Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Varanauskaitės ir Alvydo Barkausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pareikštą atsakovei M. Š., trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, I. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas 2017-01-30 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė nustatyti negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės, kurios adresas (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal pateiktą naudojimosi tvarkos nustatymo projektąNurodė, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 858/1000 dalys aukščiau nurodytos negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės (plotas 29,53 kv.m.). Likusios 142/1000 dalys šios neįrengtos pastogės asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Pastogės bendraturčiai 2015-01-14 susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo Nr. 4-157 sudarė naudojimosi patalpomis tvarką ir įregistravo ją nekilnojamojo turto registre. Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo metu ieškovui priklausė 256/500 (512/1000) dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovas 2016-07-08 sutartimi Nr. 4-1968 ir 2016-09-19 sutartimi Nr. 4-2631 iš kitų bendraturčių papildomai įsigijo 346/1000 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tokiu būdu ieškovo dalis negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidėjo ir yra 858/1000 dalys. Pasikeitus negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės bendraturčių skaičiui ir jų turimoms dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje anksčiau nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka neatitiko pasikeitusios situacijos, todėl ieškovas parengė naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo projektą ir 2016-11-17 registruotu laišku pateikė jį atsakovei, tačiau atsakymo negavo.Ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, kuriuo prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove turimą negyvenamąja patalpą - neįrengtą pastogę, priteisiant ieškovui A. A. ir jo sutuoktinei I. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 142/1000 dalis, t.y. 4,19 kv.m. neįrengtos pastogės iš atsakovės M. Š., įpareigojant ieškovą A. A. sumokėti atsakovei M. Š. 648,94 eurų piniginę kompensaciją.Atsižvelgiant į atsakovei ir ieškovui priklausančių pastogės idealiųjų nuosavybės dalių dydžio skirtumą (atsakovei priklauso 142/1000 nuosavybės dalys, o ieškovui priklauso 858/1000 nuosavybės dalys), ir į bendro naudojimo plotų patekimui į pastogės patalpas nustatymo būtinybę, faktiškai visas atsakovei pagal jos dalį bendrojoje nuosavybėje tenkantis plotas priskirtinas bendrojo naudojimo patalpoms, kurias būtina suformuoti siekiant užtikrinti patekimo į pastogės patalpas galimybę. Dėl ieškovo ir atsakovės dalių pastogės bendrojoje dalinėje nuosavybėje dydžių skirtumo ir dėl pastogės patalpų konfiguracijos kito būdo atidalyti patalpas natūra, neapsunkinant jų papildomais suvaržymais ar apribojimais, nėra. Ieškovo nuomone, kad nors atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės nagrinėjamu atveju yra įmanomas, tačiau nėra tikslingas ir racionalus, nes atsakovės dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra ženkliai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, atsakovė dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi, tad belieka tik atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant atsakovei piniginę kompensaciją. Nekilnojamojo turto registro duomenimis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės vidutinė rinkos vertė yra lygi 4570 eurų, atsakovei nuosavybės teise priklauso 142/1000 neįrengtos pastogės dalys, todėl atsakovei nuosavybės teise priklausančios neįrengtos pastogės dalies vidutinė rinkos vertė yra lygi 648,94 eurų. Atsakovė su pakeistu ieškinio reikalavimu dėl negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdo kategoriškai nesutiko, nes tebegalioja 2015-01-14 susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, kuriame nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,55 kv. m. iš 3,85 kv. m. (plane dalis pažymėta