- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-10
- Bylos Nr.
- 1S-455-876/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00088-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- T. Ž.
- Advokatai
- Kristina Smaidžiūnaitė-Lankevičienė
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo T. Ž. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. liepos 13 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos (toliau – Prokuroras) skundas dėl Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo virtų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. T. Ž. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 147¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 147¹ straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo.
2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. rugsėjo 30 d., bausmės pabaiga – 2026 m. rugsėjo 22 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2023 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam T. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių 7 (septynių) dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2023 m. birželio 15 d.) pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Komisija įvertino, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, nusikalstamo elgesio rizika mažėjanti, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas, įgijęs profesines kvalifikacijas, dirba, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones (lankęs daug programų), skirtas baudas sumokėjęs, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos aplinkybės sudaro pagrindą, kad T. Ž. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Tačiau, Prokuroras pateikė skundą dėl Komisijos 2023 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismui, kuris buvo patenkintas. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistąjį T. Ž. pozityviai charakterizuojančių aplinkybių (per šiek tiek daugiau nei pusę metų atliekamos bausmės laikotarpį galiojančių nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, paskatinimas) visumoje, neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją bei pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės.
5. Nuteistojo T. Ž. gynėja advokatė Kristina Smaidžiūnaitė-Lankevičienė skundu apygardos teismui prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį ir taikyti nuteistajam T. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį.
5.1. Skunde aukštesnės instancijos gynėja nurodo, jog skundžiamoje nutartyje teismas pernelyg didelį dėmesį skyrė nusikalstamoms veikoms, už kurių padarymą nuteistasis T. Ž. atlieka laisvės atėmimo bausmę ir tik nusikalstamų veikų sunkumas lėmė sprendimą panaikinti Komisijos 2023 m. birželio 15 d. nutarimą.
5.2. Nuteistojo gynėjos įsitikinimu, sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos prieštarauja Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003)22 bei EŽTT praktikos, nustatančioje, kad lygtinio paleidimo tikslas padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo. Advokatės nuomone, apylinkės teismas realiai nevertino nuteistojo lygtinio paleidimo sąlygų, o skundžiama nutartis priimta formaliomis, niekuo nepagrįstomis išvadomis dėl asmens pasitaisymo jį toliau izoliuojant, teisingumo ir kiti bausmių atlikimo principai yra iš esmės pažeidžiami. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nusikaltimo sunkumas, už kurį nuteistasis atlieka bausmę jau buvo įvertintas teismų priimant nuteistojo atžvilgiu apkaltinamuosius nuosprendžius ir paskiriant bausmės rūšį bei dydį.
5.3. Skunde nurodyta, kad pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje ir nors kartu yra vertinamos ir kitos reikšmingos aplinkybės, tačiau nagrinėjamu atveju akcentuojamos aplinkybės dėl nusikalstamos veikos pavojingumo ir pobūdžio, vertinant jas visų teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumoje, neleidžia atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam bei atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą vien nusikalstamos veikos rūšies pagrindu, iš esmės pažeidžia dvigubo baudžiamumo principą.
5.4. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo samprotavimai, kad ateityje nuteistasis nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas, yra niekuo nepagrįstas, nes Komisijos nutarimu T. Ž. lygtinis paleidimas buvo pritaikytas kartu su intensyvia priežiūra, todėl jis būtų itin stebimas intensyvios priežiūros pagrindu, jo laisvė būtų suvaržytam jis negalėtų laisvai judėti, o atlikus naujus teisės pažeidimus lygtinis paleidimas būtų panaikintas.
