsiant. Advokatė negalėjo nurodyti priežasčių, kodėl jos atstovaujamoji, gavusi šaukimą, neatvyko į teismo posėdį. Nurodė, kad advokatei nepavyko susisiekti su atstovaujamąja žinomais atsakovės telefono numeriais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Nustatyta, kad atsakovė K. R. 2018 m. gruodžio 24 d. susilaukė sūnaus K. R.. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. sausio 3 d. Gimimo įraše Nr. 93 nėra duomenų apie kūdikio tėvą. VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės filialo 2019 m. sausio 4 d. pranešime Nr. 19VSR-22, adresuotame Tarnybai, nurodyta, kad Santaros klinikų Vaikų ligoninėje 2018 m. gruodžio 29 d. 12.50 val. hospitalizuotas K. R. vyriškos lyties naujagimis, gimęs (duomenys neskelbtini). Naujagimis gimė neišnešiotas, po gimimo gaivintas, būklė labai sunki dėl kvėpavimo nepakankamumo, sutrikusios mikrocirkuliacijos, neišnešiotumo. Anamnezėje rašoma, kad naujagimio mama iki nėštumo vartojo heroiną, alkoholį, rūkė. Naujagimio klinikinė diagnozė: ypač nesusiformavęs naujagimis, kai nėštumas 24 savaičių ar ilgesnis, tačiau trumpesnis nei 28 savaitės; specialus patikrinimas dėl žmogaus imunodeficito viruso (duomenys neskelbtini); kita profilaktinė farmakoterapija; kita maža naujagimio kūno masė, 1000–1249 g.; lengva ar vidutinė intranatalinė asfiksija; pacientas gydomas Naujagimių skyriuje.

Remiantis bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-7624-1050/2019 leista paimti vaiką K. R. iš vaiko motinos K. R.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 14 d. Įsakymu Nr. 30-379/19 likusiam be tėvų globos K. R. nustatyta laikinoji globa nuo 2019 m. vasario 18 d., K. R. globėju paskirti globos centras – viešoji įstaiga Vaikų ir paauglių socialinis centras, nustatyta vaiko globos išmoka nuo 2019 m. vasario 18 d., vaikas apgyvendintas budinčių globėjų šeimoje.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog K. R. gyvenamąją vietą yra deklaravusi Vilniaus miesto savivaldybėje, nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Tarnybos duomenimis, susilaukusi kūdikio K. R. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinio tėvų bute. Nustatyta, kad butas buvo apleistas, jame nebuvo sudaryta sąlygų kūdikiui vystytis, ilsėtis ir gyventi. Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro specialistai nuo 2019 m. sausio 25 d. atsakovei teikia atvejo vadybos ir socialinės priežiūros paslaugas, 2019 m. vasario 8 d. buvo sudarytas pagalbos planas šeimai, kuriame be kita ko numatyta kreiptis į psichiatrą ir suderinti gydymo būdą; daryti testus dėl narkotinių medžiagų vartojimo. 2019 m. balandžio 3 d. vyko antras šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis, kuriame nustatyta, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų spręsti narkotinių medžiagų vartojimo problemą, lankyti tėvystės įgūdžių kursus. Atsakovė nebendravo su atvejo vadybos specialistais, 7 kartus apsilankius atsakovės gyvenamojoje vietoje durų niekas neatidarė, į paliktus pranešimus nereagavo. 2019 m. liepos 10 d., 2019 m. lapkričio 29 d. sudaryti pagalbos planai šeimai, K. R. į atvejo posėdžius neatvyko. Tarnyba nurodė, jog Centro koordinatorė pranešė, kad K. R. 2019 m. lapkričio 22 d. buvo atėjusi susitikti su sūnumi, tačiau neišbuvusi viso jai numatyto laiko, po 45 min. išėjo. Į antrą sutartą pasimatymą nei K. R., nei vaiko močiutė neatėjo. Centro pateiktais duomenimis, nuo vaikui globos nustatymo, t. y. 2019 m. vasario 14 d., vaiko motina K. R., vaiką lankė tik 4 kartus, paskutinį kartą 2019 m. lapkričio 22 d., dėl susitikimų visada kreipdavosi jos sugyventinio mama, o ne pati motina. Susitikimų metu K. R. laikydavo vaiką ant rankų, kalbindavo, tačiau nesidomėjo vaiko sveikata, raida, vaikui nieko neatnešdavo.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) duomenų nustatyta, kad K. R. 2015–2019 metais yra padariusi 149 administracinius nusižengimus. Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašą, K. R. yra teista už plėšimą (2016 m. sausio 25 d. nuosprendis), neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendis), sukčiavimą ir neteisėtą elektroninių mokėjimo priemonių ar jos duomenų panaudojimą (2017 m. gegužės 19 d. nuosprendis). Paskutinį kartą K. R. iš Panevėžio pataisos namų atlikus bausmę paleista 2018 m. liepos 2 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, K. R. skiriama 106,75 Eur išmoka vaikui valstybės lėšomis, iki vaiko gimimo K. R. niekur nedirbo.