indeksu „B“ ) ir 3,64 kv. m. iš 25,68 kv. m. (plane dalys pažymėtos indeksais „A“ ir „C“, o vieta nurodyta „C“ dalyje ). Ieškovo reikalavimas priverstinai išpirkti 4,19 kv.m atsakovei nuosavybės teise priklausančią neįrengtos pastogės dalį teisiškai nepagrįstas ir atmestinas, kadangi šia pastogės dalimi yra naudojamasi daiktų sandėliavimui, tuo ieškovui nesukeliant jokių nepatogumų. Pirmenybė teiktina atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymui, nes atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas. Bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, atidalijimas išmokant kompensaciją taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką. Jeigu ieškovas nesutiks su atsakovės pasiūlyto plano sprendiniais, turi likti galioti notariškai patvirtintas 2015-01-14 susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo.Ieškovas nurodė, kad atsakovės siūlomas naudojimosi tvarkos planas netinka jam keliamų teisės aktų reikalavimų. Pagal atsakovės siūlomą variantą ji galėtų naudotis 6,85 kv. m. pastogės plotu kaip bendrojo naudojimo plotu ir jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu 4,19 kv. m. plotu, nors atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise viso priklauso tik 4,19 kv.m. Atsakovė turi sandėliuką, o pastoge nesinaudoja. Nurodė, kad atsakovas nori pastogėje įrengti gyvenamąsias patalpas, jis kitiems namo butų savininkams, tuo atveju, jeigu pastogėje būtų įrengiamos gyvenamosios patalpos, yra įsipareigojęs savo lėšomis sutvarkyti namo stogą.

II.Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, atidalyti ieškovo A. A. bei trečiojo asmens I. A. su atsakove M. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą - negyvenamąja patalpą - neįrengtą pastogę, kurios adresas (duomenys neskelbtini) taip: 1) priteisti ieškovui A. A. ir jo sutuoktinei I. A. natūra bendrosios jungtinės nuosavybės teise 142/1000 dalis, t.y. 4,19 kv.m. neįrengtos pastogės, kurios adresas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės M. Š.; 2) priteisti iš ieškovo A. A. atsakovei M. Š. 648,94 EUR piniginę kompensaciją.Teismas nurodė, kad pagal 2015-01-14 susitarimą, kuriuo nustatyta galiojanti naudojimosi daiktu tvarka, ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausantis visas pastogės plotas naudojamas taip: 13,15 kv. m. naudojasi tik ieškovas ir trečiasis asmuo, o likusia 12,19 kv. m. ploto dalimi naudojasi ieškovas kartu su trečiuoju asmeniu ir atsakovė. Tokiu būdu, pagal galiojančią naudojimo tvarką tik ieškovas ir trečiasis asmuo gali naudotis 51,89 procentais jiems priklausančios pastogės dalimi, o likusia ieškovui ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančia pastogės dalimi, sudarančia 48,11 procentus, taip pat gali naudotis ir atsakovė. Šie paskaičiavimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš kitų pastogės bendrasavininkių įgijus papildomas pastogės dalis, 2015-01-14 nustatytoji naudojimosi pastoge tvarka neatitinka ieškovo ir trečiojo asmens interesų, nėra teisinga ir sąžininga, nes atsakovė, kuriai nuosavybės teise priklauso viso 4,19 kv. m. pastogės dalis, gali naudotis pastogės plotu, kuris lygus 16,38 kv. m.CK 4.81 straipsnio 2 dalies nuostatuose nėra įtvirtintas draudimas, pasikeitus faktinei situacijai, keisti bendraturčių sudarytą ir notariškai patvirtintą galiojančią naudojimosi daiktu tvarką.Ieškovas, visiškai pagrįstai padaręs išvadą, kad tarp bendraturčių yra kilęs nesutarimas dėl naudojimosi pastoge tvarkos, kreipėsi į teismą (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), prašydamas nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką pagal UAB „Inreal GEO“ 2016-11-14 parengtą planą, kuriame numatyta, kad tik ieškovas ir trečiasis asmuo naudojasi 21,15 kv. m. pastogės dalimi, o ieškovas ir trečiasis asmuo bei atsakovė bendrai naudojasi konkrečia 8,38 kv.m. dalimi. Ieškovo siūlomu variantu, ieškovas bendram naudojimui siūlė skirti jam priklausančio ploto dalį 4,19 kv. m. ir atsakovei priklausantį plotą lygų 4,19 kv. Ieškovo siūlomas naudojimosi pastoge tvarkos variantas atsakovei netiko.Atsakovės atstovams teismas aiškino, kad jie turi teisę pateikti teismui savo atidalijimo tvarkos variantą (planą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus), tačiau atsakovė atidalijimo natūra plano (projekto), kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus, nepateikė.Ieškovas reikalavimo atidalinti bendrasavininkiams pastogę natūra neteikė. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad pastogės atidalijimas natūra (realiomis dalimis) nėra įmanomas, o atidalinti pastogę vadovautis atsakovės kartu su 2012017-02-17 atsiliepimu pateiktu juodraštiniu plano variantu nėra galima, nes atsakovei priskyrus šiame plane indeksu D pažymėtas patalpas ieškovas netektų galimybės patekti į jam priklausančią pastogės dalį. Be to, atsakovei natūra atidalijus 4,19 kv. m. plotą, bendrojo naudojimo patalpų plotas nebūtų proporcingas bendrasavininkiams priklausančioms idealiosioms dalims, nes neliktų jokios daikto bendrojo naudojimo dalies. Atsakovės atstovai su 2017-06-20 atsiliepimu pateikė kitą plano juodraštinį variantą, kuriuo siūloma atsakovei asmeniniam naudojimui priskirti 2,14 kv. m. plotą, pažymėtą indeksu D, o bendrojo naudojimo plotui priskirti indeksais B1 ir B2 pažymėtus plotus, kurie sudaro 6,85 kv. m. Šiuo atveju atsakovė bendrojo naudojimo patalpoms siūlo skirti 2,05 kv. m. jai priklausančio pastogės ploto, kas sudaro apie 49 procentus jai priklausančio viso pastogės ploto. Tokiu atveju, ieškovas ir trečiasis asmuo bendrojo naudojimo patalpoms skirtų 4,80 kv. m. jiems nuosavybės teise priklausančio ploto dalį. Toks atidalinimo variantas taip pat nėra teisingas, nes, kaip matyti iš išdėstyto, bendrojo naudojimo patalpoms skirtinų plotų dydžiai nėra proporcingi šalims tenkančioms idealiosioms dalims. Visiškai pagrįsti atsakovo argumentai, kad nėra racionalu bendrojo naudojimo patalpoms skirti 6,85 kv. m. ploto, kuris sudarančius apie 23,20 procentų viso pastogės ploto, tam, kad atsakovė asmeniškai galėtų naudotis konkrečia 2,14 kv. m. ploto pastogės dalimi, sudarančia apie 7,25 procentus viso pastogės ploto.Atsakovės įgaliotasis atstovas nenurodė kompensacijos dydžio, kurį ieškovas atsakovei turėtų sumokėti. Patvirtino, kad siūloma kompensacijos suma nėra per maža. Kaip matyti iš teismui pateikto nekilnojamojo turto registro 2017-03-20 išrašo, pastogės vidutinė rinkos vertė nustatyta 2016-06-15 ir sudaro 4570 EUR. Atsakovei priklausantis pastogės dalis sudaro 4,17 kv. m., t.y. 14,19 procentus visos pastogės ploto, todėl atsakovei priklausančios pastogės dalies vertė yra 648,48 EUR. Atsakovei tenkančios pastogės dalis, palyginus su ieškovui ir trečiajam asmeniui tenkančia pastogės dalimi, yra ženkliai mažesnė ir sudaro apie 14,19 procentus viso pastogės ploto, atsakovei tenkančios ploto dalies nėra galimybės realiai atidalyti, nes atidalinimas natūra nebūtų racionalus, įvertinus ir tai, kad atsakovės įgaliotasis atstovas patvirtino, kad nėra nusistovėjusios naudojimosi tvarkos pastogės dalimi, pažymėta indeksu C pagal 2015-01-14 sudarytą naudojimosi tvarką, kad atsakovė ir jos įgaliotasis atstovas pastogės patalpomis seniai nesinaudojo, kad ieškovo siūloma kompensacija atitinka atsakovei tenkančios pastogės dalies rinkos vertę yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą atidalinti pastogę, ieškovui natūra priteisiant atsakovei tenkančios pastogės dalį, o iš ieškovo atsakovei priteisiant piniginę 648,94 EUR piniginę kompensaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Apeliantė prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliantės atstovai nurodė, kad teismui tenkinant atsakovo pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo buvo pažeistos procesinės teisės normos, nes buvo pakeistas ieškinio pagrindas ir jo dalykas. Apeliantės atstovai nurodė, kad pakeitęs ieškinio pagrindą ir jo dalyką ieškovas išvengė ieškinio atsisakymo bei CPK 294 straipsnio 2 dalyje numatytų pasekmių. Apeliantės atstovai nurodė, kad pakeitus ieškinio dalyką teismas reikalavo pateikti atsiliepimą į ieškinio reikalavimo pakeitimą, nors CPK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bendraturčiai yra sudarę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos, kuri