5.5. Skunde apygardos teismui nuteistojo gynėja taip pat nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nevertino visų teigiamai T. Ž. charakterizuojančių reikšmingų aplinkybių. Nuteistasis ne tik vykdo pareigą tinkamai elgtis laisvės atėmimo įstaigoje, tačiau jo elgesys yra išskirtinai teigiamas, o apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė kokius dar veiksmus nuteistasis turi atlikti, kokį elgesį įgyvendinti atlikdamas bausmę, kad lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas, o lygtinio paleidimo kliūtį mato tik nusikalstamų veikų sunkumą. Duomenys apie teistumą yra statiniai, jie nesikeis viso bausmės atlikimo metu, o tai iš esmės reikštų, kad nuteistajam viso bausmės atlikimo metu negalėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Tokiu būdu teismas užkerta kelią nuteistajam pasinaudoti BVK numatytomis nuteistųjų teisinėmis garantijomis. Skunde gynėja pažymi, jog byloje yra pateiktas notaro patvirtintas sutikimas, kuriame nurodyta, jog nuteistasis neterminuotai turėtų kur gyventi ir deklaruoti savo gyvenamąją vietą, taip pat pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kad paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju įmonė įdarbintų nuteistąjį vadybininko pareigomis. Nuteistasis po laisvės atėmimo bausmės lengvai įsitvirtintų darbo rinkoje – jis laisvai kalba keturiomis kalbomis, turi įgijęs vilkiko vairuotojo pažymėjimą. Nuteistasis šiuo metu vykdo individualią veiklą, kurią tęs ir išėjęs iš įkalinimo įstaigos, taigi jis planuoja dirbti net du darbus.
5.6. Skunde akcentuojama, jog nusikalstamos veikos, už kurių padarymą T. Ž. buvo nuteistas, atliktos 2012-2013 m., jis savo noru, o ne dėl teisėsaugos institucijų užkardymo, nustojo daryti nusikalstamą veiką, policijos pareigūnų jis buvo iškviestas tik 2016 m. pabaigoje. Skundo autorės įsitikinimu, nusikaltimai, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę, yra daugiau atsitiktinio, neapgalvoto elgesio rezultatas, o ne tikslingas, kryptingas nusikalstamas elgesys, kuris galėtų būti vertinamas kaip T. Ž. gyvenimo būdas. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje vykdo individualią veiklą, kartą per mėnesį gauna darbo užmokestį, kalėjimas pagal įstatymą atsiskaičiuoja ir pasilieka dešimt procentų nuo gaunamos algos. Nuteistasis taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, lanko visas įmanomas programas, jo užimtumas pilnas, taip pat nuteistasis savo iniciatyva ir noru lankė visus papildomus užsiėmimus, kokie tik buvo vykdomi įkalinimo įstaigoje jam atliekant bausmę, taip pat nuteistasis užsiima menine kūrybine veikla, lanko men studiją.
5.7. Skundo autorės įsitikinimu, nuteistąjį T. Ž. ypatingai teigiamai charakterizuoja ir aplinkybės, jog žala, kuri buvo padaryta jam inkriminuota nusikalstama veika, yra pilnai atlyginta, be to, nuteistasis sukūręs šeimą, yra susituokęs ir turi mažametį vaiką, palaiko artimus ryšius su šeimos nariais. Nuteistasis taip pat neturi priklausomybių alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms, padarytą nusikalstamą veiką vertina neigiamai, jo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, kilmę, išsilavinimą bei T. Ž. neišreiškia nuostatų, remiančių nusikalstamumą.
Atsiliepimas
5.8. Skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas nevertino arba formaliai vertino pateiktus faktus apie balų nuteistajam apskaičiavimą ir jų klaidingumą nustatant rizikos mastą. Atkreiptinas dėmesys, kad visi nuteistojo gynėjos atsiliepime bei papildomame prašyme apylinkės teismui nurodyti faktai apie tai kaip buvo apskaičiuojama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, kokie melagingi duomenys į vertinimą buvo įtraukiami, skundžiamoje nutartyje netgi nebuvo aptariami, taigi jie nebuvo paneigti. Vidutinę nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką iš esmės sąlygojo du faktai – nuteistasis slapstėsi nuo bausmės ir neseniai vadovavosi nusikalstamumą palaikančiomis nuostatomis, nusikaltimai padaryti veikiant organizuotoje grupėje. Advokatė Kristina Smaidžiūnaitė-Lankevičienė teigia, jog Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartis, dėl kurios apylinkės teismas nepasisakė, pagrindžia, kad T. Ž. niekada nesislapstė nuo teisėsaugos institucijų ir nevengė atlikti 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad nuteistojo slapstymasis nuo bausmės buvo nepagrįstai suabsoliutintas su jo buvimo užsienyje faktu. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo gynėja nurodo, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu Kauno apygardos teisme, nuteistasis buvo nurodęs, jog gyvena Jungtinėje Karalystėje, posėdžiuose dalyvaudavo nuotoliniu būdu, baudžiamosios bylos medžiagoje buvo pateikęs savo gyvenamosios vietos adresą užsienyje, kuris nuteistajam paskelbtos paieškos metu sutapo su jo gyvenamosios vietos adresu Jungtinėje Karalystėje, taigi skundo autorės įsitikinimu, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad nuteistasis pasislėpė užsienio valstybėje po nuosprendžio įsiteisėjimo ir taip pažeidė jam paskirtosios kardomosios priemonės sąlygas.