Iš pal. J.Matulaičio šeimos pagalbos centro 2020 m. liepos 9 d. rašto Nr. ŠPC-AV-2020-7-7 nustatyta, kad atsakovė su socialiniais darbuotojais nebendrauja, su ja sudėtinga susisiekti. Atsakovei šaukimas į 2020 m. liepos 10 d. posėdį, išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), buvo įteiktas asmeniškai 2020 m. birželio 5 d. (el. bylos priedas, l. 20), tačiau atsakovė į posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Atsakovei per Vilniaus VPK Paieškos poskyrio pareigūnus 2020 m. vasario mėn. buvo įteiktos šios bylos procesinių dokumentų kopijos (el. bylos priedas, l. 11), tarp jų ir teismo pranešimo, kad atsakovei atstovauti yra paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė, su kuria atsakovė kviečiama susisiekti, kopija, tačiau K. R. nedėjo pastangų domėtis bylos eiga, reikšti prieštaravimų dėl motinos valdžios apribojimo. Tai, kad atsakovė žinodama apie bylos nagrinėjimą nesiėmė jokių veiksmų, leidžia daryti išvadą, kad atsakovei nėra svarbus motinos valdžia pagrįsto santykio su vaiku išsaugojimas.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės K. R. elgesys atitinka keletą tėvų valdžiai apriboti būtinų sąlygų, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. pagal bylos duomenis atsakovė sūnų lankė vos kelis kartus, nesidomi vaiko sveikata, raida, poreikiais, vaikui nieko neatneša, savanoriškai neskiria vaikui lėšų. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo savo pareigų sūnaus atžvilgiu vykdymo, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir socialinių paslaugų teikėjais bei nevykdo jai nustatytų įpareigojimų, siekiant pakeisti situaciją šeimoje, atsakovė galimai vartoja narkotines medžiagas (pačios atsakovės teigimu, paskutinį kartą metadoną vartojo vaikui gimus), įpareigojimo lankytis RPLC nevykdo. Tai patvirtina, jog atsakovė sūnumi nesirūpina, neužtikrina jo sveikatos priežiūros, saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, neprižiūri ir neaugina, nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, todėl nesudaro vaikui tinkamų jo sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų. Atsakovė, pusę metų žinodama apie bylos dėl jos motinos valdžios sūnaus atžvilgiu apribojimo nagrinėjimą teisme, nesidomėjo bylos eiga, nereiškė prieštaravimų. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė neketina ateityje dalyvauti sūnaus gyvenime ir juo rūpintis, užtikrinti tinkamas vaiko auginimo ir priežiūros sąlygas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovei yra pagrindas taikyti neterminuotą jos, kaip motinos, valdžios nepilnamečiam vaikui K. R. apribojimą (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad tėvo valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese, išskyrus atvejį, kai vaikas yra įvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Neterminuotai apribojus atsakovės motinos valdžią K. R. gyvenamoji vieta nustatytina su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 30-379/19 paskirtais laikinaisiais globėjais.

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, atsakovė iki sūnaus gimimo niekur nedirbo, nuo 2018 m. gruodžio 24 d. valstybės lėšomis skiriama išmoka vaikui. Pažymėtina, kad atsakovė yra jauno ir darbingo amžiaus. Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad jai būtų apribotas darbingumas, todėl, teismo vertinimu, ji turi imtis visų galimų priemonių gauti lėšų sūnaus išlaikymui. Atsakovė neturi jai priklausančio nekilnojamojo turto. Kitų duomenų apie atsakovės turtinę padėtį teismas neturi. Priteisdamas išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė neturi kitų išlaikytinių. Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovės turtinę padėtį bei jos darbingą amžių ir į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. R., mokamą po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

K. R. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 30-379/19 paskirtiems laikiniesiems globėjams (CK 3.275 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Neterminuotai apribojus motinos valdžią, remiantis CPK 496¹ straipsniu, teisme inicijuotina byla dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo. Dėl to teismas priima papildomą nutartį.

Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės valstybės naudai iš viso priteistina 54 Eur (200 * 12 * 0,03 * 0,75 = 54) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 5,15 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), iš atsakovės valstybei priteistina 5,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Iš viso iš atsakovės priteistina valstybei 54 + 5,15 = 59,15 Eur.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) laikinąją gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 30-379/19 paskirtais nepilnamečio vaiko globėjais – VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre, į. k. 300594171, ir (ar) nustatyta tvarka parinkto budinčio globėjo namuose. Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 ir 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 30-379/19 paskirtais laikinaisiais globėjais.

Priteisti iš atsakovės K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 30-379/19 paskirtiems laikiniesiems globėjams.

Sprendimą dalyje dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 59,15 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 15 ct) žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priimti nutartį dėl civilinės bylos dėl nepilnamečio vaiko K. R. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo inicijavimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.