patvirtinta notariškai ir įregistruota viešame registre. Jokių duomenų apie faktinės situacijos pasikeitimus nėra, todėl nustatyta naudojimosi tvarka privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turo bendrosios nuosavybės teisėmis, šiuo atveju ieškovui. Šie apeliantės atstovų teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių.Apeliantė nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (su jų vėlesniais pakeitimais) nustato nurodymus, kuriais turi būti vadovaujamasi skaičiuojant pastato vidaus plotus. Vienas iš tokių nurodymų numato, kad skaičiuojant pastogėse įrengtų patalpų plotą, įskaičiuojami tik tie plotai, kuriuose patalpų aukštis yra ne žemesnis kaip 1,6 m, o pastogėse esančių patalpų, kurios žemesnės kaip 1,6 m, plotai neįskaičiuojami (taisyklių 144.2.3 punktas). Būtent remiantis minėtomis taisyklėmis buvo atliekami pastogės patalpų kadastriniai matavimai ir būtent paminėtų nurodymų pagrindu buvo apskaičiuotas neįrengtos pastogės plotas – 29,53 kv.m. Šių taisyklių nurodymų turi būti laikomasi ir nustatant naudojimosi pastogės patalpomis tvarką ar atidalijant patalpų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kyla klausimas, kam priklauso ir kas naudosis neregistruota pastogės dalimi. Daroma prielaida, kad po tokio sprendimo ieškovas bandys atlikti pastogės rekonstrukciją, padidindamas jos aukštingumą, kas leistų įregistruoti jau visą pastogės plotą. Teisingumo ir sąžiningumo principai būtų pažeisti. Pagal kasacinio teismo praktiką atidalijimo projektai nebūtinai rengiami pagal faktines patalpų ribas, t.y. projektuose jos gali būti pakeistos.Nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios sąlygotų apeliantės daiktinių teisių apribojimą.Apeliantė yra 94 metų amžiaus, todėl turi teisę gyventi ramioje aplinkoje. Palėpės rekonstrukcija gali sukelti papildomus nepatogumus ieškovei.Ieškovas A. A. ir trečiasis asmuo I. A. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš kitų pastogės bendrasavininkių įgijus papildomas pastogės dalis, 2015-01-14 nustatytoji naudojimosi pastoge tvarka neatitinka ieškovo ir jo sutuoktinės interesų, nėra teisinga ir sąžininga, nes atsakovė, kuriai nuosavybės teise priklauso viso 4,19 kv. m. pastogės dalis, gali naudotis pastogės plotu, kuris lygus 16,38 kv. m. Teismas taip pat nurodė, kad įstatymo nuostatose nėra įtvirtintas draudimas, pasikeitus faktinei situacijai, keisti bendraturčių sudarytą ir notariškai patvirtintą galiojančią naudojimosi daiktu tvarką.UAB „Inreal GEO“ 2016-11-14 planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir poįstatyminių aktų nuostatomis, planą parengė atitinkamus kvalifikacinius pažymėjimus ir reikiamas licencijas turintys specialistai. Be to, planas iš esmės atitinka anksčiau rengtą planą, kurio pagrindu pagal 2015-01-14 susitarimą buvo nustatyta naudojimosi daiktu tvarka (skiriasi tik ieškovui ir jo sutuoktinei bei atsakovei tenkantys pastogės plotai dėl pasikeitusių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje). Nei atsakovė nei jos atstovai dėl plano, kurio pagrindu buvo nustatyta naudojimosi tvarka jokių abejonių ar pretenzijų nekėlė, atvirkščiai, jie pageidautų, kad pagal tą planą parengta naudojimosi tvarka būtų taikoma ir pasikeitus faktinei situacijai (bendraturčių dalims bendrojoje nuosavybėje), nors, kaip jau minėta abu planai rengti tų pačių specialistų vadovaujantis tais pačiais teisės aktais.Atsižvelgiant į atsakovei ir ieškovui priklausančių pastogės idealiųjų nuosavybės dalių dydžio skirtumą (atsakovei priklauso 142/1000 nuosavybės dalys, o ieškovui priklauso 858/1000 nuosavybės dalys), į patekimo į pastogės patalpas vietą ir pastogės patalpų konfigūraciją bei į bendro naudojimo plotų patekimui į pastogės patalpas nustatymo būtinybę, darytina išvada, kad faktiškai visas atsakovei pagal jos dalį bendrojoje nuosavybėje tenkantis plotas priskirtinas bendrojo naudojimo patalpoms, kurias būtina suformuoti siekiant užtikrinti patekimo į pastogės patalpas galimybę. Nesuformavus tokios bendro naudojimo patalpos bendraturčiai neturės galimybės naudotis jiems priklausančiomis pastogės dalimis. Todėl ieškovo su