5.9. Skunde taip pat nurodyta, kad teiginiai, jog T. Ž. teistas užsienyje yra klaidingi ir neatitinkantys tikrovės. Pažymėtina, kad nuteistasis jokio teistumo apkaltinamojo nuosprendžio metu baudžiamojoje byloje niekada Vokietijoje neturėjo, jam buvo paskirta bauda administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, o Jungtinėje Karalystėje buvo nuteistas už disponavimą vogtomis prekėmis, konkrečiai už tai, kad buvo nusipirkęs vogtą automobilį. Taigi, gynėjos vertinimu, nepagrįsta išvada, kad nuteistajam stebimas nusikaltimų modelis, susijęs su neteisėtu pajamų gavimu nusikalstamu būdu, nes jokių pajamų nuteistasis įsigijęs vogtą automobilį negavo, priešingai – pats dėl to patyrė išlaidas.
5.10. Kauno apygardos teismui 2023 m. rugpjūčio 2 d. nuteistojo T. Ž. gynėja advokatė Kristina Smaidžiūnaitė-Lankevičienė pateikė papildomus įrodymus prie skundo, t. y. Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. liepos 23 d. pažymą dėl nuteistojo pažangos siekiant valdyti kriminogeninius veiksnius, kurioje nurodoma, kad tikslas pasiektas, pažanga padaryta, todėl darytina išvada, kad nuteistajam būnant struktūrizuotoje aplinkoje, šiuo metu, nėra reikalingas dalyvavimas korekcinėse programose ar pozityvaus užimtumo priemonėse. Taip pat pažymoje nurodyta, kad atlikdamas bausmę nuteistasis daro pažangą valdant pagrindinius kriminogeninius veiksnius, kad sumažintų savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
6. Atsiliepimu į nuteistojo T. Ž. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo skundą atmesti ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nuteistojo T. Ž. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės skundas atmetamas
Motyvuojamoji dalis
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Atkreipiamas nuteistojo T. Ž. bei skundo autorės dėmesys, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Įvertinus skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus ir teismui pateiktą medžiagą bei pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis T. Ž. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė, o priimtas sprendimas nepažeidžia nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktų, o taip pat ir formuojamos teismų praktikos. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo. Tai, kad apylinkės teismo procesinis sprendimas yra priešingas nei Komisijos nutarimas ir neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog T. Ž. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Šiuo konkrečiu atveju iš 2023 m. birželio 9 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, šiuo metu nesuteikia. Nors skunde nuteistojo T. Ž. gynėja nurodo, jog Socialinio tyrimo išvadoje klaidingai apskaičiuotas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, tačiau aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu skundo argumentu ir pažymi, jog Socialinio tyrimo išvada vertinama kaip viena iš pagrindinių informacijos apie nuteistąjį šaltinių. Tai yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 36¹ straipsnis). Šiuo atveju nuteistojo socialinės aplinkos, asmenybę charakterizuojančių aspektų, tame tarpe ir nusikalstamų veikų vertinimas ir aprašymas, kuris pateikiamas Socialinio tyrimo išvadoje, taip pat nuteistąjį bei jo elgesį pataisos proceso metu apibūdinančios aplinkybės skundžiamojoje nutartyje buvo pagrįstai įvertintos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.
10. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės skunde nurodytais argumentais, kad jos ginamasis T. Ž. bausmės atlikimo metu charakterizuojamas teigiamai. Kalėjime nuteistasis nuo 2023 m. sausio 17 d. vykdo individualią veiklą – konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla, nuo 2023 m. birželio 7 d. jo individuali veikla kalėjime prilyginta darbinei veiklai, 2023 m. vasario 1 d. gauta pažyma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtinanti, kad paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju minėta įmonė įdarbintų nuteistąjį vadybininko pareigomis. Pagal 2023 m. birželio 8 d. Marijampolės kalėjimo LKT finansų skyriaus dėl vykdomų dokumentų pateiktą pažymą T. Ž. nėra gavęs vykdomųjų patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš antstolių, teismo priteistų ieškinių nėra. Nuteistasis turi stiprius socialinius ryšius – santykius su sutuoktine palaiko, ji iš Anglijos kas mėnesį atvyksta į ilgalaikius pasimatymus, turi bendrą šešerių metų sūnų, su kuriuo bendrauja. Nuteistasis problemų su alkoholiu bei narkotinėmis psichotropinėmis medžiagomis neturi. Nuteistasis T. Ž. socialines situacijas vertina teisingai ir skiria savo asmeninius jausmus nuo kitų patiriamų jausmų, priima naujas idėjas ir siekia praplėsti savo požiūrį. Nuteistajam nuo 2022 m. spalio 14 d. sudarytas pataisos planas, pagal kurį jis pataisos įstaigoje įsidarbino, įsitraukė į resocializacijos procesą. T. Ž. bausmės atlikimo metu lankė pataisos namų siūlomas programas: „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. kovo 6 d., „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. IV ketvirtį, „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. IV ketvirtį, „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 17 d. iki 2023 m. kovo 21 d., „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. kovo 31 d., „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. kovo 31 d., „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. IV ketvirtį, vietoje programos „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. gegužės 22 d. psichologė vykdė temines konsultacijas, kurių metu nuteistasis sąžiningai lankė užsiėmimus, atsakingai atliko paskirtas užduotis, buvo motyvuotas pataisai, reflektuoja savo kasdienybę ir elgesį. 2023 m. antrąjį ketvirtį lankė „(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. antrąjį ketvirtį lankė „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimus bei 2023 m. antrąjį ketvirtį lankė „(duomenys neskelbtini)“ užimtumo programą, šiuo metu lanko „(duomenys neskelbtini)“ mokymo kursus. Nuteistasis T. Ž. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu skatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad paminėti duomenys teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, gali būti perkeltas bausmę atlikti į drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.
11. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam T. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių. Taip pat aukštesnės instancijos teismas, atsakant į nuteistojo gynėjos skundo argumentą, jog palaiko tvirtus santykius su šeima, atkreipia dėmesį, jog šios aplinkybės egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, kas leidžia pagrįstai abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leistų daryti išvadą, jog laisvėje nuteistasis T. Ž. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. T. Ž. nustatyta mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau abejonių nuteistojo pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, iš kurių vienas statinis (nekintantis) – būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėja. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog T. Ž. nuteistas ir bausmę atlieka už nusikaltimų, numatytų 147 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 147¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 147¹ straipsnio 2 dalyje padarymą. Tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą T. Ž. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos kontekste. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis.
13. Svarbu ir tai, kad nustatyti ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai; nuostatos. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, jog kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nagrinėjamu atveju, įvertinus dinaminių t. y. galinčių kisti kriminogeninių veiksnių kiekį ir pobūdį, konstatuojama, kad nuteistasis tęsdamas pataisos procesą turi dėti pastangas juos mažinti, nes tai yra svarbiausios sritys, kurios gali lemti nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį. Aukštesniojo teismo vertinimu, neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.
14. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. T. Ž. neatliktos bausmės dalis – 3 (treji) metai 3 (trys) mėnesiai ir 7 (septynios) dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2023 m. birželio 15 d.), atsižvelgiant į tai, kad paskirta bausmė buvo 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo, atsižvelgiant į nustatytus kriminogeninius veiksnius, šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
15. Atsakant į skundo argumentą dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo bei gynėjos dėmesį, kad minimos rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju BVK ir BPK, kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą. Skundžiamoje nutartyje, priešingai, negu tvirtinama skunde, apylinkės teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius tokio vertinimo motyvus.
16. Nors gynėja skunde teigia, kad apylinkės teismas neatsakė į visus jos skundo argumentus, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas išsamiai pasisakė dėl esminių gynėjos skundo argumentų, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį T. Ž. charakterizuojančius duomenis, kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir išsamiai pasisakė, kodėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju lygtinis paleidimas nuteistajam T. Ž. netaikytinas.
17. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nėra pagrindo tenkinti skundą, todėl skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis paliekama nepakeista ir nuteistojo T. Ž. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo T. Ž. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 13 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.