ieškiniu pateiktas pastogės dalų priskyrimo planas praktiškai yra vienintelis įmanomas tiek nustatant naudojimosi patalpomis tvarką tiek ir atidalijant patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovė atidalijimo natūra plano (projekto), kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus, nepateikė.Priimdamas sprendimą atidalinti pastogę, ieškovui natūra priteisiant atsakovei tenkančios pastogės dalį, o iš ieškovo atsakovei priteisiant piniginę 648,94 EUR kompensaciją pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė atidalijimo natūra plano (projekto), kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus, nepateikė, atsakovei tenkančios pastogės dalis, palyginus su ieškovui ir jo sutuoktinei tenkančia pastogės dalimi, yra ženkliai mažesnė ir sudaro apie 14,2 procentus viso pastogės ploto, atsakovei tenkančios ploto dalies nėra galimybės realiai atidalyti, nes atidalinimas natūra nebūtų racionalus, įvertino ir tai, kad atsakovės įgaliotasis atstovas patvirtino, kad nėra nusistovėjusios naudojimosi tvarkos pastogės dalimi, pažymėta indeksu C pagal 2015-01-14 sudarytą naudojimosi tvarką, kad atsakovė ir jos įgaliotasis atstovas pastogės patalpomis seniai nesinaudojo, kad ieškovo siūloma kompensacija atitinka atsakovei tenkančios pastogės dalies rinkos vertę.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, išvados ir argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliantės skundo argumentai apie proceso teisė pažeidimus ieškovui keičiant ieškinio dalyką nepagrįsti, nes tinkamo proceso principai nepažeisti ir apelianto turėjo galimybę atsikirsti į ieškovo reikalavimą.Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra. Nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; kt.).Priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003, kt.). Taigi, nustačius tam tikrą išimtinį atvejį apibūdinančias faktines aplinkybes, teismas gali atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, priteisdamas bendraturčiui kompensaciją pinigais, nors dėl to nėra bendraturčio sutikimo.Byloje nustatyta 2015-01-14 buvusių bendraturčių susitarimus naudojimosi pastoge tvarka nėra teisinga ir sąžininga, nes atsakovė, kuriai nuosavybės teise priklauso viso 4,19 kv. m. pastogės dalis, gali naudotis kartu su ieškovu ir trečiuoju asmneiu pastogės plotu, kuris lygus 16,38 kv. m. (2014-08-18 plano B ir C dalys). Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad situacija nuo 2015-01-14 naudojimosi tvarkos susitarimo sudarymo iš esmės pasikeitė, nes ieškovas kartu su sutuoktine įsigijo 2015 metais buvusių bendraturčių V. K. ir G. D. nuosavybės dalis. Įstatymo nuostatose nėra įtvirtintas draudimas, pasikeitus faktinei situacijai, keisti bendraturčių sudarytą ir notariškai patvirtintą galiojančią naudojimosi daiktu tvarką.Teikdamas ieškinį ieškovas pateikė teisės aktų reikalavimus atitinkantį naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuriame numatyta, kad tik ieškovas ir jo sutuoktinė naudojasi 21,15 kv. m. pastogės dalimi, o ieškovas ir jo sutuoktinė bei atsakovė bendrai naudojasi konkrečia 8,38 kv.m. dalimi, tačiau atsakovės atstovai su siūloma naudojimosi tvarka nesutiko. Tiek ieškinyje, tiek vėliau teiktame pareiškime dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo ieškovas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į atsakovei ir ieškovui priklausančių pastogės idealiųjų nuosavybės dalių dydžio skirtumą (atsakovei priklauso 142/1000 nuosavybės dalys, o ieškovui priklauso 858/1000 nuosavybės dalys), į patekimo į pastogės patalpas vietą ir pastogės patalpų konfigūraciją bei į bendro naudojimo plotų patekimui į pastogės patalpas nustatymo būtinybę, darytina išvada, kad faktiškai visas atsakovei pagal jos dalį bendrojoje nuosavybėje tenkantis plotas priskirtinas bendrojo naudojimo patalpoms, kurias būtina suformuoti siekiant užtikrinti patekimo į pastogės patalpas galimybę. Nesuformavus tokios bendro naudojimo patalpos bendraturčiai neturės galimybės naudotis jiems priklausančiomis pastogės dalimis. Todėl ieškovo su ieškiniu pateiktas pastogės dalų priskyrimo planas praktiškai yra vienintelis įmanomas tiek nustatant naudojimosi patalpomis tvarką tiek ir atidalijant patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovams teismas išaiškino, kad nesutinkant su ieškovo siūlomu atidalijimo būdu, jie turi teisę pateikti teismui savo atidalijimo tvarkos variantą (planą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus), buvo nustatęs terminą tinkamai parengto ir patvirtinto atidalijimo plano parengimui. Bylos medžiaga, atsakovės įgaliotojo atstovo G. Š. paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė atidalijimo natūra plano (projekto), kuris atitiktų bendraturčių nuosavybės teise valdomas idealiąsias patalpos dalis ir teisės aktų reikalavimus, nepateikė. Atsakovės įgaliotas asmuo teikė teismui keletą teisės aktų reikalavimų neatitinkančių planų variantų,(kaip jis pats juos pavadino „plano juodraštinių variantų“), tačiau jie buvo parengti taip, kad juos priėmus arba ieškovas negalėtų patekti į jam priklausančią pastogės dalį, arba nei ieškovas nei atsakovė negalėtų patekti į jiems priklausančias pastogės dalis, arba pastogės plotas būtų naudojamas neracionaliai, nes tam, kad atsakovė asmeniškai galėtų naudotis konkrečia 2,14 kv. m. ploto pastogės dalimi, sudarančia apie 7,25 procentus viso pastogės ploto, bendrojo naudojimo patalpoms reikia skirti 6,85 kv. m. ploto, kuris užima apie 23,20 procentų viso pastogės ploto. Tokio pobūdžio ginčuose svarbus faktinio naudojimosi bendromis patalpomis kriterijus, tačiau atsakovės įgaliotasis atstovas negalėjo nurodyti, kokia konkrečia pastogės ploto dalimi naudojasi atsakovė bei jis pats. Nurodė, kad pastogėje daiktus laikė seniau, negalėjo nurodyti, kada lankėsi paskutinį kartą. Paaiškino, kad nusistovėjusios naudojimosi tvarkos dėl naudojimosi indeksu C pažymėta pastogės dalimi pagal 2015-01-14 susitarimą dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo nėra.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atidalinti pastogę, ieškovui natūra priteisiant atsakovei tenkančios pastogės dalį, o iš ieškovo atsakovei priteisiant piniginę 648,94 EUR kompensaciją, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovė atidalijimo natūra plano (projekto), kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus, nepateikė, atsakovei tenkančios pastogės dalis, palyginus su ieškovui ir jo sutuoktinei tenkančia pastogės dalimi, yra ženkliai mažesnė ir sudaro apie 14,2 procentus viso pastogės ploto, atsakovei tenkančios ploto dalies nėra galimybės realiai atidalyti, nes atidalinimas natūra nebūtų racionalus, įvertino ir tai, kad atsakovės įgaliotasis atstovas patvirtino, kad nėra nusistovėjusios naudojimosi tvarkos pastogės dalimi, pažymėta indeksu C pagal 2015-01-14 sudarytą naudojimosi tvarką. Svarbu, kad atsakovė ir jos įgaliotasis atstovas pastogės patalpomis seniai nesinaudojo, kad ieškovo siūloma kompensacija atitinka atsakovei tenkančios pastogės dalies rinkos vertę, o atsakovė neteikė argumentų, kurie paneigtų kompensacijos sumos pagrįstumą.Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles nustatant pastogės patalpų plotą, įskaičiuojami tik tie plotai, kuriuose patalpų aukštis yra ne žemesnis kaip 1,6 m, o pastogėse esančių patalpų, kurios žemesnės kaip 1,6 m, plotai neįskaičiuojami. Patalpos, kurių aukštis mažesnis kaip 1,60 m., teisiškai negali būti atidalinamos atidalijimo dokumentuose fiksuojant jų plotą, tačiau nustatant naudojimosi tvarka jos faktiškai (grafiškai) įtraukiamos į naudojimosi arba atidalinimo planus. Ši patalpų dalis dėl mažo aukščio praktiškai nenaudotina, tačiau ieškovas statybos būdu padidinęs (paaukštinęs) muosavybės teise valdomas pastogės patalpų dalis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį (CK 4.47 str. 4 p.).Apeliantės argumentai apie galimą jos naudojimosi būstu teisių pažeidimą ieškovui atliekant rekonstrukcijos darbus ir po to pagrįsti prielaidomis, nes ieškovas bet kuriuo atveju rekonstrukcijos darbus turės atlikti laikydamasis normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų.Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir taikės materialinės teisės normas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.